S. Gavronskis (g. 1917 m.) Lietuvos SSR NKVD buvo suimtas 1940 m. spalio 15 d., apkaltinus priklausymu „kontrrevoliucinei nacionalistinei žydų studentų sionistų-revizionistų korporacijai „Bel–Al“, kovojusiai su „revoliuciniu judėjimu ir komunistų partija“. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. išlaisvintas iš kalėjimo. Vėliau pateko į Vilijampolės getą, kur dirbo geto policijoje raštvedžiu. 1944 m. išvežtas į Dachau koncentracijos lagerį. Tolesnis likimas nežinomas.

[1940 m. spalio 16 d.] Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-10915, l. 7-3.

V. Pimenovas-Mirskis (g. 1920 m.) Lietuvos SSR NKVD buvo suimtas 1940 m. spalio 15 d., apkaltinus priklausymu „fašistinei studentų korporacijai „Plienas“, dalyvavimu „šovinistiškai nusiteikusių studentų 1939 m. spalio mėn. surengtuose pogrominio pobūdžio ekscesuose“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. gegužės 24 d. nutarimu nubaustas 5 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Tolesnis likimas nežinomas.

[1940 m. lapkričio 14 d.] Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13066, l. 8-2.

Politikas, žurnalistas, mokslų daktaras P. Dielininkaitis (g. 1902 m.) Lietuvos SSR NKVD buvo suimtas 1940 m. liepos 12 d., apkaltinus priklausymu Ateitininkų federacijai, Krikščionių darbininkų sąjungai bei Lietuvos krikščionių demokratų partijai, „kontrrevoliucine propaganda, nukreipta kovoti su Lietuvos revoliuciniu judėjimu ir kompartija, užsiėmė agitacija prieš sovietų valdžią Lietuvoje“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. gegužės 24 d. nutarimu nubaustas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. išlaisvintas iš kalėjimo. 1941 m. birželio – liepos mėn. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės darbo ir socialinės apsaugos ministru. Nuo 1941 m. rudens dirbo VDU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros vedėju, dėstė sociologiją. Mirė nuo šiltinės 1942 m. Šiauliuose.

[1940 m. lapkričio 12 d.]. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12723, l. 6-1.

S. Tilinskas (g. 1917 m.) Lietuvos SSR NKGB buvo suimtas 1941 m. gegužės 20 d., apkaltinus priklausymu antisovietinei „nacionalistinei pogrindinei“ organizacijai, antisovietinių lapelių „Laisvės varpas“ platinimu. Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, 1941 m. birželio 24 d. kartu su kitais kaliniais evakuotas į Sovietų Sąjungos gilumą. 1941 m. birželio 27 d. sušaudytas prie Červenės Baltarusijos SSR.

[1941 m. gegužės 21 d.]. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-10918, l. 7-9.

1941 m. gegužės 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-10918, l. 15, 15a.p.

Teisininkas, karininkas J. Kregždė (g. 1905 m.) Lietuvos SSR NKVD buvo suimtas 1941 m. birželio 14 d. ir išvežtas į SSRS NKVD Sevurallagą. Kaltintas priklausymu Lietuvos šaulių sąjungai ir Lietuvių tautininkų sąjungai, kova su „revoliuciniu judėjimu ir komunistų partija“ bei, kad dirbdamas teisėju bausdavo vargšus už mokesčių „Lietuvos buržuazinei valdžiai“ nesumokėjimą. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 3 d. nutarimu nubaustas mirties bausme. Sušaudytas 1942 m. lapkričio 21 d. SSRS NKVD kalėjime Sverdlovske.

[1941 m. lapkričio 6 d.] Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12440, l. 19-1.

1942 m. spalio 3 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-12440, l. 18.

E. Drukteinis (g. 1916 m.) 1941 m. kovo mėn. pradėjo bendradarbiauti su Vokietijos žvalgyba, ryšiams palaikyti turėjo radijo siųstuvą. Lietuvos SSR NKGB Kontržvalgybos skyriaus buvo sulaikytas 1941 m. gegužės 5 d. Siekiant nuo Vokietijos žvalgybos nuslėpti E. Drukteinio sulaikymo priežastis, buvo parengtas E. Drukteinio brolio operatyvinio panaudojimo planas. Jis, vykdydamas sovietų saugumo nurodymus, į Vokietiją perdavė radiogramą, kad E. Drukteinis suimtas už antisovietinę agitaciją ir išvežtas į SSRS gilumą. Pagal sovietų saugumo planą, E. Drukteinis „kaip garantas“ iš tikro turėjo būti išvežtas į Maskvą, tačiau prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. buvo išlaisvintas iš kalėjimo Kaune ir pradėjo dirbti VDU jaunesniuoju asistentu. 1944 m. sausio mėn. išvyko į Vieną (Austrija), 1948 m. per Vokietiją išvyko į JAV.

