Virtualios parodos |

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvių tautinio pogrindžio struktūros 1944 m. sausio–birželio mėn., įsikūrus Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui, schema, sudaryta sovietų saugumo darbuotojų.

Ne anksčiau kaip 1944 m. birželio mėn.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-40, ap. 1, b. 57, l. 333.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Jonas Kukauskas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.

1951 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41377/3, SB, l. 16-4.

J. Kukauskas 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, mokėsi žvalgybos mokykloje, bet Vokietijai kapituliavus jos nebaigė. 1946 m. užmezgė ryšius su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK). Baigė JAV žvalgybos mokyklą Vokietijoje, Kaufboirene. 1951 m. balandžio 19 d. kartu su Julijonu Būtėnu buvo nuleisti Kazlų Rūdos miškuose, turėjo užmegzti ryšius su Juozu Lukša-Daumantu, teikti informaciją JAV žvalgybai. Sovietų saugumo pajėgoms 1951 m. gegužės 22 d. apsupus bunkerį Šakių rajone, žuvo jame buvę partizanas Petras Jurkšaitis ir J. Būtėnas, o J. Kukauskas-Gardenis pasidavė. Sovietų saugumas jį užverbavo ir naudojo „kontržvalgybinėse priemonėse“, radijo žaidimuose prieš JAV žvalgybą ir VLIK’ą, skleidžiant dezinformaciją apie Lietuvos partizanus. Jis sovietų saugumui išdavė Juozą Lukšą-Daumantą. J. Kukauskui iškelta baudžiamoji byla 1956 m. buvo nutraukta „atsižvelgiant į sąžiningą valstybės saugumo organų užduočių vykdymą“.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Prezidiumo ir Vykdomosios tarybos nariai.

Vokietija, Roitlingenas. [1953–1955 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 859, l. 6-1.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Martynas Gelžinis, 2. Žalkauskas, 3. Žalkauskienė, antroje eilėje iš kairės: 1. Gailius, 2. Pauliukonis, 3. E. Babionaitė, 4. VLIK’o pirmininkas Mykolas Krupavičius, 5. Petras Karvelis, trečioje eilėje iš kairės: 1. Vytautas Alseika (būsimasis sovietų saugumo agentas „Orestas“), 2. Jurgis Jaks-Tyris, 3. Lukošius, 4. [Kazys] Obolėnas arba Bataitis, 5. ELTOS informacinių biuletenių redakcijos darbuotojas Hermanas Jakužaitis (sovietų saugumo agentas „Labora“).

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Vykdomosios tarybos dokumentai, pavogti per Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojų organizuotą įsilaužimą.

1959 m.

Nuotraukos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 859, l. 3-2, 3-3.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Vykdomosios tarybos pirmininko kabinetas (apačioje) ir sekretorės kabinetas (viršuje), iš kurio sovietų saugumas pavogė dokumentus

Vokietija, Roitlingenas. XX a. 6 dešimtmetis.

Nuotraukos. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 838, l. 57.

Sovietų saugumas 1959 m. suorganizavo įsilaužimą į Roitlingeno mieste įsikūrusią VLIK‘o Vykdomosios tarybos būstinę ir pavogė dokumentus. VLIK‘o vadovybė vagystės organizavimu apkaltino sovietų saugumo fiktyviai įkurtą organizaciją „Pabaltijo patriotai“ ir ELTOS darbuotoją Hermaną Jakužaitį, kuris buvo sovietų saugumo agentas „Labora“. Sovietų saugumas skleidė melagienas, kad VLIK‘as pats inscenizavo įsilaužimą, taip norėdamas visuomenėje padidinti savo įtaką.

Nuotraukos įklijuotos nenustatyto autoriaus sovietų saugumo iniciatyva parašytos knygos, šmeižiančios lietuvių išeivių organizacijų veiklą, rankraštyje.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) nariai.

Vokietija. XX a. 6 dešimtmetis.

Nuotrauka. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 840, l. 81.

Pirmoje eilėje iš kairės: 6. VLIK‘o pirmininkas, prelatas Mykolas Krupavičius, 7. Juozas Mikuckis (sovietų saugumo agentas „Tuvim“).

