LLMA. F. 481, ap. 1, b. 291, l. 17.

Mano tėvas buvo ryški, spalvinga asmenybė. Jį galima vadinti didžiuoju optimistu. /.../

Kai po Nepriklausomybės paskelbimo dėl infliacijos nuvertėjo indėliai, V. Kuprevičius pokštavo, prisimindamas analogišką situaciją po Rusijos revoliucijos, kada už sutaupytą tūkstantį auksinių, skirtų dvarui įsigyti, teįstengė nusipirkti silkę. Ją Volgoje išplovė ir suvalgė. Juokavo, kad šį kartą ją reikėtų plauti ne Volgoje, o Nemune.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 295, l. 2.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 298, l. 5.

Viktoras Kuprevičius diriguoja jungtiniam vaikų chorui.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 298, l. 8.

Viktoras Kuprevičius (kairėje) su Konradu Kavecku

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 298, l. 21.

Nugyventas beveik visas 20 amžius, pergyventi du pasauliniai karai, trys okupacijos – caro, vokiečių ir sovietų, išgyventas atgautos laisvės džiaugsmas.

Aš vis tiek laimingas:

kažką padariau, kažką parašiau.

Ne tai svarbu, kokį veikalą žmogus parašo, ilgą ar trumpą.

Svarbu, kad nebūtų Muzika be muzikos.

Viktoras Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 230, l. 17–18, 20–21, 24–25, 29, 35, 40–41.

Norėčiau padaryti dar daug daugiau, negu kad esu įsipareigojęs, bet gaila, kad para turi tik  24 valandas, o dar gailiau, kad tos valandos, pašvęstos taip mėgstamam darbui, taip greitai bėga: muzikinės dalies vedimas ir dirigavimas Jaunimo teatre ir Kauno kino studijoj, dalyvavimas saviveiklos darbe bei mano paties sumanytų kompozicinių darbų įvykdymas – visa tai reikalauja laikrodžio su du ar tris kartus lėčiau slenkančiomis rodyklėmis.

Viktoras Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 230, l. 40–41.

V. Kuprevičius buvo A. Kačanausko bei J. Tallat-Kelpšos amžininkas, nepretendavęs į modernumą, tačiau sukūręs puikių vokalinių kūrinių. Buvo puikus melodistas.

Kompozitorius Algimantas Kubiliūnas

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 245, l. 1.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 246, l. 7, 8, 20.

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 223, l. 12.

Tėvo apdovanojimai Antano Smetonos, Adolfo Hitlerio, Josifo Stalino, Nikitos Chruščiovo, Antano Sniečkaus ir Vytauto Landsbergio laikais rodo, kad politiškai neangažuotas menininkas gali tarnauti savo kraštui visokeriopomis aplinkybėmis. Jis visada rizikuoja, nes bėga ten, kur rizikos mažiau, o lieka akistatoje su laiku.

Giedrius Kuprevičius

LLMA. F. 481, ap. 1, b. 262, l. 17.

Namas tas pats, tik sodas sensta, dėdės Leonardo Lechavičiaus sodintas ąžuolas jau nekukliai išsikerojo į kaimynų pusę, ketvirta karta jau tempia žaislus į kiemą – argi nenuostabu, kai regi gyvas giminės šaknis.

Giedrius Kuprevičius