LIETUVOS LAISVĖS LYGA

1978 m. birželio 15 d. Antanas Terleckas su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, neginkluoto pasipriešinimo pogrindžio organizaciją, kurios tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas. Lietuvos išlaisvinimo klausimą Lietuvos laisvės lyga (LLL) tiesiogiai susiejo su slapto 1939 m. Vokietijos-SSRS suokalbio prieš Baltijos valstybes paviešinimu ir demaskavimu. LLL inicijavo 1979 m. rugpjūčio 23 d. Kreipimosi į Tarybų Sąjungos, Vokietijos Federatyvinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos Vyriausybes, Suvienytų nacijų organizacijos Generalinį sekretorių Kurtą Valdheimą, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes pasirašymą. Dokumentą pasirašė 35 lietuviai, 6 latviai, 4 estai, todėl jis gavo „45 pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą. Memorandumą parašais parėmė žymūs Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kiti. Pagrindinis Memorandume iškeltas reikalavimas buvo negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę ir taip likviduoti abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius. Memorandumo tekstą paskelbė užsienio radijo stotys ir pogrindžio spauda. Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetui (KGB) 1979 m. suėmus A. Terlecką ir Julių Sasnauską, LLL veikla beveik nutrūko ir atsinaujino 1987 m. A. Terleckui grįžus iš tremties. Lietuvos laisvės lyga 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo surengė pirmą viešą valdžios nesankcionuotą protesto mitingą, skirtą Molotovo-Ribentropo paktui paminėti. 1988 m. LLL pirmoji surengė mitingus, skirtus Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą paminėti, kuriuose viešai pirmą kartą buvo iškelta tuomet draudžiama Lietuvos trispalvė vėliava. Lietuvos laisvės lyga 1989 m. pirmoji paragino boikotuoti šaukimą į sovietinę okupacinę armiją, surengė pirmąsias viešas 1944-1954 m. laisvės kovose žuvusių Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonijas, inicijavo parašų rinkimą dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. LLL reikalavo nedelsiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę, stojo į atvirą konfrontaciją su LSSR oficialiąja valdžia, deklaravusia „suverenitetą SSRS sudėtyje“, komunistų partiją vadino nusikalstama struktūra, kurią reikia uždrausti. Lietuvos laisvės lygos vieši veiksmai bei atvira konfrontacija su režimu plėtė legalaus veikimo ribas, sudarė galimybę vis atviriau išreikšti Lietuvos valstybės atkūrimo idėjas ir padėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui parlamentiniu keliu realizuoti tautos siekį tapti laisviems.

Parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve saugomų A. Terlecko, J. Sasnausko ir kitų LLL narių baudžiamųjų bylų dokumentai, KGB padarytos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, kurie kartu su agentų pranešimais ir kitais dokumentais buvo renkami galimai nusikalstamai LLL veiklai įrodyti, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei buvusio LLL nario Gintaro Šidlausko asmeniniame archyve saugomos fotonuotraukos.

Kviečiame apsilankyti.

Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė.

Parodos partneris Lietuvos centrinis valstybės archyvas.