VIRTUALI PARODA "LIETUVOS GYNYBINIAI ĮTVIRTINIMAI"

Gynybiniai įtvirtinimai – pilys yra vieni iš įspūdingiausių Lietuvos kultūros paveldo paminklų. Medinės, o vėliau ir mūrinės, pilys Lietuvoje atspindi mūsų krašto istoriją, protėvių pastangas apginti valstybės ir tautos interesus.

Viduramžiais Lietuvos miestų gynybinę sistemą paprastai sudarė du pagrindiniai elementai: pilis ir miesto siena. Pilies mūrai supo valdovo rezidenciją, o miesto siena – amatininkų, pirklių ir miestiečių gyvenamuosius pastatus. Lietuvos teritorijoje šie du gynybiniai įtvirtinimai atsirado ne vienu laiku. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis, jose gynėsi ir apgynė savo nepriklausomybę. Medinė buvo legendinė Vorutos pilis, kurioje Mindaugas atrėmė savo priešų puolimą, ir garsioji Veliuonos pilis – svarbiausias lietuvių forpostas kovoje su kryžiuočiais. Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Mūrinėmis pilimis visų pirma stengtasi įtvirtinti valstybės branduolį. Tai pagrindiniai valstybės centrai – sostinė Vilnius, Senieji bei Naujieji Trakai – ir juos iš vakarų, pietų ir rytų supusios Kauno, Gardino, Naugarduko, Lydos, Krėvos ir Medininkų pilys.

Itin svarbi miestų gynybos istorijoje yra Vilniaus gynybinė siena, kuri yra unikali, nes kiti Lietuvos miestai XVI a. gynybinių mūro sienų neturėjo. Kauno, Klaipėdos bei Biržų gynybinės sienos su grioviais ir pylimais statytos jau XVII a. ir buvo daug paprastesnės. Lietuvos gynybinės pilys XVI – XVII a. nebeatitiko to meto karybos reikalavimų, todėl imtos statyti bastioninės pilys. Pirmoji bastioninė pilis Rytų Pabaltijyje buvo Klaipėdos pilis. Tačiau bastionines Lietuvos pilis geriausiai reprezentuoja Biržų pilis.

Šioje parodoje pamatysite kaip atrodė sugriauti Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai, dalis kurių vėliau restauruoti ir atstatyti. Kviečiame aplankyti.