V. Maželio fotoateljė nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 49.

Iš kairės pirmoje eilėje: K. Bielinis, S. Kairys-Kaminskas, H. Blazas, prel. M. Krupavičius, J. Stikliorius, R. Skipitis, V. Sidzikauskas, P. Karvelis, nenustatytas asmuo; antroje eilėje: trečias – P. Vainauskas, J. Audėnas, A. Trimakas, E. Turauskas, V. Mašalaitis, D. Krivickas, A. Novickis, du nenustatyti asmenys, V. Banelis, M. Brakas, nenustatytas asmuo. Niujorkas, 1955 m.

Niujorkas, 1956 m. birželio mėn.

Maželio fotoateljė nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-106102.

1956 m. birželio 22–24 d. Niujorke vyko antroji VLIK’o sesija. Sesijoje buvo patvirtintas naujas VLIK’o statutas, kuriame buvo supaprastintos sąlygos sugrįžti į VLIK’ą išstojusioms grupuotėms ir įstoti naujoms. Patvirtintas Tautos fondo statusas. Sesijoje įvertinta tarptautinė situacija pasikeitus Sovietų Sąjungos vidaus ir užsienio politikai po SSKP XX suvažiavimo.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 478, l. 51.

Niujorkas, 1964 m. gegužės 22 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 677, ap. 1, b. 353, l. 62, 63.

1963 m. birželio 23 d. Niujorke įvyko VLIK'o ir PLB vadovybės susitikimas. Siekta sukurti vieningą politinį vadovavimą, tartasi dėl VLIK'ą sudarančių grupių konsolidacijos ir veiklos atnaujinimo. Sudaryta komisija VLIK'ui reformuoti. Sudaryta VLIK'o Politinės konsolidacijos komisija. Komisiją sudarė Juozas Audėnas, Martynas Brakas, Stasys Lūšys, Bronius Nemickas, Juozas Puzinas (pirmininkas) ir Vytautas Vaitiekūnas. Po keturių bendrų posėdžių buvo pasiektas susitarimas. 1964 m. buvo pasirašytas komisijos parengtas visų pagrindinių lietuvių išeivijos politinių grupių ir organizacijų įsiliejimo į VLIK'ą protokolas (VLIK'o apsijungimo protokolas).

Buvo panaikinta VT, įkurta valdyba ir iš naujo persvarstyta veiklos taktika. VLIK'ui pavyko įveikti prieštaravimus su kitomis organizacijomis ir sutelkti jas bendram veikimui. Į VLIK'ą sugrįžo ar prie jo prisijungė Lietuvių fronto bičiuliai (LFB), Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), Lietuvos nepriklausomybės talka (LNT).

1964 m. lapkričio 28–29 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 656, ap. 4, b. 331, l. 47.

1964 m. lapkričio 28–29 d. Niujorke vykęs VLIK'o seimas paskelbė atsišaukimą „Visiems lietuviams“, priėmė naują statutą, nustačiusį ir naują VLIK'o struktūrą.

VLIK'ą sudarė 15 organizacijų: Atgimimo sąjūdis, Darbo federacija, Krikščionių darbininkų sąjunga, Krikščionių demokratų sąjunga, LLKS, LFB, Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis, Rezistencinė santarvė, Rytų Lietu- vos rezistencinis sąjūdis, Socialdemokratų partija, Tautinis sąjūdis, Ūkininkų partija, Ūkininkų sąjunga, Valstiečių liaudininkų sąjunga ir Vienybės sąjūdis. Be to, VLIK'as, laikydamas savo išskirtiniu uždaviniu nustatinėti Lietuvos laisvinimo politikos gaires, numatė galimybę į susivienijusių organizacijų gretas priimti LLK, o su PLB bendrauti per jos akredituotą „ryšininką“.

VLIK'as veikė kaip Seimas (suvažiavimas), Valdyba ir Taryba, savo veiklos užduotims įgyvendinti sudarinėjo komisijas, skyrė įgaliotinius, delegacijas.

Čikaga, 1965 m. sausio 9 d.

Noreikos nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 26.

