Ankstyvoji pilies istorija glaudžiai susijusi ir su paties miesto kūrimosi istorija. Pilies kalnas, apsuptas upių, buvo patogi vieta piliai statyti ir didesnei gyvenvietei kurtis. Kaip rodo archeologiniai tyrinėjimai, Pilies kalne dar neolite buvusi gyvenvietė. IX a. kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI–XIII a. čia jau stovėjusi medinė pilis.
Valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, Vilnius jau buvo žinomas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o 1323 m. Gedimino sutartyje su Kryžiuočių ordinu pirmą kartą paminėta ir Vilniaus pilis. Valdant pirmiesiems Gediminaičių dinastijos valdovams, Vilniaus Aukštutinė pilis buvo reikšminga ne tik kaip politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, bet kartu su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarė sostinės gynybinį kompleksą, sėkmingai atlaikiusį XIV a. antroje pusėje suintensyvėjusį Kryžiuočių ordino puolimą. Gaisrui sunaikinus medinę pilį, XV a. pradžioje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatyta mūrinė pilis, kurios liekanos išliko ligi šiol.
Lamandų keliautojas ir diplomatas, Burgundijos kunigaikščio patarėjas, Aukso vilnos ordino riteris Guillebert de Lannoy, 1413-1414 m. vizito Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje metu, rašė, kad „labai aukštame kalne jis matęs medinę pilį, sutvirtintą akmenimis, žeme ir mūru, kuri viduje visa padaryta iš medžio. Tos pilies atšlaimas leidžiasi nuo aukšto kalno dviem šonais ligi apačios. Tame atšlaime, apjuostame mūrine siena, yra daug namų. Pilyje ir jos kieme paprastai esti kunigaikštis Vytautas, Lietuvos valdovas. Jis ten turi savo dvarą ir savo būstinę. Arti tos pilies teka upė, kurios srovė bėga per miestą žemyn. Ji vadinasi Vilnia. Miestas nėra uždaras. Jis ilgas. Siauras ir tęsiasi nuo kalno žemyn. Namai mediniai, labai negražiai sustatyti, tačiau yra keletas mūrinių bažnyčių. Minėta pilis ant kalno yra apsupta tik medine siena, padaryta mūro pavidalo“.
Ankstyviausias Aukštutinės pilies vaizdas išlikęs XVI a. vid. Brauno plane. Čia pilis vaizduojama ant aukšto stataus kalno, turi du gynybinius bokštus ir gynybines sienas. Rūmų jau nesimato. Abu bokštai vienodo aukščio, bet skirtingo pločio, stačiais stogais. Aukštos gynybinės sienos vaizduojamos su šaudymo angomis. Pilies vaizdų gausu ir P. Smuglevičiaus akvarelėse.
Ilgainiui, keičiantis valstybės padėčiai, pilis prarado savo paskirtį, o gaisrai ir karai, po kurių ji nebuvo remontuojama, pilį niokojo. 1610–1613 m. pilies rūsiuose veikė kalėjimas. Aukštutine pilimi, kaip gynybine tvirtove, buvo pasinaudota 1655–1661 m. kare, jos gynybinėmis funkcijomis buvo prisiminta ir 1831 m., kai caro valdžios įsakymu čia buvo įkurta tvirtovė. Tuo pačiu pradėta rūpintis ir Aukštutinės pilies griuvėsiais - nugriautos Aukštutinės pilies pietinio ir šiaurinio bokštų liekanos, vakarinė ir šiaurinė sienos, konservuoti pilies mūrai, sutvirtintas slenkantis pilies kalnas. 1838 m. ant vakarinio bokšto buvo pastatytas dviejų aukštų medinis optinio telegrafo antstatas. Likvidavus tvirtovę, 1896 m. kalno šlaitai buvo apsodinti medžiais, o į pilį nutiestas kelias.
1918 m. Lietuvai atkūrus valstybę, 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte buvo iškelta Lietuvos vėliava. Deja, neilgam. Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų, ir tik 1939 m. spalio 29 d. Pilies bokšte vėl suplevėsavo Lietuvos trispalvė.
Po karo, nors Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, bokštas buvo atstatytas ir 1960 m. sutvarkius kalno teritoriją, konservavus kitų pilies statinių fragmentus, vakariniame bokšte buvo atidarytas Pilies muziejus, kuris nuo 1968 m. tapo Lietuvos nacionalinio (tuo metu Istorijos ir etnografijos) muziejaus padaliniu. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, 1988 m. spalio 7 d. pilies bokšte vėl iškelta Lietuvos vėliava, o 1995 m. suremontavus Pilies bokštą, duris atvėrė atnaujinta ekspozicija. Nuo bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi nepriklausomos Lietuvos sostinės panorama. Pilies bokštas su Lietuvos valstybės vėliava tapo tautos kovų už nepriklausomybę ir valstybingumą simboliu.
Šaltiniai:
- „Dokumentų rinkinys apie objektus esančius rezervato teritorijoje“. F. 2383, ap. 4, b. 81, l. 15.
- „Aukštutinės pilies rūmų liekanos unikalus kodas 24710 (istorinė medžiaga, stebėjimų apžiūros protokolai). F. 2383, ap. 4, b. 21, l. 89.
- „Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmai Vilniuje. Istoriniai tyrimai“. F. 1019, ap. 11, b. 5131, l. 6, 7.
- https://madeinvilnius.lt/vilniaus-istorija/senasis-vilnius/gedimino-pilies-boksto-istorija/
- https://www.bernardinai.lt/valdovu-rumu-muziejuje-algirdo-laiku-pilies-itvirtinimai/