1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, skelbiantį, kad „Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
Lietuvos valstybės atkūrimo diena jau 1919 m. iškilmingai paminėta laikinojoje sostinėje Kaune. Vėliau Vasario 16-oji būdavo pažymima iškilmingomis pamaldomis, šventiniais kariuomenės paradais, spektakliais, koncertais bei gausiais visuomeninių organizacijų, gyventojų susibūrimais pagrindinėse Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse. Šventė buvo pažymima ir kitais būdais. Būtent tą dieną, tik skirtingais metais, buvo įkurti: Vytauto Didžiojo karo muziejus (1921 m.), Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universitetas (1922 m.), „Alkos“ muziejus Telšiuose (1932 m.).
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, buvo sunaikinta egzistavusi valstybė ir jos švenčių tradicijos. Sovietmečiu Lietuvoje drausta švęsti valstybės atkūrimo dieną, tad Vasario 16-osios minėjimai užsienio lietuvių bendruomenėse įgavo ypatingą reikšmę. 1944 m. vasario 16 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė savo deklaraciją „Į lietuvių tautą“, kurioje nurodytas pagrindinis VLIK'o tikslas – okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui į Vakarus pasitraukė apie 80 000 Lietuvos gyventojų. Vengdami grįžimo į okupuotą Tėvynę, jie buvo apgyvendinti perkeltųjų asmenų stovyklose (ang. Displaced Persons, toliau – DP), daugiausiai Vokietijoje ir Austrijoje. Net ir gyvendami sunkiomis sąlygomis, lietuvių pabėgėliai kūrė visuomenines organizacijas, leido spaudą, šventė valstybines šventes, išskirtinį dėmesį skirdami Vasario 16-ajai.
Lietuvos diplomatinė tarnyba, užsienio valstybėse veikiančios lietuvių bendruomenės, organizacijos vieningai palaikė Vasario 16-osios minėjimo idėją. 1941–1990 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena aktyviausiai buvo švenčiama JAV, kur buvo susitelkusi gausiausia lietuvių bendruomenė. JAV valdžios institucijoms nepripažįstant Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos ir aneksijos, įvairiose JAV valstijose ir miestuose jų gubernatoriai bei merai pasirašydavo proklamacijas, kuriomis Vasario 16-osios proga buvo skelbiama Lietuvos Respublikos diena. Lietuvos valstybės atkūrimo diena taip pat buvo švenčiama Europoje, Kanadoje, Pietų Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose valstybėse.
Vasario 16-osios minėjimai buvo puiki galimybė susitelkti, susiburti bendraminčiams. Tai tapo lietuvių tapatybės užsienyje išsaugojimo dalimi – šventė būdavo pažymima ne tik oficialiuose susitikimuose, bet ir šeimos, draugų rate.
Oficialiuose minėjimuose dalyvaudavo užsienio valstybių valdžios atstovai. Šia proga buvo giedamas Lietuvos ir tos valstybės, kurioje vykdavo minėjimas, himnas, sakomos sveikinimo kalbos, buvo aukojamos mišios ir renkamos aukos veiklai, susijusiai su Lietuvos okupacijos klausimo kėlimu. Svarbiausias vaidmuo organizuojant Vasario 16-osios minėjimus užsienyje teko Lietuvos diplomatijos šefui, kuris koordinavo Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą rengiant minėjimus, tardavo sveikinimo žodį per radiją. Lietuvos diplomatų Vasario 16-osios sveikinimo kalbos būdavo transliuojamos per JAV „Amerikos balso“ lietuviškos redakcijos, „Margučio“, Vatikano bei kitas radijo stotis. JAV lietuvių laikraščiuose buvo publikuojami straipsniai Vasario 16-osios proga.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Vasario 16-osios minėjimų užsienyje istorija 1940–1990 m.“.
Parodoje eksponuojami: Vokietijos, Austrijos DP stovyklų lietuvių pabėgėlių, užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų, draugijų ir asmenų sveikinimai Lietuvos diplomatams, Vasario 16-osios minėjimų užsienio valstybėse programos bei šia proga JAV, Australijos, Brazilijos laikraščiuose publikuoti straipsniai. Pristatomos JAV valstybės institucijų proklamacijos, kuriomis Vasario 16-osios proga buvo skelbiama Lietuvos Respublikos diena skirtingose JAV valstijose ir miestuose.
Parodoje pateikiamos Vasario 16-osios minėjimų akimirkas JAV, Šveicarijoje, Italijoje, Suomijoje primenančios nuotraukos ir garso įrašai, kuriuose įamžintos Lietuvos diplomatų – Stasio Lozoraičio, Vaclovo Sidzikausko, Petro Povilo Daužvardžio ir Juozo Kajecko – sveikinimo kalbos, transliuotos per užsienio valstybių radijo stotis. Lankytojų dėmesiui pristatomi 1947 m. kino kadrai iš Vasario 16-osios minėjimo Augsburgo (Vokietija) DP stovykloje ir Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje moksleivių pasirodymo 1984 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šventės proga filmo ištraukos.
Kviečiame apžiūrėti parodą.