Parodos
Albumai
V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Vytenis Povilas Andriukaitis buvo LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1990–1992), išrinktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui remiant, Kovo 11-osios dokumentų rengimo darbo grupės narys, Nacionalinės mokslo koncepcijos bei Nacionalinės sveikatos koncepcijos, Konstitucijos rengimo darbo grupės narys. Rengė naują Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo redakciją, buvo Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų rengimo darbo grupės narys.

Nuo 1992 m. – LR Seimo narys. Dirbo Sveikatos, Socialinių reikalų ir darbo komitete, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, buvo įstatymų projektų darbo grupių vadovas. 1994 m. – Europos Tarybos Žmogaus teisių ir juridinių reikalų komiteto narys. 1996–2000 m. dirbo Valdymo reformų ir savivaldybių komitete. Nuo 2000 m. iki 2001 m. liepos 12 d. dirbo Užsienio reikalų komitete, buvo išrinktas Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnu ir tapo Seimo opozicijos lyderiu. Buvo išrinktas Lietuvos Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo pavaduotoju.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Keturi didieji socialdemokratijos principai

Kalbino Monika Čiuldytė-Kačerginskienė.

1990–1992 m. buvote Konstitucijos rengimo darbo grupės narys. Su kokiais iššūkiais ir problemomis buvo susidurta, rengiant Konstitucijos projektą. Dėl ko daugiausiai kilo diskusijų?

Dar prieš Konstitucijos rengimą susidūriau su svarbių valstybei dokumentų tvarkymo reikalais. Dalyvavau 1990 m. Kovo 11-osios dokumentų rengimo darbo grupės veikloje. Buvo didelė laimė čia būti ir noriu pasidžiaugti dėl vienos formuluotės, o, būtent, dėl paskutinio Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo sakinio: projekte buvo parašyta, kad Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas sieks realizuoti valstybės suverenitetą, aš nesutikau su užduoties nukėlimu į ateitį ir po ilgų ginčų buvo priimta mano formuluotė, sakanti, kad ne sieks, o dabar realizuos valstybės suverenitetą. Tokie dalykai sukuria gyvenimo prasmės pojūtį.

Konstitucijos rengimo darbo grupėje dirbome nuo 1990 m. iki 1992 m. Šioje darbo grupėje išsiskyrė du pogrupiai – tų, kurie gynėme parlamentinę demokratiją su silpnomis prezidento galiomis, ir tų, kurie gynė prezidentinę demokratiją su stipriomis prezidento kaip vykdomosios valdžios galiomis. Prezidentinės konstitucijos gynėjai siekė realizuoti V. Landsbergio sumanymą – sukurti prezidentinę respubliką. Kadangi darbo grupėje nepavyko rasti sutarimo, ji suskilo.

Tuomet Sąjūdžio radikalai, vadinamasis Arbatos klubas, sugalvojo rengti referendumą dėl prezidento institucijos (be Konstitucijos). Prezidentinės respublikos gynėjai referendumą pralošė. Ir tuomet skilo parlamentas. V. Landsbergis išsivedė didelę dalį parlamentarų ir ėmė posėdžiauti atskirai. Siekiant įveikti krizę, buvo nutarta parengti jungtinę konstituciją, iš dviejų skirtingų konstitucijų projektų. Dėl vienų straipsnių sutarėme, o dėl kurių nesutarėme – nusprendėme palikti referendumui.

Reikia pasakyti, kad mes, parlamentinės respublikos šalininkai, laimėjome žymiai daugiau balsų (ir straipsnių), ir šiandien Konstitucinis teismas neatsitiktinai išaiškino, kad Lietuva yra parlamentinė demokratinė respublika, su kai kuriais prezidentinės respublikos bruožais. Taip stipraus prezidento šalininkai su V. Landsbergiu priešakyje pralošė žaidimą dėl prezidentinės respublikos.

Šiandien reikia pasakyti, kad šalies prezidentė D. Grybauskaitė yra prisiėmusi daugiau galių nei jai leidžia Konstitucija. Deja, neatsiranda parlamentarų-konstitucinės teisės gynėjų, kurie galėtų įrodyti, kad prezidentė D. Grybauskaitė neturi tokių teisių, kokias yra politiškai ir psichologiškai prisiėmusi.

