Parodos
Albumai
„VACLOVUI ALIULIUI – 100“ (LCVA)

Virtuali paroda „Vaclovui Aliuliui – 100“

Šiemet minime kunigo, teologo, teologijos licenciato, ateitininko, visuomenės veikėjo ir intelektualo Vaclovo Aliulio MIC 100-ąsias gimimo metines.

Vaclovas Aliulis gimė 1921 m. kovo 14 d. Krekštėnuose (Alytaus rajonas). Anksti apsisprendė rinktis kunigystę. 1940 m. baigė Marijampolės marijonų privatinę gimnaziją, vėliau įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1944 m. birželio 11 d. įšventintas kunigu.

Pirmoji V. Aliulio parapija buvo Varėnoje, vėliau jis buvo perkeltas į Marijampolę. Nuo 1948 m. dirbo pastoracinį darbą Vilniaus arkivyskupijos parapijose.

1965–1979 m. V. Aliulis buvo Lietuvos vyskupų konferencijos Liturgijos ir bažnytinės muzikos komisijos sekretorius, 1980–1990 m. – pirmininkas. 1970–1974 m. ėjo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas. 1979–1993 m. kunigavo Vilniaus bažnyčiose. 1980–1989 m. buvo vienas iš moterų vienuolių teologijos ir katechetikos pogrindinių kursų vadovų. Dėstė pogrindinėje kunigų seminarijoje, parengusioje apie 20 kunigų Lietuvai ir Ukrainai.

Prasidėjus Atgimimui, aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, organizavo katalikiškos spaudos leidimą, rašė teologinius, publicistinius straipsnius. 1988–1991 m. buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, 1988–1992 m. – vienas iš katalikų blaivybės sąjūdžio organizatorių, Lietuvos Biblijos draugijos steigėjų.

Aliulis 1989 m. įkūrė žurnalą „Katalikų pasaulis“, iki 1991 m. buvo jo vyr. redaktorius, 1990–1993 m. – direktorius. 1989–1992 m. – Lietuvos ateitininkų federacijos dvasios vadas. 1989–1993 m. – Lietuvos marijonų viceprovincijolas, 1993–1999 m. – Marijonų vienuolijos generalinis vikaras Romoje, 1993–1996 m. – Romos marijonų vienuolyno, nuo 1999 m. – Vilniaus marijonų vienuolyno vyresnysis.

Svarbų vaidmenį kunigo V. Aliulio gyvenime atliko katalikiška spauda ir spausdintas žodis. Jis yra parašęs ne vieną dešimtį straipsnių, keletą knygų, pastoracinės teologijos vadovėlį, yra išvertęs bei išleidęs daugybę liturginių tekstų.

Aliulis parengė ir redagavo „Romos katalikų apeigyną“, „Katalikų kalendorių-žinyną“, „Liturginį maldyną“. Redagavo „Romos mišiolą“, „Romos mišiolo skaitinius“, kun. Č. Kavaliausko iš graikų kalbos išverstą Naująjį Testamentą ir kt. Parašė ir išleido esė knygą „Žvilgsniai ne tik atgal“, istorinę apybraižą „Palūšės bažnyčia ir parapija“, knygą „Geroji Atpirkėjo Motina“, pasakojimų ir pamąstymų knygą „Vieno žąsiaganio istorija“.

2005 m. Lietuvos žurnalistų draugija V. Aliulį apdovanojo Stasio Lozoraičio metų premija.

Daug gerų darbų XX a. antrosios pusės Bažnyčiai, jos istorijai nuveikęs ir visą savo gyvenimą tikrąjį dvasingumą ugdęs kunigas Vaclovas Aliulis MIC mirė 2015 m. gegužės 26 d. Marijampolėje. Palaidotas Santaikos kaimo kapinėse.

Daugiausia parodoje eksponuojamų dokumentų saugomi Vaclovo Aliulio asmens fonde. 2003–2009 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas iš kunigo V. Aliulio perėmė daugiau nei 40 dėžių netvarkytų asmens dokumentų. 2008–2009 m. dokumentai sutvarkyti, Vaclovo Aliulio fondui suteiktas Nr. R-945. Tvarkant fondo dokumentus nuolat konsultuotasi su pačiu kunigu Vaclovu Aliuliu. V. Aliulio pageidavimu kartu su juo buvo peržiūrėtos beveik visos sudarytos bylos. Sudarant ir aprašant bylas atsižvelgta į V. Aliulio pastabas. V. Aliulio pamokslų, susirašinėjimo su asmenimis dokumentų bylos paliktos tokios, kokias jas sudarė V. Aliulis.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

 

Lt En