PETRO KLIMO PASTANGOS IŠVYKTI IŠ OKUPUOTOS LIETUVOS
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, režimas politiškai nepasitikėjo krašto gyventojais, kontroliavo jų ryšius su užsieniu, draudė emigruoti iš šalies, susijungti su užsienyje gyvenančiais šeimos nariais. Dėl politinių priežasčių ypač stengtasi užkirsti bet kokias sovietų valdžios represuotų tarpukario Lietuvos politikos veikėjų pastangas pralaužti „geležinę užtvarą“ ir išvykti į Vakarus. Išsiveržti iš sovietinės sistemos į laisvę ir susijungti su užsienyje gyvenančia šeima bandė ir žymus Lietuvos diplomatas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. Sovietų valdžios kalintas, persekiotas, bet nepalaužtas, jis nesusitaikė su okupaciniu režimu, stengėsi ištrūkti iš jo gniaužtų ir išvykti į Vakarus pas savo šeimą.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Klimo atminimui. Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) saugomi dokumentai, atspindintys Petro Klimo politinę veiklą tarpukario Lietuvoje, sovietų valdžios represijas prieš jį ir jo pastangas išsiveržti iš sovietinės sistemos į laisvę.
Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus patarėja Dorota Mordas.