Kęstutis Kriščiūnas – profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, KTU rektorius ir mokslui atsidavęs žmogus. Šiaulių regioninis valstybės archyvas minėdamas šio Lietuvai nusipelniusio mokslininko 80-ies metų sukaktį parengė virtualią parodą, kuri primins apie profesoriaus nuveiktus darbus.
K. Kriščiūnas gimė 1944 m. kovo 14 d. Utenoje. Mokėsi Žagarės, kiek vėliau Šiaulių 2-ojoje vidurinėje mokykloje, o brandos atestatą įgijo Klaipėdos K. Donelaičio vidurinėje. 1960 m. įstojo mokytis į Kauno politechnikos instituto Klaipėdos vakarinį skyrių. Studijavo ir įgijo elektros pavarų ir pramoninių įrenginių automatizavimo specialybę. Tokią pačią specialybę nuo 1962 m. studijavo ir Kauno politechnikos institute. Baigęs institutą 1965 m. ir įgijęs inžinieriaus-elektromechaniko kvalifikaciją pradėjo dirbti tame pačiame fakultete, Gamybos automatizavimo katedroje. Praėjus vieneriems metams, perkeltas dirbti asistentu į Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinį fakultetą. Šiame fakultete dirbo valandiniu dėstytoju, taip pat mokėsi aspirantūroje. 1970 m. birželio 19 d. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją „Dvikanalių kintamos srovės sekimo sistemų dinamikos analizė“.
Per ganėtinai trumpą laikotarpį (1970 – 1978 m.) K. Kriščiūnas nuveikė daug prasmingų darbų. Dirbdamas Radiotechnikos ir elektrotechnikos katedros vyresniuoju dėstytoju, vėliau docentu, daug laiko skyrė katedros mokomųjų ir mokslinių laboratorijų plėtojimui. Jo dėstytojavimo metu buvo kuriami įvairūs specifiniai prietaisai, pripažinta net 50 išradimų. Profesorius dalyvavo steigiant Šiaulių miesto Inžinierių namus. 1989 – 1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių miesto tarybos nariu.
Po 20-ies metų praleistų Šiauliuose K. Kriščiūnas buvo pakviestas dirbti Kauno technologijos universiteto prorektoriumi mokslo reikalams. Nuo 1992 m. vasario mėn. pradėjo eiti KTU rektoriaus pareigas. Eidamas KTU rektoriaus pareigas, mokslininkas telkė akademinę bendruomenę, siekė mokslu grįstos studijų kokybės, kūrė strateginius universiteto pertvarkymo ir plėtros tikslus. Jo pastangomis buvo nutiesti keliai universiteto transformacijai iš sovietinio į modernų ir europietišką.
Profesorius siekė padidinti universiteto veikos tarptautiškumą ir žinomumą. Nuo 2003 m. K. Kriščiūnas buvo Žano Monė Europos kompetencijos centro vadovas ir Europos universitetų asociacijos tarybos narys. Atstovaudamas Lietuvos akademinei bendruomenei, stiprino ryšius su Vakarų universitetų vadovais. Buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Europos ir JAV universitetais. Atsivėrė galimybės dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir išbandyti Europos mokslo studijų programas. Profesoriaus svarus indėlis į mokslą, pedagoginė ir visuomeninė veikla neliko nepastebėta. 2001 m. K. Kriščiūnas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
K. Kriščiūnas vienas ir su bendraminčiais yra parašęs keliolika monografijų, mokomųjų knygų, daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Naujausia profesoriaus parašyta knyga, „Mūsų Alma Mater – 100 metų“, skirta Kauno universiteto raidos apžvalgai.
Nedidelė dalis iškarpų iš naujausios profesoriaus knygos, kiti autoriaus leidiniai bei asmeninį tobulėjimo kelią atspindintys dokumentai eksponuojami Šiaulių regioninio valstybės archyvo archyvarės-edukatorės Lidijos Bimbirienės parengtoje virtualioje parodoje.
Kviečiame pasižvalgyti!