Esate sakęs, kad Lietuvai socialdemokratija reikalinga kaip vanduo ištroškusiam, kad mums reikalinga kairioji partija su visiškai aiškiu profiliu. Kas gi nutiko Lietuvos partinei sistemai, kad per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius nebuvo išgryninta tikra socialdemokratinės ideologijos kairioji politinė jėga?

Reikia suvokti, kad socialdemokratija nėra nei partija, nei partijos nario bilietas. Tai pasaulėžiūra, paties gyvenimo poreikių pagimdyta visuomeninė mintis, sakanti, kad laisvė, lygybė, brolybė ir teisingumas yra tie keturi elementai, kurie leidžia visuomenėje gerai jaustis visiems žmonėms.

Lietuvos socialdemokratų partijai teko didžiulė atsakomybė 1992–1996 m. būti opozicijoje Lietuvos demokratinei darbo partijai, ir mes, skirtingai nuo dešiniųjų, buvome konstruktyvioje opozicijoje. 1996–2000 m. buvome opozicijoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos blokui, ir tik nuo 2001 m., mes, kaip socialdemokratai, jau priėmę į savo gretas LDDP narius, turėjome progą būti vykdomojoje valdžioje.

2001–2002 m. mūsų pagrindinė užduotis buvo nepavėluoti integruotis į ES su kitomis dešimt šalių, kad nenutiktų taip, kaip vėliau nutiko Rumunijai ir Bulgarijai. Buvo labai daug darbo: teko priimti 800 naujų įstatymų, pertvarkyti teisinę ir socialinę sistemas, daugelį dalykų adaptuoti sklandžiam įvairių mechanizmų veikimui ES. Mums teko didžiulė nacionalinė užduotis, todėl socialiniai mechanizmai vėlavo.

Po 2004 m. rinkimų problemos buvo dar didesnės. Socialdemokratams nepavyko turėti daugumos ir jie visą laiką balansavo koalicijoje, kartais su Naująja sąjunga, kartais su Darbo partija. Vėliau ištiko pasaulinė finansų krizė. Šiame kontekste stipresniems socialdemokratų sprendimams neužteko pajėgumų.

2012–2016 m. didžiulį vaidmenį suvaidino griežtas taupymo kursas, milžiniška finansų krizė, o dar reikėjo vykdyti įstojimo į eurozoną reikalavimus. Tai smarkiai suvaržė socialines galimybes, ir vėl nebuvo galima išgryninti tikrosios socialdemokratinės politikos.

Tačiau šiandien matau tam puikias galimybes, geras atsinaujinimo sąlygas, atėjo laikas modernizuoti socialdemokratinę mintį.

Kaip Jūs matote tikrą socialdemokratą, koks jis? Kokios jo pažiūros, nuostatos?

Socialdemokratijos nėra be etikos, be tikėjimo, be vilties, be meilės žmogui, be altruizmo. Socialdemokratija kelia be galo sunkius klausimus: Jūsų laisvė, galimybių lygybė, socialinis saugumas ir teisingumas, solidarumas, Jūsų orumas ir lygiavertiškumas. Jeigu Jūs tik lūpomis, o ne širdimi kartojate apie ištikimybę keturiems principams – laisvei, lygybei, brolybei ir teisingumui, ir nesuprantate, kad tai yra sugyvenimo esmė, nesivadinkite socialdemokratais.

Šiandien dėl savo socialinių teisių į kovą po truputį kyla medikai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, reikalaudami ne tik sąlyginai didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, bet vieno paprasto ir elementaraus, sakyčiau, pamatinio, išsivysčiusios demokratinės valstybės elemento – teisingesnio socialinio perskirstymo, didesnio socialinio teisingumo. Kodėl mums taip sunku jį pasiekti ir užtikrinti? Kodėl socioekonominiai rodikliai, atspindintys socialinio teisingumo buvimą ar nebuvimą šalyje, yra vieni žemiausių ES?