1965 m. sausio 8–9 d. Čikagoje vyko pagrindinių išeivijos organizacijų (veiksnių) pasitarimas. Dalyvavo: VLIK'o valdyba, ALT'os centro valdyba, Tautos fondo valdybos pirmininkas, JAV LB centro valdyba, Lietuvos generaliniai konsulai Čikagoje ir Toronte. Aptarta laisvinimo programa: surengti Lietuvos nepriklausomybės 47-ųjų metinių sukakties minėjimus, suaktyvinti lėšų rinkimą laisvinimo darbams, 1965 m. sukviesti VLIK'o, ALT'os, PLB ir diplomatų konferenciją.

 Niujorkas, 1966 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 33.

1966 m. gruodžio 10–11 d. vyko metinis VLIK’o seimas. Dalyvavo 45 VLIK’ą sudarančių grupių įgalioti atstovai. Seime buvo išklausyti VLIK'o valdybos pirmininko Vaclovo Sidzikausko, generalinio sekretoriaus Juozo Audėno ir Tautos fondo pirmininko prel. Jono Balkūno pranešimai. Pristatyta nauja VLIK’o valdyba: pirmininkas dr. Juozas Kęstutis Valiūnas (Lietuvos ūkininkų sąjunga), vicepirmininkai Juozas Audėnas (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga) ir dr. Bronius Nemickas (Lietuvos tautinis sąjūdis), iždininkas Pranas Vainauskas (Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga), sekretorius Romas Kezys, nariai – Algirdas Budreckis (Rytų Lietuvos rezidencinis sąjūdis) ir Jackus Sonda (Lietuvos socialdemokratų partija).

Niujorkas, 1968 m. gruodžio 7–8 d.

Maželio fotoateljė nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 28.

1968 m. gruodžio 7–8 d. Niujorke vyko VLIK’o metinis seimas. Seimas pritarė VLIK’o valdybos pastangoms siekti glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos diplomatine tarnyba. Seime akcentuota būtinybė įtraukti kuo daugiau jaunimo į VLIK’ą sudariančias organizacijas. Gerai buvo įvertinta vadovaujančių VLIK’o institucijų – Tarybos ir Valdybos, veikla.

Niujorkas, 1969 m. lapkričio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 27.

 Niujorkas, 1969 m.

V. Maželio fotoateljė nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 696, l. 44.

Pirmoje eilėje iš kairės: vicepirmininkas Bronius Nemickas, pirmininkas Juozas Kęstutis Valiūnas, vicepirmininkas Juozas Audėnas. Antroje eilėje iš kairės: iždininkas Jonas Valaitis, sekretorius Saulius Dzikas, narys mokslo ir tyrimo reikalams Jonas Puzinas, narys jaunimo reikalams Romas Kezys.

1970 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 677, ap. 1, b. 367, l. 266.

VLIK’ą sudarė 15 organizacijų, jis veikė kaip seimas (suvažiavimas), Valdyba ir Taryba, savo veiklos užduotims įgyvendinti sudarinėjo komisijas, skyrė įgaliotinius, delegacijas.

VLIK'o seimą sudarė po tris narių – organizacijų atstovus. Seimas rinkosi į sesiją bent kartą per metus. VLIK'o tarybai nutarus rinkosi į nepaprastąją sesiją.

Seimo funkcijos buvo išklausyti VLIK'o tarybos ir Valdybos ataskaitas, nustatyti Lietuvos laisvinimo problemas ir laisvinimo politikos pagrindines gaires, priimti VLIK'o pajamų ir išlaidų metinę apyskaitą, visų balsų dauguma galėjo pareikšti VLIK'o valdybai arba jos nariui nepasitikėjimą, visų savo atstovų dviem trečdaliais balsų priimti naują narį.

VLIK'o tarybą sudarė po vieną narių – organizacijų atstovą. Taryba rinkosi bent kartą per du mėnesius į posėdį. Taryba planavo Lietuvos laisvinimo uždavinius, sudarė Valdybą ir prižiūrėjo jos veiklą, laikotarpyje tarp VLIK'o seimo sesijų vykdė VLIK'o seimo funkcijas.

VLIK'o valdyba organizavo ir vykdė Lietuvos laisvinimo uždavinius, sudarė metinę sąmatą, priėmė, atleido tarnautojus, vykdė VLIK'o seimo ir Tarybos nutarimus, bendradarbiavo su Lietuvos diplomatais ir atskiruose kraštuose veikiančiais Lietuvos laisvinimo veiksniais.