J. Mikuckis (1891–1970) tarpukario Lietuvos karininkas, poetas, sovietų saugumo buvo suimtas 1940 m., užverbuotas. 1941 m. su vokiečių repatriantais išsiųstas į Vokietiją. Po Antrojo pasaulinio karo tapo VLIK’o Vykdomosios tarybos įgaliotiniu Jungtinės Karalystės okupacinėje Vokietijos zonoje, vykdė sovietų saugumo užduotis. Nuo 1949 m. gyveno JAV, sekė užsienio lietuvių organizacijas. 1968 m. grįžo į Lietuvos SSR, išleido knygą „Šioje ir anoje pusėje“ (Vilnius, 1974), kurioje aprašė Vakaruose veikusio sovietų saugumo žvalgo atsiminimus.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Vykdomosios tarybos darbuotojai.

Vokietija, Roitlingenas. XX a. 6 dešimtmetis.

Nuotrauka. Dokumentas rusų kalba. Nuotraukos įklijuotos nenustatyto autoriaus sovietų saugumo iniciatyva parašytos knygos, šmeižiančios lietuvių išeivių organizacijų veiklą, rankraštyje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 838, l. 58.

Iš kairės: 1. Radijo propagandos skyriaus darbuotojas Simas Miglinas, 2. Sekretorė E. Babionaitė, 3. Vykdomosios tarybos pirmininkas Jonas Glemža, 4. ELTOS informacinių biuletenių redaktorius Hermanas Jakužaitis (sovietų saugumo agentas „Labora“).

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veiklą šmeižianti karikatūra, sukurta organizacijos ,,Pabaltijo patriotai“.

XX a. 6 dešimtmetis.

Kopija.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 352, l. 2-13.

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Vakarų Berlyne fiktyviai įsteigta organizacija ,,Pabaltijo patriotai“, XX a. 6 dešimtmetyje užsiėmė dezinformacine veikla, įvairiems asmenims siuntinėjo laiškus ir karikatūras, kuriose vaizdavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovybės „amoralius“ poelgius.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Vykdomosios tarybos būstinė.

Vokietija, Roitlingenas. XX a. 6 dešimtmetis.

Nuotraukos. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 838, l. 56.

Nuotraukos įklijuotos nenustatyto autoriaus sovietų saugumo iniciatyva parašytos knygos, šmeižiančios lietuvių išeivių organizacijų veiklą, rankraštyje.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) seimo, vykusio 1969 m. gruodžio 6–7 d. JAV, Niujorke, dalyviai.

Spaudos iškarpa.

Lietuvos ypatingasis archyvas, K-35, ap. 2, b. 859, l. 4-1.

Pirmoje eilėje antras iš kairės – Vytautas Alseika, sovietų saugumo agentas „Orestas“. Nuotrauka publikuota JAV lietuvių žurnale „Sėja“, Nr. 1&2. 1970 m.

V. Alseika (1912–2002) 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1953–1972 m. su pertraukomis dirbo VLIK‘e Vakarų Vokietijoje, JAV. Redagavo VLIK‘o Informacijos tarnybos Vašingtone leistą ELTOS informacinį biuletenį. Sovietų saugumas, pasinaudojęs V. Alseikos noru grįžti į Lietuvą, 1965 m. Austrijoje jį užverbavo. 1972 m. persikėlęs gyventi į Lietuvos SSR, V. Alseika įvairiais būdais niekino ir menkino VLIK’o bei kitų užsienio lietuvių organizacijų veiklą, siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, kompromitavo jų narius. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1977 m. agentūrinės operatyvinės veiklos plane nurodyta, kad siekiant toliau „ardyti lietuvių reakcinę emigraciją“, kompromituoti jos vadus ir didinti „partinių organų kontrpropagandos efektyvumą“, numatyta išleisti ir tarp užsienio lietuvių platinti buvusio užsienio agento „Oresto“ knygą, kurioje „parodyta VLIK’o vadovų moralinė-politinė degradacija ir atskleidžiamas jų ryšys su priešo spec. tarnybomis praeityje ir dabar“. Lietuvos televizija ir radijas 1972 m. sukūrė propagandinį dokumentinį filmą „Aš, Vytautas Alseika“.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vytauto Alseikos kalbos, pasakytos spaudos konferencijoje Vilniuje po grįžimo į Lietuvos SSR, ištrauka ir jo parašyta propagandinė knyga „Trys dešimtmečiai emigracijoje: nuo Roitlingeno iki Niujorko“ (Vilnius, 1977).

Kalbos tekstas publikuotas JAV lietuvių savaitraštyje „Vienybė“. 1973 m. sausio 12 d.