Jeigu lyginsime šalis, kurios buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje, matysime, kad didelių skirtumų tarp jų nėra. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos, tiek Estijos socialinė tikrovė yra labai panaši. Lygintis su Lenkija negalime, nes jos vadinamasis socializmas buvo šiek tiek kitoks ir startinės sąlygos, griuvus Sovietų Sąjungai, buvo kitos. Kita vertus, Lenkija yra didelė valstybė ir masto ekonomika čia veikia truputėlį kitaip nei mažųjų valstybių ekonomika. Taip pat negalime lygintis su tokiomis šalimis kaip Šveicarija. Turime kalbėti apie panašius dydžius, panašias sąlygas ir panašias startines pozicijas.

Kodėl bruzda gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai? Todėl, kad viešųjų finansų sistema yra labai primityvi, neparemta solidarumu. Kodėl mes, piliečiai, sutinkame, kad mūsų bendroje piniginėje, t. y. valstybės biudžete, būtų tiek nedaug pinigų? Todėl, kad 90 % Lietuvos žmonių mano, kad bendros piniginės nėra. Visuomenė negali toliau egzistuoti, jei jos viešieji finansai tokie menki. Kaip tuomet padidinti algas medikams, mokytojams? Atsakymas vienas – mokesčių sistema turi būti principingai peržiūrėta socialinio teisingumo linkme. Aš daug metų gyniau progresinius mokesčius ir sakiau, kad reikia pereiti prie pažangios mokesčių sistemos.

Mūsų bendrojo nacionalinio produkto perskirstymo mechanizmai yra vieni silpniausių. Šiandien mes turime dideles visuomenines išlaidas, bet menkas įplaukas. Jeigu Jūs neturite didžiulių pajamų, vadinasi, aš turiu ateiti Jums į pagalbą. Ir padaryti tai galiu, tik pasitelkus perskirstomuosius instrumentus. Kitaip sakant, viešieji finansai turi būti didesni, kad kompensuotume tuos asmeninius finansus, kurie yra nepakankami.

Kitas dalykas – mūsų nacionalinis turtas, kuris yra valdomas visiškai neprotingai. Mūsų geopolitinė padėtis atėmė iš mūsų galimybę turėti papildomas viešąsias įplaukas. Mes atsisakėme naftos tranzito iš Rusijos per Lietuvos uostus, atsisakėme dujų tranzito, kitų infrastruktūrinių projektų. Kodėl Belgija neatsisako Lukoil‘o naftos gamyklos Antverpene? Net ir taikant sankcijas Rusijai, procesai čia nenutrūksta. Mes galėtume palankiau išnaudoti savo geopolitinę padėtį, bet šaudome sau į kojas.

Ir, galiausiai, reikia pasakyti, kad, vertindami gerovę, mes negalime skaičiuoti vien BVP. Kas yra BVP? Tai yra vartojimo dydis, investicijų srautai, eksportas minus importas, bet tai neatspindi žmonių gyvenimo kokybės.

Šiandien sveikatos apsaugos sistema susiduria su daugybe iššūkių: paslaugų prieinamumas ir kokybė, medikų atlyginimai, darbo sąlygos, emigracijos mastai ir t. Kiekvienas naujas ministras siekia reformuoti sistemą, tačiau niekaip nepavyksta pasiekti proveržio šioje srityje. Ar yra įmanoma rasti bendrą vardiklį, vieną strategiją, kuria vadovautųsi visi ministrai, nepaisant partinės priklausomybės, ir, galiausiai, įvyktų kokybiniai pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje?

Sveikatos apsaugos sistema susiduria su iššūkiais, bet jie ypatingai nesiskiria nuo tų, su kuriais susiduria kitos šalys. Tai galiu pasakyti tvirtai, kaip ES komisaras. Pavyzdžiui, paslaugų prieinamumo problemos daug didesnės Italijoje, Jungtinėje Karalystėje nei Lietuvoje, Vokietijoje labai trūksta gydytojų ir seselių, taigi statistiniai duomenys nerodo, kad mes, lyginant su kitomis Europos šalimis, būtume labai blogoje padėtyje.

Sveikatos apsauga yra platesnė sąvoka nei paprastai manome. Ji apima ne tik ligų ir negalavimų nebuvimą. Kai kalbame apie sveikatą, turime kalbėti ir apie žmogaus gyvenimo kokybės rodiklius, t. y. pakankamą darbo užmokestį, tinkamą būstą, galimybę ilsėtis, sportuoti, įsigyti gerą maistą. Kitaip sakant, sveika gyvensena matuojama socialiniais indikatoriais.

