Nuorašas. 1946 m. liepos 26 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 173, l. 153, 163, 166, 167.

VLIK’as siekė įtraukti į bendrą veiklą užsienyje tebeveikiančią Lietuvos diplomatijos tarnybą. 1946 m. liepos 21–27 d. Berne vyko bendra VLIK’o ir Lietuvos diplomatų konferencija. Dalyvavo VLIK’o atstovai – prel. M. Krupavičius, prof. J. Kaminskas, V. Sidzikauskas, A. Trimakas, J. Šmulkštys, J. Brazaitis, B. Gaidžiūnas, L. Prapuolenis ir P. Padalskis (Padalis), LDT atstovai – S. Lozoraitis, J. Šaulys, S. A. Bačkis, A. Gerutis, E. Turauskas, S. Garbačiauskas.

Be VLIK’o ir LDT atstovų, konferencijoje dalyvavo ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarai, buvę nepriklausomos Lietuvos ministrai, seimų atstovai, partijų vadovai, nacių kalėjimų ir koncentracijos stovyklų kaliniai. Konferencijoje buvo sudaryta Lietuvos delegacija į Taikos konferenciją, aptarti santykių su Lenkija, informacijos, finansavimo ir politinės akcijos klausimai. Nutarta įsteigti 100 tūkst. JAV dolerių dydžio Lietuvai išlaisvinti fondą, kuris padėtų finansuoti politinę, diplomatinę ir informacinę veiklą.

Konferencijoje įsteigta VLIK’o Vykdomoji taryba (su diplomatais sudėtyje), kuri turėjo atlikti vyriausybės tremtyje funkcijas. Numatyta VLIK’ą laikyti parlamentinio pobūdžio institucija, kuriai tiesiogiai priklausytų Vykdomoji taryba.

Berno konferencijoje sudarytos Vykdomosios tarybos sudėtis: pirmininkas – E. Galvanauskas, informacijos reikalams vadovavo J. Brazaitis, tremtinių reikalams – D. Jasaitis, tremtinių įkurdinimui – A. Mackevičius, krašto atkūrimo reikalams  – S. Kairys, užsienio reikalams – S. Lozoraitis. S. Lozoraitis greit posto atsisakė, E. Galvanauskas atsistatydino.

1947 m. vasario 21 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 151, l. 53.

1947 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 9.

1947 m. rugpjūčio 5–15 d. Paryžiuje vyko VLIK’o ir Lietuvos diplomatinės tarnybos konferencija. VLIK’o ir LDT atstovai nagrinėjo Lietuvos išvadavimo organizavimo, informacinės veiklos pagerinimo, perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje gyvenusių lietuvių įkurdinimo laisvajame pasaulyje klausimus. Nutarta kreiptis į ALT dėl lietuvių įkurdinimo Amerikoje. Netrukus JAV Kongresas 1948 m. priėmė Perkeltųjų asmenų įstatymą (Displaced Persons Bill), palengvinusį lietuvių emigraciją į JAV. Pirmasis laivas su lietuviais pabėgėliais į Niujorko uostą atplaukė 1948 m. spalio 3 d.  – iš 813 atvykusių asmenų 168 buvo lietuviai. Lietuvių tremtinių (Displaced persons) imigracija į JAV tęsėsi iki 1954 m.

1947 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 2.

1947 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 17.

[1948 m.].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 310, l. 82.

Ne anksčiau kaip 1948 m. liepos 14 d. 

Nuorašas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 12, l. 148–151.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Taryba 1951 m. pritarė Vokietijoje, Baden Badene pasiektam susitarimui, kad Lietuvos laisvinimo kovai Lietuvoje vadovauja LLKS, o užsienyje – VLIK‘as. LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas 1951 m. laiške LLKS ginkluotųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pranešė apie 1948 m. susitarimo Baden Badene patvirtinimą.

Ne anksčiau kaip 1948 m. liepos 9 d.

Nuorašas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 342, l. 273-1.

...Juozui Lukšai-Skrajūnui ir Kazimierui Pypliui-Mažyčiui dėl įgaliojimų jiems suteikimo ir įpareigojimų susisiekti su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK) ir kitomis užsienio lietuvių organizacijomis, suderinti BDPS ir VLIK‘o kompetenciją Lietuvos laisvinimo veikloje, informuoti pasaulį apie padėtį okupuotoje Lietuvoje ir partizanų kovą, gauti paramą partizanams ir kt. 1948 m. gruodžio 9 d.