[1941 m. gegužės 8 d.] Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 43415/3, SB, l. 3-1.

Pedagogas, žurnalistas K. Dausa (1907–1995) Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) buvo suimtas 1941 m. birželio 18 d. ir išvežtas į SSRS NKVD Kraslagą. Kaltintas priklausymu tautinei lietuvių studentų korporacijai „Neo-Lithuania“, „idealistinės antimarksistinės filosofijos linijos“ vedimu, bendradarbiavimu „buržuaziniuose–nacionalistiniuose“ žurnaluose „Tautos mokykla“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. vasario 3 d. nutarimu nubaustas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Iš įkalinimo paleistas 1949 m. kovo mėn. ir paliktas tremtyje Krasnojarsko krašte. Iš tremties paleistas 1956 m., grįžo į Lietuvą.

[Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 18 d.]. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-7603, l. 6-1.

Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo karininkas V. Bulvičius Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, tarnavo Raudonosios armijos 29-ajame šaulių teritoriniame korpuse. Kartu su kitais karininkais įkūrė „Bulvičiaus grupę“, kuri 1941 m. pradžioje tapo Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus štabu, buvo štabo viršininku. Lietuvos SSR NKVD suimtas 1941 m. birželio 8 d. ir išvežtas į SSRS NKVD kalėjimą Nr. 1 Gorkyje (dabar – Žemutinis Naugardas, Rusija). Maskvos karinės apygardos Karo Tribunolo 1941 m. lapkričio 26–27 d. nuosprendžiu už tai, kad buvo „kontrrevoliucinės lietuviškos nacionalistinės organizacijos įkūrimo iniciatorius ir vadovas“, kūrė sukilimo prieš sovietų valdžią Lietuvoje planus, nubaustas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas 1941 m. gruodžio 17 d. SSRS NKVD kalėjime Nr. 1 Gorkyje.

[1941 m. spalio 27 d.] Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 34229/3, t. 1, l. 5-1.

Kunigas I. Tamošaitis (1889–1943) Lietuvos SSR NKVD buvo suimtas 1941 m. birželio mėn. ir išvežtas į SSRS NKVD Kraslagą, kur 1942 m. sausio mėn. buvo apkaltintas, kad lageryje „vykdė organizuotą priešišką veiklą, nukreiptą prieš Sovietų Sąjungą ir sovietų valdžią“, priklausė „kontrrevoliucinei grupei“, kuriai priklausė kaliniai iš Lietuvos. Mirė 1943 m. vasario 6 d. Kraslago Rešiotų lageryje.

[Ne anksčiau kaip 1942 m. sausio 2 d.]. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, t. 2, l. 231-1.

1945 m. liepos 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 153, l. 8–12.

Tarpukario Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas, tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas S. Šačkus (1907–1985) priklausė Lietuvos aktyvistų frontui, dalyvavo Lietuvos laisvės armijos veikloje Suvalkijoje. 1944 m. atkūrė VDU Kūno kultūros katedrą. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Marijampolės apskrities skyriaus suimtas 1945 m. spalio 23 d., apkaltinus, kad buvo Tauro apygardos štabo Mobilizacijos skyriaus viršininku. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. liepos 20–22 d. nuosprendžiu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS MVD Mineralnyj pataisos darbų lageryje, iš kur buvo paleistas 1954 m. gruodžio mėn. ir išsiųstas į tremtį į Komijos ASSR. Iš tremties paleistas 1956 m., grįžo į Lietuvą.

[Ne anksčiau kaip 1945 m. spalio 23 d.] Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 32065/3, t. 2, l. 290a.p.

Z. Liutkevičiūtė (g. 1926 m.) Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno valdybos buvo suimta 1949 m. birželio 15 d. Kaltinta, kad palaikė ryšius su „nacionalistinio pogrindžio dalyviais“, slapstė juos savo bute, rėmė materialiai. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1949 m. lapkričio 12 d. nutarimu nubausta 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Paleista iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Karlago 1956 m., grįžo į Lietuvą.

Data nenustatyta. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-16206, t. 4, l. 152.

Kultūros istorikas, filosofas Levas Karsavinas (1882–1952) Lietuvos SSR MGB buvo suimtas 1949 m. liepos 9 d. Kaltintas, kad 1922 m. ištrėmus iš Sovietų Rusijos vadovavo „baltųjų emigrantų kontrrevoliucinei organizacijai „Eurazija“, kuri siekė nuversti sovietų valdžią ir „SSRS įvesti kapitalistinę santvarką“; gyvendamas užsienyje parašė daug knygų ir straipsnių, šmeižiančių sovietų santvarką, siuntė į SSRS antisovietinę literatūrą; „buržuazinėje Lietuvoje“ skaitydamas paskaitas „iškraipydavo sovietinę tikrovę ir propagavo reakcinį–idealistinį mokymą“; gyvendamas Vilniuje tarp savo pažįstamų vedė antisovietinę agitaciją, savo bute saugojo daug antisovietinės literatūros. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1950 m. kovo 4 d. nutarimu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Mineralnyj pataisos darbų lageryje, kur mirė 1952 m. liepos 20 d.