VLIK'as turėjo atskirą instituciją, kuri rūpinosi lėšų Lietuvos laisvės reikalams telkimu –  Tautos fondą, įkurtą 1943 m. Tautos fondas veikė pagal savo statutą, suderintą su VLIK'o statutu. 1973 m. fondo įstatai buvo pritaikyti JAV galiojantiems įstatymams, Tautos fondas pripažintas ne pelno siekiančia organizacija. Tautos fondo vadovybėje VLIK'o interesams atstovavo VLIK'o Valdyba. Nuo 1973 m. VLIK’ui priklausė 45 proc. visų balsų, sprendžiant bet kuriuos Tautos fondo organizacinius ir finansinius klausimus. Ryšiams palaikyti į VLIK'o  tarybos posėdžius buvo kviečiamas Tautos fondo valdybos pirmininkas arba jo atstovas. Tautos fondas buvo įsipareigojęs padengti visą VLIK'o metinę samatą.

1973 m. gruodžio 1–2 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 696, l. 67.

1973 m. gruodžio 1–2 d. vyko jubiliejinis (30 metų veiklos) VLIK’o seimas. Dalyvavo 41 tarybos narys, VLIK’o valdyba, Tautos fondo vadovybė ir keli šimtai svečių.

1982 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 697, l. 50.

1982 m. lapkričio 6–7 d. Los Andžele vyko metinis VLIK’o seimas. Dalyvavo visų penkiolikos VLIK’ą sudarančių organizacijų atstovai. Sveikinimo telegramą seimui atsiuntė JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. VLIK’o valdybos pirmininkas Kazys Bobelis savo pranešime aptarė VLIK’o  atstovybių ir įgaliotinių įvairiose pasaulio šalyse veiklą. Pabrėžė glaudų bendradarbiavimą su ALT ir stiprėjančius ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba.

Seime valdybos pirmininku perrinktas Kazys Bobelis, išrinkti valdybos nariai: pirmininko pavaduotojas Domas Krivickas, vicepirminkas politiniams reikalams dr. Kostas Jurgėla, vicepirmininkas tarporganizaciniams reikalams Vytautas Jokūbaitis, vicepirmininkas organizaciniams reikalams Liūtas Grinius, vicepirmininkas informacijos reikalams dr. Jokūbas Stukas, valdybos nariai Vilius Bražėnas ir Rūta Sakienė, sekretorius dr. Jonas Stikliorius, iždininkė dr. Elena Armonienė, įstaigos vedėja Margarita Samatienė.

Vilnius, 1999 m. rugsėjo 23 d.

Dmuchovskajos nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-116033.

Adolfas Damušis (1908–2003 m.).

Adolfas Damušis 1941 m. vadovavo Lietuvių aktyvistų fronto kariniam štabui Kaune, organizavo ir dalyvavo Birželio sukilime. Sudarius Lietuvos laikinają vyriausybę užėmė pramonės ministro paraeigas.

1942 m. susibūrus Tautos tarybai (dar vadinta Lietuvos taryba) buvo šios organizacijos vicepirmininku. 1943 metais Tautos tarybai susijungus su Vyriausiu lietuvių komitetu buvo įkurtas VLIK’as. A. Damušis tapo VLIK’o vicepirmininku.

Už pasipriešinimo nacių okupacinei valdžiai organizavimą 1944–1945 m. kalėjo Vokietijoje.

1947 m. persikėlė į JAV. Gyvendamas Amerikoje ėmėsi mokslinio akademinio darbo – buvo Detroito universiteto profesoriaus, Polimerų tyrimo instituto vicedirektorius.

JAV, Kanadoje, Anglijoje ir Prancūzijoje patentuoti 24 Adolfo Damušio išradimai.

Adolfas Damušis vadovavo Ateitininkų federacijai, pirmininkavo jos tarybai, taip pat kurį laiką pirmininkavo Lietuvių fronto bičiulių organizacijai. 1948–1954 m. buvo Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos vicepirmininku, pirmininku.

1957 m. įsteigė JAV lietuvių jaunimo stovyklą „Dainava“ ir jai kelis dešimtmečius vadovavo. 1997 m. kartu su žmona grįžo į Lietuvą.