Spaudos iškarpa, skaitmeninis vaizdas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 24, l. 17.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Satyriniai straipsneliai ir karikatūros pašiepiančios buvusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nario Vytauto Alseikos „tarnystę bolševikui“, publikuoti užsienio lietuvių spaudoje.

1972–1973 m.

Spaudos iškarpos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 24, l. 14, 22.

Užsienio lietuvių leidžiamos spaudos iškarpas rinko Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus darbuotojai.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Ivano Golovinovo (slapyvardis Juozas Jakaitis) ir leidyklos „Mintis“ autorinė sutartis dėl knygos „Išdavystės keliu“ išleidimo.

1975 m. rugsėjo 3 d.

Originalas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 832, l. 101, 101 ap.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1-ojo skyriaus operatyvinis įgaliotinis majoras Ivan Golovinov ir jo, slapyvardžiu Juozas Jakaitis, parašyta knyga „Išdavystės keliu“.

1969 m.

Nuotrauka., skaitmeninis vaizdas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 3071.

Sovietinio žvalgo vardu parašyta, Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą ir kitas užsienio lietuvių organizacijas šmeižianti knyga „Išdavystės keliu“ (Vilnius, 1976), parašyta remiantis užsienyje veikusių sovietų saugumo agentų „Labora“, „Lan“ ir kt. pateikta informacija bei KGB archyve saugomais dokumentais. JAV, Kanadoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, kur gyveno didelės lietuvių išeivių bendruomenės, buvo išplatinta virš 1000 šios knygos egzempliorių.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos informacija apie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veiklos vertinimą po 1977 m. gruodžio 3–4 d. JAV, Sent Pitersberge vykusio VLIK‘o seimo.

1978 m. vasario 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 299, l. 326–330.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui vesta agentūrinė stebėjimo byla „Džiazas“ (rusiškai – „Džaz“) ir nutarimas užvesti bylos 20-ą tomą „reakcinės lietuvių emigrantų organizacijos VLIK tyrimui ir naujai gaunamos medžiagos kaupimui“.

1980 m. vasario 21 d.

Originalai. Dokumentai rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, viršelis, l. 1.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) agentūrinių operatyvinių priemonių, 1980–1981 m. numatytų vykdyti agentūrinėje stebėjimo byloje „Džiazas“, plano ištrauka.

1980 m. gegužės 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 11–13, 15–17.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą.

1983 m. birželio 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 112–116.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovų sąrašas, sudarytas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojo.

[1982–1985 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 133, 134.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Straipsnis „Sukaktuvinis VLIK’o politiniams reikalams seimas“ apie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto seimą, vykusį 1984 m. gruodžio 1–2 d. JAV, Čikagoje, publikuotas JAV lietuvių laikraštyje „Dirva“.

1984 m. gruodžio 13 d.

Spaudos iškarpa.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 352, l. 51, 52.

Užsienio lietuvių leidžiamos spaudos iškarpas rinko Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus darbuotojai.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) raštas apie politinę ir finansinę Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto padėtį.

1985 m. lapkričio 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 133, 134.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus 1986 m. veiklos plano išrašas apie priemones, numatytas įgyvendinti tiriant Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veiklą.

1986 m. balandžio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 149.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Straipsnis „Markės, doleriai ir VLIK’as“, publikuotas laikraštyje „Tiesa“, skiltyje „Imperializmo ideologinės diversijos“.

1986 m. vasario 5–7 d.

Spaudos iškarpos.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 275-4, 275-5, 275-6.

Straipsnio autorius Vilniaus pedagoginio instituto docentas, istorijos mokslų kandidatas Stasys Laurinaitis.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie „naujus momentus“ Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikloje, parengta pagal užsienyje veikiančio sovietų saugumo agento „Šarūnasׅ“ pateiktą informaciją

1987 m. spalio 31 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 178.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) šifruota telegrama SSRS KGB apie planuojamas bendras priemones siekiant sukompromituoti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) narius, gilinti prieštaravimus tarp Europos parlamento ir užsienio lietuvių organizacijų.

1989 m. kovo 1 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 333, l. 55–57.

VYRIAUSIAJAM LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETUI– 80 (LCVA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) pažyma apie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto seimą, vykusį 1989 m. lapkričio 4–6 d.

JAV, Baltimorėje. 1989 m. lapkričio 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 261–264.