Turime įtvirtinti visuomenės sveikatos standartus visuose sektoriuose – ar tai būtų švietimo sektorius, ar transporto, ar žemės ūkio, ar bet kuris kitas. Turime siekti sveikesnių gyvenimo sąlygų visiems. Štai čia yra sveikatos apsauga.

Kai kalbame apie ligą ir jos gydymą, kalbame apie ligų gydymo sistemą arba sveikatos gydymo įstaigų tinklą. Kai kalbame apie sveikatą, kalbame ne apie pacientus, o apie piliečius, kuriems turi būti garantuotos kokybiško gyvenimo sąlygos. Deja, šiandien visuomenės sveikatai užtikrinti skiriama per mažai pinigų.

Jūs, būdamas sveikatos apsaugos ministru, siekėte tikrai socialdemokratinio sprendimo: kad visa sveikatos apsaugos sistema iš principo būtų nemokama ir finansuojama iš biudžeto, t. y. siekėte pažaboti papildomus mokėjimus už gydymo paslaugas. Ne visiems Jūsų užmojai tada patiko, regis, labiausiai dėl tokių sveikatos sistemos reformos gairių nerimavo privačių medicinos kabinetų gydytojai, kuriems galėjo būti užkirstas kelias pelnytis iš mokesčių mokėtojų sveikatos draudimo pinigų. Ar Jūsų puoselėtos sveikatos sistemos pertvarkos idėjos ir pradėti darbai buvo bent mažiausia dalimi tęsiami Jūsų kolegų ministrų?

Teko daug dirbti, kad įtvirtinti tuos du sektorius, tiek ligų gydymo sektorių, tiek nemokamos pagalbos teikimo. Siekiau, kad būtų užtikrinti Konstitucijos 53 straipsnio (Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką) reikalavimai, laimėjau du konstitucinius ginčus, dėjau pastangas, kad sveikatinimo programos, Lietuvos sveikatos programa būtų finansuojamos ES lėšomis. Darbus perdaviau savo kolegoms, šešias dienas paskyriau labai nuosekliai darbų perdavimo procedūrai R. Šalaševičiūtei, atidaviau viską – žinias, jėgas, dokumentus, ir, deja, labai nusivylęs turiu pasakyti, kad labai daug kas buvo arba išpeikta, arba užmiršta, arba išmesta, o gal tiesiog neužteko supratimo.

Šiandieninis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga dėl vykdomų pertvarkų yra nuolat linksniuojamas viešojoje erdvėje. Jūs, būdamas sveikatos apsaugos ministru, sulaukėte ne mažesnio visuomenės dėmesio dėl tuomet Jūsų inicijuotų reformų. Visgi, Jūsų ir dabartinio ministro idėjos ir veiklos planai sveikatos apsaugos srityje labai skiriasi. Kaip vertinate dabartines reformas? Ar sutiktumėte su tokiu pastebėjimu, kad šiuo metu siekiama pertvarkyti ne medicinos įstaigas, pritaikant jas prie žmogaus poreikių, o visuomenę, pritaikant ją prie medicinos įstaigų poreikių?

Matau ministro pastangas įtvirtinti sveikatinimo intrumentas, tačiau, manau, kad A. Veryga nuėjo konfrontacijos keliu ir paskendo smulkmenose, o tai labai kompromituoja visuomenės sveikatos instumentų taikymą praktikoje. Ligų gydymo sektoriuje ministras turi labai nedidelę patirtį ir matau čia didžiulius trūkumus, turiu ką pasakyti šiuo klausimu, bet norėčiau tai daryti tete-a-tete.

Norėčiau Jūsų paklausti, kaip Europos Komisijos atstovo – kokią Europos ateitį regite? Praėjusiais metais Europos Komisija pristatė penkis galimus ES raidos scenarijus. Kuris iš jų Jums atrodo priimtiniausias ir palankiausias Lietuvai?

