Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

Vilhelmas Janiselis. Ikonikai (Zimos rajonas), 1949 m. V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-117986

Įtraukioji istorija

Duonos kepalėlyje paslėptas fotoaparatas ir išsaugota tremties atmintis: Vilhelmo Janiselio gyvenimo istorija

Asmenybės, jų gyvenimai ir palikimas

Sovietinės tremties patirtis liudijančios fotografijos yra gana retas reiškinys, reikšmingai papildantis lietuvių gyvenimo atšiauriajame Sibire atmintį. Vienas unikaliausių tokio pobūdžio palikimų – fotografo ir tautodailininko Vilhelmo Janiselio nuotraukų kolekcija, kurioje įamžintas 1949 m. į Irkutsko sritį ištremtos Janiselių šeimos gyvenimas.

Už fotoaparato objektyvo stovėjusio vyro gyvenimo istorija, pasakojanti XX a. politinių įvykių nulemtus likimo vingius ir jo sukaupta vizualinė medžiaga yra kur kas daugiau nei asmeninės istorijos archyvas. Tai svarbus ir jautrus lietuvių bei kitų sovietų režimo masines represijas patyrusių tautų kolektyvinės patirties liudijimas.

Matilda Janiselienė su gėlių puokšte. Zima, [1954 m.] V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-35704

Janiselių šeima prie Velykų stalo. Vilhelmas Janiselis su žmona Matilda ir vaikai (iš kairės): 1 – Algis, 2 – Aldona, 3 – Emilija, 4 – Jonas. Zima, [1950 m.] V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-117933

Vaikystė ir jaunystė

Vilhelmas Janiselis gimė 1913 m. kovo 13 d. Dagilynės kaime, tarp Pasvalio ir Biržų. Praėjus kiek daugiau nei metams prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas – išsigandusi artėjančio fronto ir stiprėjančių neramumų, šeima pasitraukė gilyn į Rusijos imperiją. Prasidėjus bolševikų perversmui, Janiseliai grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Pasvalio valsčiaus Geivitonių kaime, kur pasistatė namelį, įkūrė kalvę ir lentpjūvę.

Ūgtelėjęs Vilhelmas dirbo kartu su tėvu, o šiam mirus, visus darbus perėmė į savo rankas – tėvo įkurtoje lentpjūvėje aprūpindavo vietos ūkininkus lentomis ir sijomis. 1936 m. vedė Matildą Arbutaitę, su kuria ilgainiui susilaukė keturių vaikų – dviejų sūnų ir dviejų dukrų. Greta ūkio darbų skleidėsi ir meninis vaikino polinkis – jį patraukė fotografija. Įsigijęs fotoaparatą, jis ėmė fiksuoti savo kasdienybę: gyvenimą kaime, jo apylinkes ir ten gyvenusius žmones.

Pirma iš dešinės – Eugenija Petraitytė. Data nenustatyta. V. Janiselio nuotrauka. Iš: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/issaugota-seimos-istorija-tremtis-namuose-slepta-zydaite-ir-paslaptingai-griztantys-daiktai-56-1521290

Eugenija Petraitytė. [1941 m.] J. Adamkavičiaus nuotrauka. Pasvalio krašto muziejaus rinkiniai, https://muziejus.visitpasvalys.lt/parodos/gyvenimo-istorijos-zydu-gelbetojai/#&gid=1&pid=21

Antrasis pasaulinis karas

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vilhelmo ir Matildos šeima liko Lietuvoje. Dukros Aldonos išsaugotuose menininko atsiminimuose pasakojama, kaip nacistinės okupacijos metais jų namuose buvo slepiama iš Šiaulių geto pabėgusi žydų tautybės mergaitė: „Dabar kiek prisimenu, apie 1943 metus atėjo pas mus mergaitė, apie 14–15 metų amžiaus ir pasisiūlė prie vaikų už tarnaitę. Iš kalbos akcento supratom, kad tai žydelkaitė [...] Na ir pagailėję jos, ryžomės ją globoti.“ Mergaitė buvo priėmusi krikštą, jos dokumentuose įrašytas Eugenijos Petraitytės vardas. Janiselių namuose ji buvo vadinama Genute. Kadangi už žydų slėpimą grėsė sušaudymas, aplinkiniams buvo sakoma, kad ji yra pasisvečiuoti atvykusi giminaitė. Eugenija Janiselių šeimoje gyveno trejus metus, o karui pasibaigus, išvyko ieškoti savo giminių. Suradusi dėdę, ji iškeliavo iš naujųjų namų – taip šeimos ryšiai su išgelbėtąja ir nutrūko.

Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schema. 1949 m. kovo 17 d. Dokumentas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-135, ap. 7, b. 676

Gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ ir Vilhelmo Janiselio tremtis

Su antrąja sovietine okupacija Janiselių šeimą užklupo nauji sunkumai. 1949 m. kovo 25 d. SSRS okupuotose Baltijos šalyse pradėta vykdyti masinė gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. „Bangų mūša“), kuria siekta užgniaužti lietuvių, latvių ir estų ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą ir sudaryti palankias sąlygas kolektyvizacijai. Šiam tikslui pasiekti deportacijos vyko atsižvelgiant į socialinį statusą – ištremti „buožėmis“ įvardinti pasiturintys ūkininkai, jų turtas konfiskuotas ir panaudotas kuriant kolūkius. Pagal bendrą aukų skaičių, operacija „Priboj“ buvo didžiausia Baltijos šalyse – iš viso ištremta apie 95 tūkst. gyventojų. Lietuvoje tai buvo antrasis pagal mastą trėmimas: ištremta apie 32 tūkst. gyventojų. Tremties terminas nebuvo nustatytas, o tai reiškė, kad faktiškai žmonės buvo vežami visam likusiam gyvenimui.

Kaip atmena dukra, Antrosios okupacijos metu prasidėjus kolektyvizacijai, tėvas stoti į kolūkį atsisakė. V. Janiselis turėjo lentpjūvę, 8 ha žemės, naminių gyvulių, ūkio darbams samdydavo vieną nuolatinį darbininką ir tris sezoninius. To užteko, kad sovietų valdžia jį pripažintų vadinamuoju „buože“ ir „eksploatatoriumi“. 1949 m. kovo 26 d. Pasvalyje areštuota žmona su viena dukterų. Nuvykęs išsiaiškinti arešto priežastis, įkalintas ir pats V. Janiselis, o vėliau ir likę vaikai. Ryte šeimyna kartu su keliomis kitomis sunkvežimiais nuvežta į Panevėžį, iš kurio – į Sibirą.

Šv. Velykų rytą Janiselių šeima prie barako. Iš kairės: 1 – Emilija Janiselytė, 2 – Aldona Janiselytė, 3 – Algirdas Janiselis, 4 – Jonas Janiselis, 5 – Vilhelmas Janiselis, 6 – Matilda Janiselienė. Ikonikai (Zimos rajonas), 1949 m. balandžio 17 d. V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-35589

Barakas, kuriame gyveno keturios tremtinių šeimos: Janiseliai, Valašinai, Dineikos, Stokės. Ikonikai (Zimos rajonas), 1949 m. V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-35630

Kelionė ir pirmieji įspūdžiai

Kelionė buvo ilga ir sunki. Daugiau nei dvidešimt dienų Janiselių šeima gyvuliniuose vagonuose buvo vežama per Vitebską, Omską, Novosibirską, Krasnojarską ir Taišetą, kol pasiekė Zimos miesto rajone esančią atokią Ikonikų gyvenvietę. Galutinį kelionės tašką tremtiniai pasiekė naktį, Velykų išvakarėse. „Mes nuvažiavome 12 valandą nakties, atsikėlėme – buvo Velykų rytas. Mamytė visus gražiai aprengė ir išvirė zacirkos. Tokio skanumo zacirka. Aš dabar užmerkiu akis ir jaučiu“, – taip pirmuosius įspūdžius naujoje vietoje atmena V. Janiselio duktė Aldona, į atšiaurųjį Sibirą patekusi vos šešerių metų. Visa šeima buvo įdarbinta Ikonikų gyvenvietėje įkurtame L. Kaganovičiaus kolūkyje.

Aplinkui kelmuoti šlaitai, apaugę mišku. Plati kolchozo gatvė, kurioje daugybė didžiulių metrinių kelmų, iš abiejų pusių, pakraščiuose kolūkiečių bakūžės, dengtos skaldytų medžių lentom. Vidury kolchozo buvusios cerkvės sienos, apardytu stogu, be langų, durų. Iš ten mums liepė pasiardyti lentų ir pasidaryti stalą, suolą, gultus ir kt.

(iš V. Janiselio atsiminimų)

Vilhelmas Janiselis varto fotografijų albumus. Zima, [1952 m.] V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-35593

Duonos kepalėlyje paslėptas fotoaparatas

Kai V. Janiseliui teko krautis daiktus į amžinojo įšalo žemę, jis nusprendė pasiimti ir fotoaparatą. Tai buvo labai rizikinga, nes, sovietų valdžiai jį aptikus, grėsė konfiskavimas, o už tokio daikto turėjimą – ir baudžiamoji atsakomybė. V. Janiseliui į galvą toptelėjo gudri mintis paslėpti jį duonos kepaliuke. Planas pavyko ir nepastebėtas fotoaparatas kelionę išgyveno sėkmingai.

