LLMA. F. 481, ap. 1, b. 248, l. 2, 4, 5.

Kuprevičių giminės medis šaknis išleido Kuprių vardu ir siekia XVII amžiaus pabaigą.

Prosenelį vadino Pilypu Kupriumi. Vienas iš trijų jo sūnų augino 8 vaikus. Būsimasis kompozitorius gimė Mikalojaus šeimoje. Dėl pažangių pažiūrų carinės valdžios persekiojama Mikalojaus šeima buvo priversta persikelti į Simbirską, kur ir gimė Viktoras. Į Lietuvą Kuprevičių šeima grįžo 1906 m. ir apsigyveno Biržuose.

 Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 220, l. 2.

Tėvo gimimo vieta – Simbirsko gubernija, Tioplyj Stano kaimas – 1901 m. sausio 27 d., nors iš tikrųjų – 1900 m. sausio 1 d. Buvo tokia praktika jauninti berniukus gręsiant tarnystės caro kariuomenėje siaubui. 

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 266, l. 1.

Viktoro Kuprevičiaus tėvas Mikalojus Kuprevičius (1864‒1932) – gydytojas, Biržuose turėjo privačią ligoninę, įsteigė Mokslo draugijos skyrių, buvo garsus XIX amžiaus laisvamanis, palaidotas Kruopių laisvamanių kapinėse, kurių vienas iš įkūrėjų buvo.

Motina – Viktorija Švabaitė-Kuprevičienė (1869‒1917) buvo išauklėta lenkiškoje aplinkoje, bet greitai pramoko lietuviškai, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, steigė chorus, rengdavo labdaros vakarėlius, globojo jaunus menininkus. Ji buvo „Varpo“ draugijos aktyvistė, mokėjo skambinti pianinu, tad dalyvaudavo ir tos draugijos koncertuose.

Giedrius Kuprevičius

Mano giminės neturėjo kada „kreipti į mane dėmesio“. Tėvas buvo visą laiką su ligoniais. O motina visą laiką labai mėgo muziką. Iš jos mes ir gavome tą supratimą. Tėvas – tik nupirko gerą smuiką. Paskui karas, smuiką pavogė...

Viktoras Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 274, l. 12.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 275, l. 2.

Tėvo brolis Liudas buvo tikras bohemos liūtas – labai linksmas visokiausių kompanijų žmogus. Grojo restoranuose, per nebylaus kino seansus (beje, kurį laiką taperiu buvo ir mano Tėvas), Kauno muzikiniame teatre dirbo baleto koncertmeisteriu. Jį vadino Liusa, buvo visų labai mylimas. Mokėjo derinti pianinus su stipriaisiais gėrimais.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 275, l. 4.

Tėvas labiausiai mėgo porinti apie armijoje patirtus nuotykius…

Tarnavo jis su vyresniu broliu pianistu Liudu. Jam, pratusiam nerūpestingai, bohemiškai gyventi, karinis muštras pernelyg didelio susižavėjimo neteikė. Viktorui ne kartą teko vykdyti vyresnybės nurodymus – už įvairius nusižengimus vesti brolį į areštinę. Eina jis, sunkų šautuvą atstatęs, o areštuotasis sustoja prie kokios nors vitrinos Laisvės alėjoje ir spokso. Viktoras mindžikuoja, nekantriai trepsi, grasina šausiąs, o broliui – nė motais. Girdi, šauk, jeigu nori, išgarsėti brolį nukepęs.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 220, l. 7–8.

Nors V. Kuprevičiui ir  nepavyko baigti aukštųjų mokslų, tačiau daug kas pasiekta talento ir darbo dėka. Jis pirmasis Lietuvoje sukūrė operą vaikams, pirmasis pradėjo kurti muziką lietuviškiems kino filmams bei radijo spektakliams. Sukūrė daug vokalinės muzikos, apie 300 dainų skirtingų sudėčių vaikų bei suaugusių chorams, vokaliniams ansambliams, balsui ir fortepijonui.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 223, l. 1.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 269, l. 1.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 268, l. 2, 4.