Aš pasisakau už tokią Europos Sąjungą, kurioje didesnis dėmesys būtų skiriamas žmonių gyvenimo kokybei, sveikatai, socialinių garantijų minimaliam paketui, kurioje būtų užtikrinta, kad už tą patį darbą būtų proporcingai mokamas tas pats atlyginimas kiekvienoje šalyje narėje. Socialinės rinkos mechanizmai ES mastu nėra stiprūs, ir po didžiulių taupymo programų, šiandien mes turime virš 100 mln. žmonių, kurie gyvena sunkiai.

ES reikia drąsių reformų, reikia keisti neoliberaliąją darbotvarkę, kuri lemia gyvenimo lygio skirtumus. Dalis žmonių yra nusivylę ES projektu. Dėl to, manau, kad visiems socialdemokratiją išpažįstantiems žmonėms šiandien yra didžiulė užduotis permąstyti, kokie socialiniai mechanizmai turi būti sustiprinti ir kuo greičiau realizuoti praktikoje. Jeigu to nebus, trečdalis ES piliečių neberems ES projekto kaip tokio. Turime suvienyti pastangas tam, kad sumažintume socialinę nelygybę ir skurdą, skirtumus tarp ES šalių narių.

2019 m.

Interviu publikuotas LSDP internetinėje svetainėje.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skiadrės:
1. Kvietimas telktis į LSDP gretas. 1989 m. gegužės 19 d.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
2–4. Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavimosi deklaracija. [1989 m.]
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
5. Lietuvos demokratinių jėgų koalicijos deklaracija. [1989 m.]
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
6–11. Lietuvos socialdemokratų partijos rezoliucija. [1989 m.]
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus sąrašas, į kurį įtrauktas ir V. P. Andriukaitis. 1990 m.
LVNA, f. 10, ap. 1, b. 305, l. 4.
2. Jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų posėdis. 1-oje eilėje (iš kairės): A. Sakalas, G. Ilgūnas, V. P. Andriukaitis. 1990 m. gruodis, Vilnius. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Birutės Ilgūnienės archyvo.
3. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidato į LR Seimo deputatus V. P. Andriukaičio sutikimas Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai. 1992 m. rugsėjo 12 d.
LVNA, f. 18, ap. 1, b. 179, l. 43–44.
4. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidato į LR Seimo deputatus V. P. Andriukaičio registracijos anketa Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai. 1992 m. rugsėjo 12 d.
LVNA, f. 18, ap. 1, b. 179, l. 46–47.
5. Lietuvos socialdemokratų partijos Rinkiminio susirinkimo protokolo išrašas. 1992 m. rugsėjo 12 d.
LVNA, f. 18, ap. 1, b. 179, l. 45.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose reklaminis lankstinys. 1992 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 5.
2. Dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose reklaminis atvirukas. 1992 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 6.
3. V. P. Andriukaitis – vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo darbo grupės narių. 1992 m. Fotografijos autorius – Zenonas Nekrošius.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
4. 1992 m. rugsėjį Konstitucijos rengimo darbo grupė suderino galutinį Konstitucijos projektą ir ta proga kartu nusifotografavo. 1-oje eilėje (iš kairės) – P. Giniotas, R. Ozolas, V. Landsbergis, E. Vilkas, K. Lapinskas; 2-oje eilėje (iš kairės) – V. Sinkevičius, N. Rasimavičius, A. Taurantas, J. Žilys, E. Jarašiūnas, Š. Adomavičius, ir V. P. Andriukaitis. Fotografijos autorius – Zenonas Nekrošius.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
5. Parašai ant suderinto Konstitucijos projekto.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
6. Referendumo dėl privatizacijos Lietuvos socialdemokratų partijos reklaminis lankstinys. 1994 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 4.
7. LR Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis prisiekia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui J. Žiliui. 1996 m. lapkričio 25 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 5P / VIII-022-1246
8. Išrašas iš LSDP konferencijos, įvykusios 1997 m. spalio 4 d. Vilniuje, protokolo. 1997 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 43, l. 2.
9. V. P. Andriukaičio prašymas Lietuvos vyriausiajai rinkimų komisijai įregistruoti kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus. 1997 m. spalio 6 d.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 43, l. 1.
10. Dalyvavimo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose reklaminis lankstinys. 1997 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 2.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimas. 1997 m. gruodžio 21 d.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
2. Su geru bičiuliu, bendražygiu, signataru Gediminu Ilgūnu LR Seime. 1998 m. gegužė. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Birutės Ilgūnienės archyvo.
3. Lietuvos socialdemokratų partijos reklaminis kalendorius. 1998 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 1.
4. Gediminą Ilgūną su garbingu įvertinimu – Jonavos miesto Garbės piliečio vardo suteikimu – sveikina senas bičiulis, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis. 2000 m. rugpjūčio 5 d., Jonava. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Birutės Ilgūnienės archyvo.
5. Dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose reklaminis lankstinys. 2000 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 8.
6. Dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose reklaminis atvirukas. 2000 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 9.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Lietuvos socialdemokratų partijos reklaminis kalendorius. 2001 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 10.
2. Dalyvavimo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose reklaminis plakatas ir kalendorius. 2002 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 11–12.
3. LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto vadovas V. P. Andriukaitis tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos paminėti 1979 metų Europos Parlamento memorandumą dėl Baltijos šalių laisvės 20-metį, metu. 2003 m. sausio 12 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 554, l. 98.
4. LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto vadovas V. P. Andriukaitis su tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos paminėti 1979 metų Europos Parlamento memorandumą dėl Baltijos šalių laisvės 20-metį, dalyviais. 2003 m. sausio 12 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 554, l. 116.
5. Dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose reklaminis lankstinys. 2004 m.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 7.
6. Estijos, Lietuvos ir Latvijos Europos reikalų komitetų pirmininkai Reinas Langas (Rein Lang), Vytenis Povilas Andriukaitis ir Gintaras Krastas surengto bendro posėdžio LR Seime metu. Iš kairės: Estijos Europos reikalų komiteto pirmininkas R. Lang, Lietuvos Europos reikalų komiteto pirmininkas V. P. Andriukaitis ir Latvijos Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Krastas. 2004 m. kovo 19 d. Fotografijos autorė – Lina Žilytė.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / IX-070-S20040319-002

