Virtualios parodos |

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o 1945–1954 m. parengtų notų ir memorandumų sąrašas.

[1954 m.].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 666, ap. 1, b. 118, l. 1, 2, 3, 4.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o Prezidiumo raštas Lietuvos atstovui Prancūzijoje Stasiui Antanui Bačkiui apie diplomatams siunčiamus memorandumus, keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą.

1945 m. balandžio 27 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. 676, ap. 2, b. 57, l. 4.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o memorandumas Sąjungininkų kariuomenės vyriausiajam vadui gen. Dvaitui Eizenhaueriui, kuriame atkreipiamas dėmesys į padėtį okupuotoje Lietuvoje ir apibūdinami VLIK’o veiklos principai bei siekiai.

Ištrauka. 1945 m. balandžio 18 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 676, ap. 2, b. 57, l. 6.

1945 m. balandžio 8 d. Viurcburge įvykusiame VLIK’o susirinkime buvo parengtas pirmasis atsikūrusio VLIK’o politinis dokumentas – memorandumas Sąjungininkų kariuomenės vyriausiajam vadui gen. Dvaitui Eizenhaueriui.

Dokumentui tekstą diktavo Vaclovas Sidzikauskas, rašė Stasys Žakevičius, į anglų kalbą vertė Magdalena Avietėnaitė.

Memorandumas buvo įteiktas asmeniškai Amerikos komendantui Viurcburge, kuris turėjo persiųsti memorandumą Vyriausiajam kariuomenės vadui.

Tai buvo pirmasis VLIK’o – sovietų okupacijos nepripažįstančios, Lietuvai atstovaujančios ir Lietuvos nepriklausomybės siekiančios organizacijos, prisistatymas Vakarų sąjungininkams.

Memorandume buvo išdėstyta Lietuvos valstybės byla ir VLIK’o politinė ir teisinė prigimtis, pabrėžiant, kad visos Lietuvos politinės partijos jį pripažįsta, o Lietuvos diplomatai yra pavaldūs VLIK’ ui.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o Prezidiumo memorandumas Sąjungininkų karinių pajėgų aukščiausiajai vadovybei dėl sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos, jos padarinių bei pabėgėlių iš Lietuvos (displaced persons) Vokietijoje padėties gerinimo.

Ištraukos. 1945 m. balandžio 26 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 676, ap. 2, b. 57, l. 24, 34, 35.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o memorandumas JAV prezidentui Hariui Trumenui dėl sovietų įvykdytos Baltijos šalių okupacijos pasmerkimo.

Ištrauka. 1945 m. liepos 10 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 676, ap. 2, b. 57, l. 112.

Artėjant Potsdamo konferencijai (1945 m. liepos 17 d.–rugpjūčio 2 d.) VLIK’as nusiuntė JAV prezidentui Hariui Trumenui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Vinstonui Čerčiliui memorandumą. Dokumente primenama, kad Sovietų Sąjunga ir Vokietija 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. sutartimis ir slaptaisiais protokolais pasidalino Lietuvą.

Prašoma toliau laikytis priverstinio Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą nepripažinimo politikos, pareikalauti, kad Sovietų Sąjunga išvestų kariuomenę iš Lietuvos ir leistų Lietuvai atkurti nepriklausomybę, taip pat priversti Sovietų Sąjungą grąžinti į savo kraštą ištremtus į Sibirą lietuvius, prašoma, kad lietuvius tremtinius ir pabėgėlius Vakaruose globotų sąjungininkai.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o raštas Lietuvos atstovui Vašingtone Povilui Žadeikiui, kuriuo prašoma perduoti JAV vyriausybei VLIK’o pareiškimą dėl Lietuvos okupacijos ir represijų prieš lietuvių tautą.

1946 m. sausio 22 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 656, ap. 4, b. 324, l. 34, 35.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o memorandumas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV užsienio reikalų sekretoriams dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

Ištraukos. 1947 m. rugpjūčio 28 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 676, ap. 2, b. b. 51, l. 2, 3, 14,15.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o Vykdomosios tarybos pirmininko Vaclovo Sidzikausko raštas Lietuvos atstovui Vašingtone Povilui Žadeikiui dėl galimybių Lietuvai dalyvauti Džoržo Katleto Maršalo plano svarstyme.

1947 m. birželio 26 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 23, l. 13.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o atsišaukimas į lietuvių organizacijas išeivijoje, raginantis atkreipti Jungtinių Tautų organizacijos dėmesį į Lietuvos okupaciją ir sovietų vykdomas represijas.

