1944 m. spalio 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap.  58, b. 3128/3, l. 236-2, 236-2 ap.

A. Valiukėnas (1913–1946) 1940 m. birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją, įsidarbino Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos vertėju ir asmeniniu sekretoriumi, buvo vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto steigėjų Berlyne, Lietuvių sąjungos Berlyne sekretorius. Keletą kartų lankėsi Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, rinko žinias apie politinę padėtį ir antinacinį pasipriešinimą, teikė informaciją Vyriausiajam Lietuvos išlavinimo komitetui (VLIK), Lietuvos diplomatams Stokholme, Londone, Vašingtone, užsienio šalių pasiuntinybių, rezidavusių Berlyne, spaudos atstovams ir kt. Antihitlerinės koalicijos valstybių kariuomenėms įžengus į Vokietiją, paskirtas VLIK’o atstovu Berlyne, turėjo užmegzti ryšius su antisovietiniu pogrindžiu Lietuvoje, Didžiosios Britanijos bei JAV okupacinės valdžios Vokietijoje atstovais, rinkti ir perduoti žinias apie SSRS veiksmus Lietuvoje. 1945 m. gegužės mėn. A. Valiukėnas Berlyne buvo sulaikytas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kontržvalgybos „Smerš“ skyriaus, bet jam pavyko pabėgti. 1945 m. birželio 9 d. Berlyne jis vėl buvo sulaikytas SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) operatyvinės grupės, kuriai vadovavo Aleksandras Slavinas. Lietuvos SSR NKVD kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. 1946-07-16 mirė Sverdlovsko sr., Ivdellage.

1944 m.

Nuotrauka skelbta: https://www.vle.lt/straipsnis/alfonsas-gineitis/  

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 1848/3, viršelis.

Gineitis (1907–1982) 1944 m. lapkričio 3 d. suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus. Apkaltintas, kad buvo VLIK‘o nariu, redagavo antisovietinius atsišaukimus. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo Tribunolo 1947 m. nutartimi A. Gineičiui paskirtas priverstinis psichiatrinis gydymas, vėliau buvo perduotas žmonos globon. 1952 m. medicinos komisija nustatė, kad jis yra sveikas, o kai kuriuose dokumentuose yra minima, kad jis „psichikos ligą simuliavo“. Sovietų saugumas, siekdamas nustatyti užsienyje gyvenusių VLIK’o narių ryšius Lietuvoje, 1954 m. A. Gineitį bandė verbuoti, bet jis bendradarbiauti atsisakė. 1957–1978 m. sovietų saugumo buvo stebimas, jam užvestos agentūrinio ištyrimo ir operatyvinio stebėjimo bylos.

Ne vėliau kaip 1945 m. sausio 10 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 2891/3, SB, l. 46-56.

Šilas (1908–1993) VLIK’e atstovavo Lietuvių frontą. 1944 m. gegužės–birželio mėn. Vokietijos okupacinei valdžiai suėmus VLIK’o vadovybę, P. Šilas tapo naujos sudėties VLIK’o Prezidiumo nariu. 1945 m. sausio 10 d. sovietų saugumo buvo suimtas, kartu su kitu VLIK’o nariu Jonu Januška. Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. nuosprendžiu abu nubausti 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. J. Januška 1947 m. mirė Sevpečlage. P. Šilas 1954 m. paleistas iš Mineralnyj lagerio, 1956 m. – iš tremties Komijos ASSR. Sovietų saugumas, siekdamas gauti informaciją apie užsienyje gyvenančius VLIK’o narius, 1958 m. P. Šilą bandė verbuoti, tačiau po kelių pokalbių su juo nuspręsta, kad tai daryti netikslinga. 1958–1969 m. sovietų saugumo buvo stebimas, jam užvestos agentūrinio ištyrimo ir stebėjimo bylos.

1946 m. balandžio 13 d.

Nuotrauka skelbta: https://www.birzai.rvb.lt/krastotyra/889-birzieciai-kur-lietuvos-nepriklausomyb-krasto-sviesuoliai-simtmecio-pradzioje.html 

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 1449/3, l. 88.

Variakojis (1892–1970) Astravo dvaro (Biržų aps.), Biržų alaus daryklos, fabriko „Siūlas“ savininkas. 1943 m. Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK) skyrė 22 tūkst. reichsmarkių. Sovietų saugumo  suimtas 1945 m., apkaltintas finansinės paramos VLIK‘ui teikimu. Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo Tribunolo nuosprendžiu nubaustas 10 m. pataisos darbų lagerio.