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. V. P. Andriukaitis – vienas iš Pirmosios nacionalinės saugumo koncepcijos rengimo darbo grupės narių. 2002 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės fotoarchyvo.
2. LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas V. P. Andriukaitis LR Seimo Konstitucijos salėje vykusios konferencijos „Nacionalinio susitarimo galimybės Gotlando komunikato šviesoje“, skirtos paminėti 1989 m. rugpjūčio 6 d. Švedijos Gotlando saloje pasirašytam Komunikatui, metu. 2004 m. gegužės 6 d. Fotografijos autorė – Lina Žilytė.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / IX-090-S20040506-046
3. V. P. Andriukaitis Lietuvos socialdemokratų partijos posėdžio metu. 2005 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš leidinio „Nuo suvažiavimo iki suvažiavimo... Įvykių kronika nuotraukose 2005–2007“.
4. LSDP ir LDDP susijungimo (2001-01-27) penkmetis. 2006 m. Fotokoliažas.
Iš leidinio „Nuo suvažiavimo iki suvažiavimo... Įvykių kronika nuotraukose 2005–2007“.
5. V. P. Andriukaitis susitikimo su gabiu jaunimu metu. Data – nenustatyta. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš leidinio „Nuo suvažiavimo iki suvažiavimo... Įvykių kronika nuotraukose 2005–2007“.

 

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. V. P. Andriukaitis LR Seime vykusios diskusijos „Mes ir Konstitucija“ metu. 2007 m. spalio 24 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / X-090-S20071024-024
2. Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys A. Sysas ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas V. P. Andriukaitis tarptautinės konferencijos „Solidari Lietuva“ metu. 2008 m. vasario 22 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / X-090-S20080222-037
3. LR Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis. 2008 m. lapkričio 17 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 5P / XI-020-20081117-107
4. Spaudos konferencija „Nauji mokesčiai žlugdo knygų leidybą. Šių dienų realijos“. Iš kairės: Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas P. Zurlys, LR Seimo narys V. P. Andriukaitis, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė, UAB „Baltų lankų leidyba“ generalinis direktorius S. Žukas. 2009 m. sausio 23 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-100-S20090123- 004
5. Konferencija „5 narystės ES metai: Lietuvos Europos politika“, skirta Lietuvos penkerių metų narystės Europos Sąjungoje sukakčiai paminėti. Iš kairės: Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. E. Aleksandravičius, LR Užsienio reikalų ministras V. Ušackas, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Č. V. Stankevičius, LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas V. P. Andriukaitis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. dr. R. Lopata. 2009 m. gegužės 8 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-090-S20090508-018