1949 m. liepos 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11972, l. 2, 2a.p.

1950 m. kovo 4 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11972, l. 268.

1952 m. liepos 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-11972, l. 270.

Inžinierius, architektas S. Stulginskis (1908–1995) 1940–1949 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete (nuo 1946 m. – Kauno valstybinis universitetas), 1944–1949 m. buvo Miestų planavimo katedros vedėju, 1945–1949 m. – Architektūros fakulteto dekanu. Lietuvos SSR MGB buvo suimtas 1949 m. rugsėjo 7 d. Kaltintas, kad aktyviai dalyvavo „nelegalios antisovietinės mistikų organizacijos“ veikloje, lankėsi nelegaliuose susirinkimuose, studijavo idealizmą ir mistiką; palaikė ryšius su „antisovietiniu mistikų pogrindžiu“ Latvijos SSR; dirbdamas universitete skleidė „priešišką sovietų santvarkai ideologiją“, saugojo antisovietinę literatūrą. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1950 m. gegužės 27 d. nutarimu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Stepnoj ir Pesčianyj pataisos darbų lageriuose Kazachijos SSR. Paleistas iš įkalinimo 1955 m., grįžo į Lietuvą.

[1949 m. rugsėjo 7 d.]. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 36554/3, t. 1, l. 268a.p.

A. Kružikas (g. 1929 m.) Lietuvos SSR MGB Tardymo dalies buvo suimtas 1950 m. lapkričio 6 d. Kaltintas, kad palaikė ryšį su Tauro apygardos Vytauto rinktinės Gedimino tėvūnijos Miškinio būrio partizanais, aprūpindavo juos maisto produktais ir įvairiais daiktais. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1951 m. kovo 10 d. nutarimu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vorkutlage Komijos ASSR. Paleistas iš įkalinimo 1956 m. rugsėjo mėn., grįžo į Lietuvą.

[1950 m. lapkričio 16 d.]. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 18768/3, SB, l. 61-1a.

Filosofas, vertėjas V. Sezemanas (1884–1963) Lietuvos SSR MGB buvo suimtas 1950 m. rugsėjo 27 d. Kaltintas, kad priklausė „baltųjų emigrantų organizacijai „Eurazija“, kuri siekė nuversti sovietų valdžią ir „įvesti buržuazinį režimą Rusijoje“, tokią organizaciją 1928 m. bandė įkurti Kaune; 1930–1939 m. ne vieną kartą lankėsi SSRS, kur rinko „žvalgybinio pobūdžio žinias“ ir grįžęs perduodavo jas „Eurazijos“ organizacijos vadovui; 1923–1935 m. „baltųjų emigrantų“ periodiniuose leidiniuose publikavo savo „filosofinio antimarksistinio pobūdžio“ straipsnius; iki suėmimo saugojo ir tarp pažįstamų platino antisovietinę literatūrą; 1946–1949 m. vedė antisovietinę agitaciją. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1951 m. vasario 7 d. nutarimu nubaustas 15 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Angarlage Irkutsko srityje. Paleistas iš įkalinimo 1956 m. liepos mėn., grįžo į Lietuvą.

[1950 m. rugsėjo 30 d.] Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-7713, l. 5a-1.

1950 m. gruodžio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-7713, l. 267–270.

1951 vasario 7 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-7713, l. 272.

Teisininkas, diplomatas T. Petkevičius (1893–1964) 1931–1940 m. dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, 1927–1940 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1944–1945 m. buvo universiteto bibliotekos moksliniu sekretoriumi. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus suimtas 1945 m. spalio 2 d. Kaltintas, kad dalyvavo antisovietinėje veikloje, rengė Memorandumą apie neteisėtą Lietuvos prijungimą prie SSRS ir bandė jį išsiųsti į užsienį. Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nubaustas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo Kyštymo lageryje Čeliabinsko srityje. 1953 m. grįžo į Lietuvą. 1955–1959 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. KGB prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1956 m. lapkričio mėn. buvo suimtas antrą kartą, apkaltinus, kad grįžęs iš įkalinimo ketino įkurti antisovietinę organizaciją iš „nacionalistiškai nusiteikusių asmenų, atlikusių bausmę už priešišką sovietų valdžiai veiklą“. Nesurinkus pakankamai įrodymų, T. Petkevičius buvo paleistas.

[1956 m. lapkričio 9 d.]. Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15617, KAB, l. 6a.p.

[1989 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-18, ap. 2, b. 1339, l. 1–3.