1951 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 28, l. 270.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) ir Vykdomosios tarybos pirmininko, prelato Mykolo Krupavičiaus informacijos kraštui apie tarptautinę padėtį, Lietuvos vidaus politinę padėtį, Lietuvos partizanų kovą su sovietų okupacija, Lietuvos atstovų užsienyje ir VLIK‘o vykdomą laisvinimo veiklą.

Ne vėliau kaip 1955 m. lapkričio 27 d.

Nuorašo nuorašas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f . 3377, ap. 55, b. 220, l. 120-128.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

ELTOS informacija apie VLIK’o kreipimusis į pasaulio politikos veikėjus keliant Lietuvos laisvės siekio įgyvendinimo klausimą.

1961 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 666, ap. 1, b. 21, l. 93.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o memorandumas būsimosios Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dalyviams dėl Lietuvos okupacijos.

Ištraukos. 1972 m. lapkričio 7 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 665, ap. 1, b. 93, l. 110, 111, 122, 123.

1972 m. lapkričio 7 d. VLIK’as parengė išsamų, dokumentais paremtą memorandumą. Jis buvo išsiuntinėtas Antrojo pasaulinio karo koalicijos narėms – JAV, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai, o taip pat Kanadai, Europos valstybėms, nepriklausančioms Rytų, dar vadinamam socialistiniam, blokui. Pagrindinis argumentas, kuriuo remtasi kreipiantis į Vakarų valstybes, ypatingai išskiriant paskutiniojo pasaulinio karo sąjungininkes, akcentas – Lietuva buvo viena pirmųjų sovietų ir nacių sąmokslo aukų. Iškelta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos svarba ne tik viešinant okupuotos Lietuvos valstybės klausimą, bet ir reikalaujant Sovietų Sąjungos karinių pajėgų išvedimo iš Lietuvos.

1975 m. rugpjūčio 1 d. po Helsinkio Baigiamojo akto pasirašymo atsiradus platesnei galimybei skelbti Lietuvos teisę į laisvę ir nepriklausomybę, VLIK’as 1975–1991 m. dalyvavo visose Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijose. 1991 m. rugsėjo mėn. konferencijoje Maskvoje Lietuva priimta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o raštas Didžiosios Britanijos Ministrei Pirmininkei Margaret Tečer dėl sovietų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų Baltijos šalyse paviešinimo tarptautinei bendruomenei ir atitinkamų sprendimų priėmimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje Madride.

1981 m. spalio 22 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 317, l. 119, 120.

VLIK’o valdyba, naudodamasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoja Madride, nusiuntė memorandumą JAV ir kitų Vakarų valstybių vyriausybėms dėl padėties okupuotoje Lietuvoje.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Pasaulio antikomunistinės lygos XVI suvažiavime. Dešinėje – VLIK’o pirmininkas Kazys Bobelis.

Liuksemburgas, 1983 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 677, ap. 1, b. 695, l. 12.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

VLIK’o raštas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui, kuriuo prašoma JAV vyriausybės paramos atkuriant Baltijos šalių valstybingumą.

1985 m. balandžio 12 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 185, l. 94.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Kvieslys į Pabaltiečių taikos ir laisvės ryžto žygį 1985 m. liepos 22–rugpjūčio 2 d. Šia proga išleistas atvirukas ir pašto ženklai.

1985 m. sausio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 677, ap. 1, b. 304, l. 46,46 a.p., 81, 82.

1985 m. liepos 25–30 d. išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos suorganizavo originalią akciją – Baltijos taikos ir laisvės ryžto žygį Baltijos jūra iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Ja siekta atkreipti Vakarų visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją, žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje ir aktualizuoti Baltijos laisvės bylą. Prieš pat šį kruizą, 1985 m. liepos 25 d. Kopenhagoje buvo surengta protesto demonstracija iki Sovietų ambasados. Buvo pasmerkta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinė okupacija.

Laivu „Baltic Star“ plaukė išeivijos atstovai iš JAV, VFR, Prancūzijos, Australijos, Švedijos, Kanados, Venesuelos ir kt. Pagal tautinę sudėtį dalyvavo 52 lietuviai, 51 estas, 198 latviai ir 51 kitatautis korespondentas. Organizaciniame šios akcijos už Lietuvos laisvę komitete lietuviams atstovavo Gintaras Grušas, Kazys Bobelis ir Liūtas Grinius. Laivui plaukiant išilgai Lietuvos krantų, tautiečius simboliškai sveikino VLIK’o vicepirmininkas Liūtas Grinius ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai bei Pasaulio lietuvių bendruomenei atstovavęs Gintaras Grušas.