V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Poltinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. V. P. Andriukaitis susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos Skuodo skyriaus nariais metu. Data – nenustatyta. Fotografijos autorius – nenustatytas.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 54, l. 5.
2. V. P. Andriukaitis susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos Skuodo skyriaus nariais metu. Data – nenustatyta. Fotografijos autorius – nenustatytas.
LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 54, l. 6.
3. LR Seimo posėdis. Tribūnoje – LR Seimo narys V. P. Andriukaitis. 2009 m. gegužės 14 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-030-S20090514-005
4. Spaudos konferencija „Skirtingų Seimo frakcijų nariai kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių straipsnių išaiškinimo“. Iš kairės: LR Seimo nariai J. Sabatauskas, V. P. Andriukaitis, V. Marija Čigriejienė ir V. Gedvilas. 2009 m. birželio 4 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-100-S20090604-005
5. Lietuvos socialdemokratų frakcijos LR Seime nariai V. P. Andriukaitis ir A. Sysas spaudos konferencijos „A. Kubiliui lieka du keliai: arba apkalta arba į pensiją“ metu. 2009 m. spalio 8 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-100-S20091008-003
6. Fotografijų paroda „Susipažinkime“. Ši paroda – tai Lietuvos vartotojų instituto bei Lietuvos žurnalistų sąjungos vykdomo projekto „Pažinkime vieni kitus“ dalis. Iš kairės: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius ir LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas V. P. Andriukaitis. 2009 m. spalio 30 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-180-S20091030-010

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos LR Seime nariai B. Vėsaitė ir V. P. Andriukaitis spaudos konferencijos „Visuomenės ir kitos politinės aktualijos“ metu. 2010 m. rugsėjo 20 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-100-S20100920-001
2. LR Seimo nariai A. Zuokienė, V. P. Andriukaitis ir aktorius R. Ramanauskas armėnų dailininko Armen Babajan kūrybos parodos atidarymo metu. 2010 m. gruodžio 15 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-180-S20101215-010
3. LR Seimo Europos reikalų komiteto narių susitikimas su Makedonijos Ministro Pirmininko pavaduotoju Europos Sąjungos reikalams Vasko Naumovski. Iš kairės: V. Naumovski, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas V. P. Andriukaitis, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Gedvilas, Europos reikalų komiteto narys P. Luomanas. 2011 m. kovo 8 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-080-S20110308-004
4. LR Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės susitikimas su JAV Valstybės Sekretore Hillary Clinton. Iš kairės: H. Clinton, I. Degutienė, LR Seimo Užsienio reikalų komiteto narys V. P. Andriukaitis, LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės nariai: M. Adomėnas, V. Aleknaitė-Abramikienė, Europos Parlamento narė R. Morkūnaitė. 2011 m. liepos 1 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-080-S20110701-064
5. LR Seimo posėdis. Tribūnoje – Seimo narys V. P. Andriukaitis. 2011 m. gruodžio 23 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-030-S20111223-058