Nuorašas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 218, l. 26.

Niujorkas, 1949 m. gegužės 25 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 41.

1949 m. pradžioje Amerikos lietuvių tarybai pakvietus, VLIK’o pirmininkas prel. Mykolas Krupavičius, Vykdomosios tarybos pirmininkas Vaclovas Sidzikauskas keturis mėnesius svečiavosi Amerikoje ir Kanadoje. Tai buvo pirmoji ilgalaikė kelionė po Šiaurės Ameriką. Jos metu buvo įteiktas JAV vyriausybei Memorandumas dėl nepriklausomybės atkūrimo (Memorandum on the Restoration of Lithuanian’s Indepence). Su Amerikos lietuvių taryba ir Lietuvos atstovu Vašingtone Povilu Žadeikiu buvo apsvarstytos bendrų Lietuvos laisvinimo darbų veiklos gairės.

Aplankė Baltimorės, Niujorko, Čikagos ir kitas lietuvių kolonijas.

1951 m. vasario 22 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 676, ap. 2, b. 63, l. 172.

1951 m. rugsėjo 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 182, l. 40, 41.

1951 m. rugsėjo 13 d. Roitlingene buvo pasirašytas VLIK’o ir Lietuvos diplomatinės tarnybos bendras susitarimas. Susitarime numatytas VLIK’o ir LDT bendradarbiavimo formatas. Stasio Lozoraičio pasiūlymas organizuoti dažnus jo ir VLIK’o Politinės komisijos pasitarimus įrašytas į susitarimą. Numatyta, kad dėl specialaus organo sudarymo ir sudėties tarsis VLIK’as ir LDT. Nutarta, kad VLIK’as ir LDT bendru sutarimu šauks konferencijas.

Susitikimo Roitlingene metu taip pat diskutuota dėl Lietuvos  atstovų užsienyje skyrimo. VLIK’as norėjo, kad atstovų skyrimo klausimas būtų sprendžiamas VLIK’o Politinėje komisijoje, o Stasys Lozoraitis laikėsi nuomonės, kad diplomatijos šefas turėtų tik informuoti VLIK’o Politinę komisiją.

Roitlingeno pasitarime nebuvo įgyvendinta daugiau nei pusė Stasio Lozoraičio Nicoje vykusiame VLIK’ o ir diplomatų susitikime (1951 m. birželio 22–26 d.) keltų siūlymų. Stasio Lozoraičio siūlymuose Nicoje atsispindėjo diplomatų noras apriboti VLIK’o dominavimą – jis siūlė įvirtinti, kad LDT ir LDT šefas nėra niekam pavaldūs ir veikia savarankiškai, VLIK’ as nėra Seimas ir neatlieka jo funkcijų, Vykdomoji taryba – ne Vyriausybė, neatlieka jos funkcijų, ryšiams su kraštu koordinuoti steigiamas specialus biuras, jo pirmininkas – diplomatijos šefas, kasmet šaukiama konferencija, kurioje svarstomi tautos reikalai ir organizaciniai klausimai užsienyje.

[1961 m. balandžio mėn.].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 105, l. 304, 305, 306.

Niujorkas, 1965 m.

R. Kisieliaus fotoateljė nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 667, ap. 1, b. 41, l. 34.

1966 m. sausio 6 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 105, l. 395.

1966 m. sausio 22–23 d. Klivlande vyko išeivijos politinių ir kultūrinių sambūrių konferencija. Dalyvavo VLIK’o, Lietuvos diplomatinės tarnybos, Lietuvos laisvės komiteto, Amerikos lietuvių tarybos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Svarstyti laisvųjų lietuvių santykių su okupuota Lietuva klausimai.

1968 m. vasario mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, LCVA.f.648, ap.2, b. 48, l. 29, 30.

1968 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės 50-mečio proga buvo paskelbtas bendras VLIK’o ir Lietuvos diplomatinės tarnybos atsišaukimas į laisvąjį pasaulį.

Šis dokumentas jau liudijo bendrą VLIK’o ir LDT sutarimą, o svarbiausia – jų vienybę Lietuvos laisvinimo kovoje.