Tai buvo mano žmonos Gražinos idėja – aplankyti brolį Viktorą, Tėvo sūnų iš pirmosios santuokos. Mes nė karto nebuvom susitikę. /.../ Tiesiog po skyrybų su pirmąja lenkų-totorių kilmės žmona Nona Nikolajevna Tiurlaj tėvas jokių ryšių nepalaikė, o mūsų namuose tasai laikotarpis buvo tarsi iškupiūruotas. Tik po Tėvo mirties, tvarkydamas archyvą, giliame rašomojo stalo stalčiuje radau kelias dešimtis Nonos portretinių nuotraukų, kruopščiai sudėtų į mažą pilką vokelį.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 268, l. 9.

Prie vairo Viktoras Kuprevičius su sūnumi Viktoru, šalia Nona Tiurlaj-Kuprevičienė, tarnaitė Kazia ir „kaimietė“. [1930] m.

Vėliau Degučiai tapo nuolatine V. Kuprevičiaus vyresniojo sūnaus Viktoro ir jo žmonos Lidijos Kuprevičių poilsio vieta Zarasų rajone. Vykdavo ten iš Rusijos kasmet su senu „Moskvič“, priekaba, šunimis ir katėmis.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 270, l. 5.

Viktoras Kuprevičius sėdi automobilyje.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 268, l. 13.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 268, l. 26.

Viktoras išvyko studijuoti į Maskvą, mokėsi dviejuose P. Čaikovskio konservatorijos fakultetuose – fortepijono pas prof. Mariją Judiną ir kompozicijos pas prof. Anatolijų Aleksandrovą. Sukūrė daug dainų, kai kurios populiarios iki šiol, dažnai atliekamų kamerinių, simfoninių kūrinių, muzikos animaciniams filmams.

 2009 metų birželio 27 dieną pasibeldėm į /.../ Viktoro Kuprevičiaus buto duris. Štai jis, brolis. Liesas, aukštas, kiek pakumpęs, pražilęs 84 metų Kuprevičius didele kumpa nosim, mėlynomis ir jokios senatvės neprimenančiomis akimis. Abu nužvelgėm vienas kitą, apsikabinom tyloje, ir atrodė, nebuvo tų ilgų nepažinties metų.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 271, l. 8.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 271, l. 8.

Regina Lechavičiūtė-Kuprevičienė – dailininkė (grafikė), Lietuvos moterų draugijos ir Lietuvos TSR dailininkų sąjungos narė.

 Mano motina buvo neįtikėtinai kukli. Jei reikėtų sukurti kuklumo matą, tai jos kuklumas paverstų jį nematomu. Jos būdas stebino daugelį ją pažinojusių: kruopštumas, neapsakoma kantrybė (nuolat kentė pėdų skausmus), begalinis atsidavimas šeimai, rūpinimasis artimaisiais ir svetimais žmonėmis. Ji niekados nesivėlė į jokias intrigas, net su kaimynais bendravo iki tam tikros ribos. Gal todėl buvo itin gerbiama. Ji visą gyvenimą paaukojo mano ugdymui ir globai, tiek pat jėgų skyrė ir mano Tėvui, kurio išdaigas visuomet iškęsdavo ir tylioje maldoje atleisdavo.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 260, l. 4, 5.

Viktoras Kuprevičius buvo neabejingas automobiliams. Pirmasis – 1926 m. gamybos „Ford“ su mediniais ratlankiais ir be kamerų, tik su gumom.

 Tėvas su savo fordais, kurių turėjo vis naujesnius modelius, išmaišė visą Lietuvą. Vėliau automobilius vis keitė – trofėjinį „Opel“ į sovietinį „Moskvič“, pervadintą „Mariana“ (taip Tėvas  vadino savo auto pagal tuo metu populiarios dainelės pavadinimą), kurį vairavo turėdamas jau aštuoniasdešimt metų.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 271, l. 5.

Daug nuotykių su šita mašina patyrė, nes mėgo važiuoti lengvai išgėręs:

važiavo Laisvės alėjos viduriu,

bandė apsisukti ilgame ir siaurame įvažiavime į Kauno dramos teatro kiemą,

kelyje Vilnius-Kaunas taranavo traktorių,

skendo dabar jau neegzistuojančioje kūdroje prie Elektrėnų,

dvidešimt kilometrų važiavo įjungęs rankinį stabdį, kol išgaravo visas vanduo radiatoriuje, Žemaičių plente, netoli Kryžkalnio, trenkėsi į priešais važiuojantį sunkvežimį, apvirto, sulaužė nosį tetai Ernai, sau – abi kojas per kelius, išbarstė salone deficitines pieniškas dešreles ir visiškai suskaldė didžiulį arbūzą, vežamą Šventojoje besiilsinčiai žmonai.

