Vilniuje gyvenamųjų namų statyba XX amžiaus antrojoje pusėje tapo masiniu reiškiniu. Sovietinės statybos gyvenamieji rajonai pradėti statyti plečiantis pramoninam Vilniui. Mieste daugėjant darbininkų ima trūkti vadinamojo „gyvenamojo ploto“, todėl 1962 m. pradėtas statyti Žirmūnų gyvenamasis rajonas, 1963–1973 m. – Lazdynų rajonas, toliau – Karoliniškės, Viršuliškės, Šeškinė, Baltupiai. Vėliau, plėtojant industrinę gyvenamąją statybą ir sparčiai gausėjant gyventojų skaičiui, iki 1990 m. pastatyti dar keli nauji gyvenamieji rajonai – Fabijoniškės, Justiniškės, Pašilaičiai. Atgavus Nepriklausomybę, buvo suprojektuotas ir pastatytas Pilaitės gyvenamasis rajonas.
Šios parodos tikslas pristatyti svarbiausių Vilniaus miegamųjų rajonų raidos istoriją bei supažindinti su šių rajonų įkūrimo ir planavimo dokumentais saugomais Vilniaus regioniniame valstybės archyve. Malonaus žiūrėjimo.