1919 m. birželio 27 d. įkurtas Lietuvos sporto sąjungos Šaulių skyrius (nuo 1919 m. rugsėjo 14 d. – Lietuvos šaulių sąjunga). Tų pačių metų rugpjūčio 8 d. buvo išrinkta organizacijos Centro valdyba, kuri priėmė pagrindinius sprendimus. Centro valdybos veiklą kontroliavo Krašto apsaugos ministerija. Pirmosios Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininku buvo Vladas Putvinskis.

1919 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 4296, l. 1, 1 a. p.

[1919 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 1, l. 1, 2.

1919 m. miestuose ir miesteliuose sąjunga steigė skyrius, o valsčiuose arba parapijose – būrius. Skyrius tvirtino sąjungos Centro valdyba, apskrityse skyriai galėjo veikti tik leidus apskričių karo komendantams.

1920 m. vasario 15–17 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 384, ap. 3, b. 71, l. 4 –11 a. p.

Nuorašas.

[1920–1921 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 22, l. 21, 21 a. p.

1921 m. sausio 17 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 22, l. 26, 26 a. p.

1921 m. sausio 17 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 22, l. 27 –28.

Lietuvos šaulių sąjungos veiklos prioritetas buvo ne tik karyba. Didelį dėmesį sąjunga skyrė kultūrai ir sportui, taip pat, kartu su kitomis organizacijomis, įstaigomis, prisidėjo prie rengtos Lietuvos atželdinimo savaitės ir Medelių sodinimo šventės.

Kaunas, 1921 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A048-P005.

1921 m. spalio 12 d., 13 d. ir 17 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 13, l. 1 –5.

1921 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 561, ap. 2, b. 22, l. 34, 34 a. p.

Vladas Putvinskis 1919–1922 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas, nuo 1928 m. – garbės pirminkas.

Kaunas, 1921 m. gruodžio 27–30 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-19105.

Emilija Gruzdytė (1876–1942 m.) 1897 m. ištekėjo už kaimynystėje gyvenusio bajoro Vlado Putvinskio. Emilija Putvinskienė daug padėjo vyrui steigiant Lietuvos šaulių sąjungą, kartu su dukromis tapo viena pirmųjų moterų šaulių. 1933 m. buvo išrinkta šios organizacijos moterų garbės pirmininke.

Kelmė, 1928 m. gegužės 15 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A030-P014.

Kelmė, 1928 m. gegužės 15 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A030-P017.

1920 m. gegužės 15 d. Kauno miesto teatre įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Lietuvos šaulių sąjungos atstovas Vladas Putvinskis buvo Komisijos Steigiamojo Seimo šventei surengti narys. Lietuvos šaulių sąjunga ženkliai prisidėjo organizuojant Steigiamojo Seimo atidarymo iškilmes – prižiūrėjo tvarką renginių metu, o po jų kartu su tuometine policija užtikrino tvarką mieste. 1925 metais, minint penktąsias Steigiamojo Seimo susirinkimo metines, Gegužės 15-oji buvo įtraukta į Švenčių dienų įstatymą ir tapo viena iš nedaugelio ano meto valstybės švenčių.

Kelmė, 1928 m. gegužės 15 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A030-P016.

Vladas Putvinskis 1919–1922 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas, nuo 1928 m. – garbės pirmininkas.

Kelmė, 1928 m. gegužės 15 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A030-P018.

1906 m. rusų dragūnai, gabendami Vladą Putvinskį į Šiaulių kalėjimą, buvo jį įkalinę šiame pastate.

1932 m. pastatą įsigijo šauliai. Kelmės šaulių būrio namų atidarymas vyko 1932 m. rugsėjo 18 d. Atidaryme dalyvavo V. Putvinskio sūnus Stasys Putvinskis. Tais pačiais metais naujai atidarytuose šaulių namuose įsikūrė ir progimnazija. Vėliau šaulių namai buvo pavadinti Vlado Putvinskio šaulių namais. 1936 m. juose įkurtas Vlado Putvinskio vardo muziejus.

Dabar šiame pastate įsikūrusi Kelmės rajono savivaldybė.

Kelmė, 1928–1930 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A030-P022.

1934 m. rugsėjo 9 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 1686, ap. 1, b. 154, l. 1.