Prisimenu Tėvo kartotą arabų išmintį: jei ką padarei vieną kartą, gali daugiau nepasikartoti, bet jei bus ir antras kartas, tuomet tikrai neišvengsi ir trečio.

Gal todėl po paskutinės avarijos pasveikęs Tėvas „Moskvič“ pardavė ir daugiau automobilių nebepirko.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 271, l. 3.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 273, l. 5.

Tėvas manęs niekada nemokė – net muzikos, įsitikinęs, kad tam yra mokykla, tačiau kažkokiu nepaaiškinamu būdu tos pamokos vyko. Išmokau iš jo tarsi savaime pareigingumo, punktualumo, darbų ir planuoti laisvalaikį, bendravimo kultūros, laisvamanybės, sugebėjimo viską supainioti ir paskui išpainioti, pagarbos labiau ir mažiau išmanantiems, humoro ir tikrovės pojūčio, gebėjimo tvarkytis buityje be kitų pagalbos ir dar daugybės dalykų. Atrodytų, nedaug ir nieko nauja, bet dažnai vai kaip sunku laikytis tų priesakų.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 272, l. 1.

Namo statytojas kaimynas latvis Lejetas, Giedrius Kuprevičius, Regina Kuprevičienė.

1938 m. susituokęs, Viktoras Kuprevičius su žmona apsigyveno uošvių Lechavičių name Kauno Žaliakalnio rajone. Neilgai ten pagyvenę, pakeitę kelias gyvenamąsias vietas, 1956 m sugrįžo į Žaliakalnį. Tačiau šiame 7,5 m. ilgio ir 6,5 m. pločio namelyje vietos buvo tikrai mažai, tad buvo nutarta statyti priestatą.

 Namą statė kaimynas latvis Lejetas.

Statybas jis išmanė, bet dirbo lėtai, o dar lėčiau, kai Tėvas su juo kokį naują kampą ar sieną aplaistydavo. Vieną kartą po tokio ritualo neatsargiai į ką tik pastatytą sieną atsirėmė ir nuvirto kartu su ja.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 272, l. 3.

Viktoras Kuprevičius prie savo namo Kaune, Rokiškio g. 12.

1957 m. namas buvo apmūrytas, pastatytas priestatas. Šiame name V. Kuprevičius pragyveno 40 metų, ilgesniam laikui iš Kauno niekur neišvykdamas.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 261, l. 13, 18, 19.

Inteligentas... Kalbėti apie inteligentiškumą labai sunku, čia reikia būti filosofu.

Ne, nėra tokių, bent aš per savo gyvenimą nepažinau nei vieno. Aš net neįsivaizduoju, koks tai turi būti žmogus... Inteligentą reikia pažinti per ilgą laiką, o ne iš karto. Jei jis turi diplomą, tai jis jau manosi esąs inteligentas? Ne... O gal manai, kad aš esu inteligentas?.. Cha-cha!

Viktoras Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 259, l. 9.

Gyveni žmogus 90 metų, dienos eina, slenka, visą laiką galvoji, visaip galvoji, į laikrodį pažiūri – valanda praėjo ir nesimato.

Viktoras Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 260, l. 13.

Namai... Argi blogai, kad dar kas nors šiame pasaulyje yra pastovu? Man atrodo, namai yra vienas iš tų pastovumo ženklų. Kaip ir Tėvynė.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 273, l. 15.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 271, l. 11.

Mano Tėvas, kuris mane užaugino, saugojo šeimos būvį ir kūrė jos gyvavimo aplinką, buvo nepakeičiamas net sunkiausiomis bendravimo valandomis. Bet išugdė mane Motina. Ramiu, dažnai pragmatišku požiūriu į aplinką ji mokėjo kažkaip tyliai ir visuomet sėkmingai tramdyti bohemišką Tėvo charakterį, emocijas ir vertinimus. Jos jėgą jutau ir aš. Mes visi trys buvome skirtingi, bet neišardomi.

 Giedrius Kuprevičius