Liepsnojantis Kauno pavasaris
Šiemet minime 50-ąsias Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų, vadinamų „Kauno pavasariu“, metines.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode susidegino devyniolikmetis R. Kalanta. Plačiai pasklido kalbos, kad jaunuolis susidegino, protestuodamas prieš Lietuvos sovietinę okupaciją. Jo užrašų knygelėje buvo įrašyta „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.
1972 m. gegužės 18 d. į R. Kalantos laidotuves susirinkę žmonės, sukėlė stichiškas protesto manifestacijas, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, o joms malšinti buvo mestos didelės milicijos, vidaus kariuomenės, draugovininkų pajėgos. Buvo suimti 402 demonstracijų dalyviai, 10 jų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, 50 asmenų nubausti administracine tvarka.
1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiai sulaukė Vakarų valstybių žiniasklaidos dėmesio, buvo traktuojami kaip lietuvių pasipriešinimas komunistiniam režimui.
Pasipriešinimo komunistiniam režimui, protesto prieš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių sovietų okupaciją, kovos už laisvę simboliu tapusio Romo Kalantos susideginimas ir 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiai pažadino okupuotos Lietuvos gyventojų antisovietines nuotaikas, atgaivino kovos dėl nepriklausomybės idėją. 2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties). Nuo 2002 m. gegužės 14-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 2006 m. Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (po mirties) apdovanotas vienas aktyviausių Kauno įvykių dalyvių Vytautas Kaladė.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, kurioje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos iš 1972 m. Kauno įvykiuose dalyvavusiems asmenims iškeltos baudžiamosios bylos, kiti su 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiais susiję sovietinių represinių struktūrų sudaryti ar surinkti dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, išeivijos radijo laidų garso įrašai bei vaizdo įrašai, Kauno regioninio valstybės archyvo dokumentai, Kauno IX forto muziejaus eksponatų nuotraukos, dokumentinio filmo „Fontano vaikai“ (Lietuvos kino studija, 1990 m., režisieriai Raimondas Banionis, Andrius Šiuša) ištraukos. Parodoje taip pat pristatomas Vaidoto Žuko 1976 m. nutapytas paveikslas „Deganti Lietuva“.
Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.