1946 m. gruodžio 16 d.

Nuotrauka skelbta: https://www.vle.lt/straipsnis/klemensas-brunius

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 34897/3, t. 1, l. 1.

K. Brunius (1906–1976) buvo vienas iš Lietuvos nacionalistų partijos vadovų, Lietuvių aktyvistų fronto steigėjų Berlyne. 1941 m. pabaigoje, Vokietijos okupacinei valdžiai Lietuvoje uždraudus Lietuvių nacionalistų partiją, įsitraukė į antinacinę veiklą, priklausė VLIK‘ui. 1944 m. Vokietijos okupacinės valdžios sulaikytas, kartu su kitais VLIK‘o nariais. Kalintas įvairiuose Vokietijos kalėjimuose, iš kur 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės. Persikėlė į Viurcburgą, kuriame buvo įsikūręs VLIK‘o štabas. 1945 m. lapkričio 1 d. K. Brunius ir Jonas Deksnys buvo permesti į Lietuvą. Čia jie turėjo kurti antisovietinio pasipriešinimo centrą, rinkti žinias apie padėtį Lietuvoje. Sovietų saugumo suimtas 1946 m. Kaune. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1947 m. nutarimu nubaustas 25 m. pataisos darbų lagerio. Vėliau bausmė sumažinta iki 12 m. ir 6 mėn. 1956 m. paleistas iš Minlago, Komijos ASSR. 

Dokumentinio filmo „Aš, Vytautas Alseika“ (Lietuvos radijas ir televizija, 1972 m., režisierius V. Gruodis) kadras.

Filmas skelbtas: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6320  

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 1790, viršelis.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerija (MGB) 1947 m. paskelbė M. Krupavičiaus paiešką, 1950 m.   SSRS MGB paskelbė visasąjunginę jo paiešką. Nustačius, kad M. Krupavičius gyvena užsienyje, 1955 m. paieškos byla nutraukta, tačiau sovietų saugumas ir toliau tęsė jo persekiojimą.

1950–1955 m.

1961 m. spalio 9 d.

Nuotrauka. Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 342, l. 343-2; b. 340, l. 293-294.

Deksnys (1914–1982) priklausė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai, redagavo jos laikraštį „Laisvės kovotojas“, atstovavo sąjungą Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete (VLIK), buvo VLIK‘o Informacinės komisijos pirmininku. 1943–1944 m. rengė pranešimus apie padėtį Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, kurie Didžiosios Britanijos žvalgybos kontroliuojamu radijo ryšiu ir per patikimus asmenis buvo perduodami VLIK‘ui, Lietuvos diplomatams Stokholme, Londone, Vašingtone, užsienio valstybių atstovams. 1944 m. Vokietijos okupacinės valdžios sulaikytas, kalintas įvairiuose Vokietijos kalėjimuose, iš kur 1945 m. išlaisvintas JAV kariuomenės, pradėjo bendradarbiauti su VLIK‘u. 1945 m. lapkričio 1 d. J. Deksnys su Klemensu Bruniumi buvo permesti į Lietuvą, užmezgė ryšius su partizanais. Kl. Brunius sovietų saugumo buvo sulaikytas 1946 m. Antrą kartą permestas į Lietuvą, J. Deksnys pateko į sovietų saugumo agento Juozo Albino Markulio-Erelio įtaką, sovietų saugumo buvo naudojamas perimti partizanų ryšius su užsieniu, į pasipriešinimo struktūras įterpti saugumo agentus, gilinti konfliktus tarp VLIK‘o ir Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje. 1949 m. J. Deksnys, su grupe Didžiosios Britanijos žvalgybos parengtų desantininkų, buvo išlaipintas netoli Palangos, pateko į agentų-smogikų pasalą, sovietų saugumo buvo sulaikytas ir užverbuotas agentu „Petrauskas“, kuriuo buvo iki 1970 m. Buvo naudojamas sovietų saugumo vedamuose radijo žaidimuose su Vakarų valstybių žvalgybomis, lietuvių išeivių organizacijoms siuntė dezinformuojančius pranešimus, diskreditavo Lietuvos partizanų kovą. 1960 m. laikraštyje „Tiesa“ paskelbė straipsnį „Kodėl aš su jais nutraukiau santykius?“, kuriame smerkė išsivadavimo kovas ir VLIK;o veiklą.