1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir įjungus ją į SSRS sudėtį, joje imta diegti socialistinę ūkio sistemą: panaikinta privatinė nuosavybė, visos ekonomikos šakos sparčiai pertvarkomos pagal sovietinį modelį. 1944 m. liepą Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą, „socializmo statyba“ apėmė visas ekonomikos sritis. Sovietų Lietuvoje buvo įvesta planinė ekonomika – pramonės, prekybos ir žemės ūkio įmonės priklausė gamybą reguliuojančiai valstybei, o žmonės buvo skatinami dirbti „bendram“ labui. Tačiau socialistinė ekonominė sankloda, ydingas ūkio mechanizmas ir nesubėgėjimas jį valdyti, nuasmeninta nuosavybė, neužtikrinanti materialinių gamybos stimulų, mokslinis-technologinis atsilikimas, ūkinė izoliacija nuo Vakarų pasaulio, infliacija skatino „blato“ santykių atsiradimą, gilino nuolatinį prekių ir paslaugų stygių, provokavo ūkio krizę.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė dokumentų parodą, skirtą ekonomikos sovietinėje Lietuvoje bruožams apžvelgti. Ši paroda yra trečioji parodų ciklo „Sovietinės Lietuvos visuomenė“ dalis. Parodoje skelbiami dokumentai, reprezentuojantys sovietinės Lietuvos ekonomiką šešiais pjūviais: žemės ūkis (kolektyvizacija), pramonės plėtra, urbanistinė plėtra, energetika, susiekimo infrastruktūra ir gyventojų buities pokyčiai. Šiose kategorijose apžvelgiamos svarbiausios sovietinės Lietuvos ekonominių interesų, ekonominės raidos ir krypties tendencijos, apimančios žemės ir pramonės nacionalizavimą, industrializaciją ir jos įtaką miestų, kaimų, energetikos ir transporto plėtrai. Dokumentai taip pat atspindi, kaip sovietinės Lietuvos ekonomikos politika palietė žmonių kasdienį gyvenimą ir kokią įtaką darė jų buitinei kultūrai ir vartotojiškumui. Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) saugomi dokumentai ir fotonuotraukos.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vyresnioji specialistė Rūta Grišinaitė.