EIME PASIVAIKŠČIOTI SU ANTANU REKAŠIUMI
Jeigu jums patinka šiuolaikinė muzika,
padėkite į šalį muzikos teorijos knygas,
užsimaukšlinkite kepurę,
pasistatykite apykaklę
ir eikite pasivaikščioti su Antanu Rekašiumi.
Šį kompozitorių reikia patirti per save.
S.W.Ellis, „Fanfare“ (JAV)
Antanas Rekašius gimė 1928 m. liepos 24 d. Pavandenėje (Telšių rajonas). 1950 m. baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau, jausdamas pašaukimą muzikai, paliko universitetą ir baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos kompozicijos klasę. 1954–1959 m. studijas tęsė Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos prof. J. Juzeliūno kompozicijos klasėje. 1959–1972 m. Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje dėstė kompoziciją, vėliau dirbo tik kūrybinį darbą.
Mokykloje svajojau būti aktoriumi, paskui įstojau į teisę Vilniaus universitete. Ir kankindavausi: „Viešpatie, koks brudas, kokia nesąmonė!“. Eidamas per muzikos mokyklos kiemą vis girdėdavau gražias melodijas. Kartą pamaniau: „Velniop tą teisę!“ ir pradėjau mokytis muzikos. Muzikos mokykloje, kur buvau pats didžiausias ir pats vyriausias, vaikai iš manęs šaipėsi. Tuomet gavau tiek dvasinių niuksų (mat toks didelis 22 metų arklys nemoka to, ką sugeba mažyčiai vunderkindai), kad užsigrūdinau visam gyvenimui.
Mokiausi kaip išprotėjęs, nes visus turėjau pasivyti!
Nutrūko visi mano santykiai su gyvenimu. Viskas dingo!
Nakvodavau klasėje, valgiau tik duoną ir vandenį su cukrumi, mokiausi, ir man buvo gerai. Aš neturėjau kitų dievų – vienintelę muziką, kuri mane tarsi atkirto nuo viso pasaulio. Atrodė – kai išmoksiu užrašyti gaidas, tuomet galėsiu iš savęs išleisti tą galingą mane drąskantį džiną. Bet tam prireikė daug jėgų ir daug metų.
Kai kompozitorius pradeda vėlai mokytis – tai tik į naudą. Aš iš karto pataikiau į amžiaus dvasią su savo nemokšiškumu, nes nespėjau sustabarėti ir leisti save apžavėti klasikinei muzikai. Antanas Rekašius
A. Rekašiaus kūryboje vyrauja stambių formų simfoniniai ir kameriniai instrumentiniai kūriniai, baletai. Jo muzika moderni, ekspresyvi, spalvinga, teatrališka, dažnai ekstravagantiška, šokiruojanti, provokuojanti. Ji kupina kontrastų: dramatizmą tragizmą staiga gali pakeisti žaismingumas, ironija, groteskas, lyrika. A. Rekašiaus kūryboje galima aptikti įvairių modernios muzikos krypčių stilistikos, komponavimo technikų ar jų elementų derinių.
Jo kūriniai buvo atlikti autoriniuose koncertuose, šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje, JAV, Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Rusijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur.
A. Rekašius, apibendrindamas savo vėlų atsiradimą muzikoje, visą savo išsilavinimą ir žinių bagažą, turėjo surasti savitą raktą į kompoziciją. Juozas Domarkas.
A. Rekašiaus asmenybė – kaip ir jo muzika – kupina prieštarų. Už tiesmuko, užsispyrusio, ekstravagantiško maksimalisto slypi tragizmo nuojautos ir jautrumo veriamas žmogus.
Gyvenau tik muzika – o juk vien tik apie muziką su žmonėmis nekalbėsi. Ką nors aiškinti ar šiaip sau kalbėti jau nebegalėjau – man rūpėjo tik muzika. Aš nieko daugiau nežinojau. Tik MUZIKĄ!
Šių metų liepos 24 dieną Antanui Rekašiui būtų sukakę 90 metų... Jeigu nebūtų 2003 m. spalio 4 d. iš gyvenimo pasitraukęs savo noru.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos kompozitoriaus nuotaikos bei kai kurios gyvenimo akimirkos, paties kompozitoriaus mintys apie save bei kūrybą, atlikėjų įspūdžiai, prisilietus prie A. Rekašiaus muzikos, tegul būna šio pasivaikščiojimo po Antano Rekašiaus vidinį pasaulį vadovais.
Virtualią parodą parengė Virginija Eleonora Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Antano Rekašiaus fonde saugomų dokumentų.