1947 m. sausio 30 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 669, ap. 1, b. 21, l. 39, 40.

[1949 m].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 656, ap. 4, b. 327, l. 20.

Prel. Mykolas Krupavičius dėjo daug pastangų, kad suvienytų lietuviškąją išeiviją. Jo pastangomis buvo parengta ir 1949 m. birželio 14 d. paskelbta Lietuvių charta, deklaruojanti, kad viso pasaulio lietuviai sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę.

Telkdamas išeivijos lietuvius 1949 m. pradžioje M. Krupavičius kartu su VLIK’o Vykdomosios tarybos pirmininku Vaclovu Sidzikausku lankėsi Amerikoje. Vienas iš vizito tikslų – aplankyti visas didesnes Lietuvių išeivių bendruomenes JAV ir Kanadoje, padėkoti išeiviams ir jų organizacijoms už Lietuvos laisvinimo darbų rėmimą, informuoti apie VLIK’ą ir jo veiklą, padėtį okupuotoje Lietuvoje ir dar stipriau telkti išeivijos jėgas kovai dėl okupuotos Tėvynės išlaisvinimo. VLIK’o vadovai aplankė Baltimorės, Niujorko, Čikagos ir kitas gausesnes lietuvių kolonijas, kur viešuose susibūrimuose sakė kalbas, pabrėždami išeivijos pareigas tėvynei.  

[1949 m.].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 666, ap. 1, b. 130, l. 40, 41.

„Lietuvių charta“, sumanyta 1948 m. VLIK’o komisijai kuriant PLB, dar vadinama Lietuvos diasporos „dekalogu“.

1949 m. birželio 14 d. Augsburge (Vokietija) kartu su PLB nuostatais išleista „Lietuvių charta“ tilpo į mažą, kelių puslapių knygelę pavadinimu „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ ir tapo pagrindu vienijant viso pasaulio lietuvius.

Chartą sudaro 13 straipsnių ir įžanginė dalis. „Lietuvių charta“ skirta kiekvienam emigravusiam lietuviui. Dokumente nusakomos lietuvio pareigos savo tautai, nubrėžiamos gyvenimo svetur gairės, įprasminama tautinė savimonė, raginama išlaikyti savo kalbą, kultūrą, puoselėti lietuviškumą. Tuo pačiu skatinama gerbti ir tą aplinką, kurioje tuo metu gyvena lietuvis. Chartoje įtvirtinti principai ir vertybės – tautybės išsaugojimas bei ugdymas, kalbos, šeimos, kultūros ir tautinio švietimo svarba – yra pamatiniai ir šiandienos Lietuvos visuomenėje.

Ištrauka. [1949 m.].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 666, ap. 1, b. 130, l. 44.

Ištrauka. 

1948–1949 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f, 676, ap. 2, b. 62, l. 71.

1947 m. vasarą VLIK’as ir LDT posėdžiuose svarstė lietuvių išsisklaidymo pasaulyje klausimą. 1947 m. liepos 30 d. nusprendė, kad planuojama ir bus steigiama viso pasaulio lietuvių organizacija, sudaranti pasaulinę lietuvių bendruomenę. Savo 1947 m. gruodžio 19 d. posėdyje VLIK’as priėmė nutarimą: „Prašyti Vykdomosios tarybos paruošti nuostatus organizuotinai pasaulio lietuvių bendruomenei“. 1948 m. spalio 11 d. VLIK’as priėmė PLB Konstitucijos projektą. Projektas po plataus svarstymo galutinai buvo patvirtintas 1949 m. gegužės 27 d. Konstitucija įsigaliojo 1949 m. birželio 14 d. ir tapo naujai gimstančios organizacijos pagrindu. Pagal ją kiekviename pasaulio krašte turėjo kurtis lietuvių bendruomenės su savo valdymo organais: krašto taryba, valdyba, kontrolės komisija, garbės teismu, apylinkėmis ir jų organais. Be to, turėjo būti sukurti ir centriniai organai: PLB Seimas, PLB valdyba ir kt.

1948 m. vasario 5 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 24, l. 56.

1950 m. rugsėjo 2 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 666, ap. 1, b. 119, l. 1, 1 a. p., 2.

1951 m. rugpjūčio 9 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 666, ap. 1, b. 15, l. 6, 6 a. p.

Mykolo Krupavičiaus vaidmuo įgyvendinant PLB organizavimo darbus, atskiruose kraštuose steigiant Lietuvių bendruomenes buvo ypač svarbus. Istoriografijoje M. Krupavičius vadinamas PLB kūrėju. Telkdamas pasaulio lietuvių bendruomenes jis apvažiavo beveik visas lietuvių stovyklas Vakarų Europoje, rašė aplinkraščius dėl organizacinių reikalų, ragino spartinti susijungimo į bendruomenes darbą. Jo pastangomis sukurta Lietuvių Charta ir PLB statutas.

1952 m. spalio 29 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 164, l. 1.

1956 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 656, ap. 4, b. 330, l. 31.