Nuvykus į Sibirą paaiškėjo, kad kontrolė ten buvo gerokai silpnesnė, tad fotografuoti V. Janiselis galėjo gana laisvai. Nuotraukose jis įamžino savo ir kitų tremtinių šeimų gyvenimą, džiaugsmingas ir sunkias akimirkas, laisvalaikį, Kalėdas, Pirmąją Komuniją ir kitas šventes, gyvenvietės architektūrą, atšiaurią taigos gamtą. Taip pat fiksavo kolūkio aplinką ir įvairius darbus: medžių pjovimą, šienapjūtę, statybas ir pan. Dauguma šių nuotraukų yra dokumentinės-reportažinės, tačiau yra ir meninio pobūdžio kadrų, kuriuose skleidžiasi kūrybinė V. Janiselio prigimtis.

Taigoj per vasarą labai kankindavo uodai ir įkyrūs mašalai, mažos musytės (maška), tai turėdavome galvą prisidengti iš merliaus pasidarytais sieteliais (kaukėmis). Kvėpuoti būdavo sunku, bet ką darysi, jei sukandžios, tai kūnas labai ištinsta. O naktimis neduodavo ramybės blakės, kurių čia kiekvienoj troboj pilni sienų plyšiai. Čia matyt joms tinkamas klimatas.

(iš V. Janiselio atsiminimų)

Emilija Janiselytė prie barako su kačiukais rankose. Zima, [1953 m.] V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-118020

Vis dėlto, net jei laisvė fotografuoti nebuvo ribojama, gyvenant tremtyje apie tinkamas šiai veiklai sąlygas nebuvo galima net pasvajoti – trūko reikiamos technikos ir nuotraukų ryškinimui tinkamų medžiagų. Reikėjo ieškoti įvairių būdų bandant suktis iš padėties: nuotraukoms naudotas juosteles V. Janiseliui iš Lietuvos atsiųsdavo bičiulis fotografas J. Adamkevičius. Deja, šios juostos nebuvo pritaikytos nedideliam vokiškam „Voigtländer“ fotoaparatui, tad jas teko karpyti rankomis, kad atitiktų išmatavimus.

V. Janiselis pats susimeistravo fotodidintuvą, sandėliuke įsirengė laboratoriją juostoms ryškinti. Šiam procesui reikalingų cheminių medžiagų pavykdavo įsigyti rajono vaistinėje arba per pažįstamus atsisiųsti iš Lietuvos. Papildomų sunkumų kėlė ir tai, kad kolūkyje, kuriame šeima dirbo ir gyveno, nebuvo elektros, tad verstis reikėjo su dienos šviesa arba žibaline lempa.

Pasidariau iš lentos padėklą, sulig reikiamo filmos ilgio, liniuotę sulig filmos pločio ir patamsy pjaustydavau. Paskui suvyniodavau į jau naudotas kasetes. Tik tiek būdavo blogiau, kad nežinodavai tų filmų jautrumo.

(iš V. Janiselio atsiminimų)

Vilhelmas Janiselis dirba įmonėje prie staklių. Zima, [1952 m.] V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-117951

Lietuvoje sukauptos darbo lentpjūvėje patirties dėka po pusmečio V. Janiselis buvo perkeltas į Zimos miestą ir paskirtas dirbti medienos apdirbimo kombinate. Netrukus į Zimą buvo perkelta ir likusi šeima. Čia gyvenimo sąlygos buvo geresnės: mažiau varginantis darbas, už jį mokamas atlyginimas, galimybė parduotuvėje įsigyti maisto ir įvairių reikmenų. Kasdienybę ir fotografinę veiklą lengvino elektros tiekimas.

Matilda Janiselienė prie siuvimo mašinos. Zima, [1953 m.] V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-35590

Lietuvos tremtiniai Sibire, Zimoje. Šventadienį svečiuose pas pabėgių fabrike (špalinėje) dirbančius tremtinius. Tarp kitų prie barako dešinėje, Matilda Janiselienė (laiko vazą rankose). Zima, [1957 m.] V. Janiselio nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-35795

Slapčia iš Lietuvos atsivežtas fotoaparatas suteikė ir papildomą galimybę užsidirbti. Kadangi vietovėje kitų fotografų nebuvo, V. Janiselis ėmė fotografuoti vietos gyventojus, o nuotraukas jiems parduodavo. Tuo tarpu žmona Matilda prie šeimos ūkio papildomai prisidėdavo siūdama drabužius.

Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 150-s paleisti Vilių (taip dokumente) Janiselį ir Matildą Janiselienę iš spec. ištrėmimo, negrąžinant konfiskuoto turto ir leisti jiems gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Dokumentas rusų kalba. 1958 m. balandžio 18 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 18038, l. 27

Sugrįžimas į tėvynę

Po Stalino mirties 1953 m. vaikams iki 16 metų amžiaus buvo leista grįžti į Lietuvą, tad du vaikus: vienuolikmetę Aldoną ir keturiolikmetį Joną tėvai išleido į ilgą kelionę namų link. Po kelerių metų, 1958-aisiais, į Lietuvą grįžo visa šeima. Tačiau sugrįžus į išsiilgtąją tėviškę, laukė nauji vargai: konfiskuotas turtas nebuvo grąžintas, šeima net neturėjo, kur gyventi. Susirasti naują pastogę buvo sudėtinga, o be registruotos gyvenamosios vietos nepriimdavo į darbą – susidarė tarsi užburtas ratas, dėl kurio net kilo mintys suktis atgal ir grįžti į Sibirą. Vis dėlto, šeimai galiausiai pavyko susirasti būstą ir pamažu atsistoti ant kojų.

Grįždamas į tėvynę, V. Janiselis nepaliko į Sibiro gilumas slapta gabento fotoaparato – jį kartu su savadarbiu didintuvu ir gausia negatyvų kolekcija parsivežė atgal į Lietuvą. Čia šios veiklos neužmetė ir toliau fotografavo, tačiau jį labiau traukė ir kitos meno rūšys, ypač tapyba ir tautodailė. Dėl santvarkos ir cenzūros visą sovietmetį Sibiro laikotarpio negatyvus teko slėpti, tad nuotraukos viešumą išvydo jau tik Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.

Dalis fotografijų su detaliais aprašais, pasakojančiais tremties istoriją ir kasdienybę, buvo sudėtos į 2000 m. Čikagoje išleistą knygą „Sibiras 1949–1958“. 2011 m. visa šių unikalių fotografijų kolekcija įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis” Lietuvos nacionalinį registrą, o Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas V. Janiselio nuotraukas galima išvysti internetiniame puslapyje https://www.e-kinas.lt/. Rengiant šį pasakojimą, vaizdus reikšmingai papildė su operacija „Priboj“ ir Janiselių šeimos tremtimi susiję Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentai.

Parengta pagal:

Bankauskaitė, B., Išsaugota šeimos istorija: tremtis, namuose slėpta žydaitė ir paslaptingai grįžtantys daiktai, in: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/issaugota-seimos-istorija-tremtis-namuose-slepta-zydaite-ir-paslaptingai-griztantys-daiktai-56-1521290 [interaktyvus], 2021-06-20;

Kajėnas, G., Į Sibirą – su duonos kepale paslėptu fotoaparatu. Vilhelmo Janiselio tremties istorija, in: https://www.15min.lt/media-pasakojimai/i-sibira-su-duonos-kepale-pasleptu-fotoaparatu-v-janiselio-tremties-kronika-1270 [interaktyvus],

Šimaitis, E., „Autentiškas Sibiro tremtinio dienoraštis“, in: Draugas: šeštadieninis priedas. Literatūra, menas, mokslas, Nr. 129 (26), Čikaga: Lietuvių katalikų spaudos draugija, 2000-07-01, inter. prieiga: https://www.draugas.org/archive/2000_reg/2000-07-01-PRIEDAS-DRAUGASm.pdf

Valiulis, S., Žvirgždas, S., Fotografija nelaisvėje (II), in: https://www.bernardinai.lt/2012-01-11-s-valiulis-s-zvirgzdas-fotografija-nelaisveje-ii/ [interaktyvus], 2012-01-11;

FIKSUOTI ISTORIJĄ. Lietuvos dokumentinis paveldas, įrašytas į UNESCO programos Pasaulio atmintis tarptautinį ir nacionalinį registrus, Vilnius, 2023 m., inter. prieiga: https://unesco.lt/wp-content/uploads/2026/03/UNESCO_Fiksuoti_istorija_katalogas_LT_web.pdf

Gyvenimo istorijos. Žydų gelbėtojai, in: https://muziejus.visitpasvalys.lt/parodos/gyvenimo-istorijos-zydu-gelbetojai/ [interaktyvus];

Velykinė 1949-ųjų „zacirka“..., in: https://darbs.lt/2020/04/12/velykine-1949-uju-zacirka/ [interaktyvus], 2020-04-12