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Konferencija-diskusija „Kaulų raumenų sistemos ir judėjimo aparato ligos bei darbingumas“. Organizatoriai: LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Lietuvos reumatologų asociacija. Iš dešinės: Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis ir LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė. 2014 m. kovo 17 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-090-S20140317-1245
2. Konferencija „Širdies nepakankamumas ir jo valdymo strategijos“, skirta Širdies nepakankamumo dienai paminėti. Organizatoriai: LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas kartu su Lietuvos kardiologų draugija. Kairėje – Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. 2014 m. gegužės 7 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-090-S20140507-2-8
3. Pilietinio solidarumo eisena „Europos maršas“, skirta Europos dienai paminėti. Organizatoriai: Europos federalistų sąjunga Lietuvoje kartu su Jaunųjų konservatorių lyga, Lietuvos liberaliu jaunimu ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga. Kairėje – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos LR Seime narys, Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. 2014 m. gegužės 9 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20140509-1028
4. Minėjimas, skirtas pirmajai sovietinei okupacijai ir masinėms tremtims atminti. Prezidiume – LR Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas, LR Seimo Pirmininkė L. Graužinienė, tribūnoje – Sveikatos apsaugos ministras, tremtinys V. P. Andriukaitis. 2014 m. birželio 14 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20140614-9945
5. Valstybinės vėliavos pakėlimas, skirtas pirmajai sovietinei okupacijai ir masinėms tremtims atminti. Iš kairės: LR Seimo nariai V. V. Margevičienė, R. Šalaševičiūtė, V. Aleknaitė-Abramikienė, D. Teišerskytė, A. Dumčius, V. M. Čigriejienė, Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas, Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, Energetikos ministras J. Neverovič. 2014 m. birželio 14 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20140614-0134

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Tarptautinė konferencija „Lietuvos Jeruzalės medikai“. Organizatoriai: LR Seimas, Lietuvos žydų bendruomenė, LR Sveikatos apsaugos ministerija. Iš kairės: Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky (3 iš kairės), Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugumo komisaras V. P. Andriukaitis. 2014 m. rugsėjo 21 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-090-S20140921-3627
2. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vladimiro Beriozovo 85-ajai sukakčiai skirta paroda ir knygos „Ėjau minų lauku“ pristatymas. Iš kairės: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. Beriozovas, V. P. Andriukaitis, B. J. Kuzmickas. 2014 m. spalio 7 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-180-S20141007-7285
3. Kovo 11-osios 25-mečio minėjimo renginys Europos Parlamente. 1 eilėje iš kairės: LR Seimo narys A. V. Patackas, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Narkevič, LR Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas, LR Seimo narys A. Lydeka, Europos Komisijos narys V. P. Andriukaitis, Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius R. Karoblis, Europos Parlamento Pirmininkas M. Šulcas (Martin Schulz). 2015 m. kovo 4 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-180-S20150304-OP-7152
4. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Sąjungos komisaras V. P. Andriukaitis iškilmingo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo LR Seime metu. 2016 m. kovo 11 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-180-S20160311-1023
5. Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. P. Andriukaitis tarptautinės žemės ūkio ir maisto pramonės parodos „AgroBalt 2016“ metu. 2016 m. kovo 31 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-180-S20160331-OP-8559

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vykusio renginio „Justino Marcinkevičiaus kūryba ir veikla iš Vytenio Povilo Andriukaičio perspektyvos“ akimirkos. 2017 m. vasario 26 d. Fotografijų autorė – Gerda Putnaitė.
Iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos fotoarchyvo.

Renginio metu knygos autorius V. P. Andriukaitis papasakojo kaip kilo mintis parašyti knygą „Justino Marcinkevičiaus laikas“, pabrėžė apie prarasto paveldo gražinimo į visuomenę, mokyklas svarbą. Klausytojai domėjosi V. P. Andriukaičio ir Just. Marcinkevičiaus pažintimi.

8–9. Knygos „Justino Marcinkevičiaus laikas“ pristatymas Taikomosios dailės muziejuje (2016 m. gruodis) ir Pakruojo rajono viešojoje bibliotekoje (2017 m. gegužė). Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. P. Andriukaitis ir LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas LR Seimo Europos reikalų komiteto posėdžio metu. 2016 m. gruodžio 2 d. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-040-S20161202-BD-6715
2. Europos Sąjungos komisaras V. P. Andriukaitis parodos „Čia Lietuva!“ atidarymo metu. 2017 m. kovo 3 d. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20170303-BD-4430
3. Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. P. Andriukaitis ir Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, finansinį stabilumą, finansines paslaugas bei kapitalo rinkų sąjungą, V. Dombrovskis spaudos konferencijos, skirtos pagrindinėms Lietuvos ekonominėms bei socialinėms problemoms, jų sprendimo būdams bei įgyvendinimo galimybėms aptarti, metu. 2017 m. kovo 3 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-100-S20170303-OP-1127
4. Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. P. Andriukaitis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius Laikinosios tyrimo komisijos dėl maisto produktų kokybės posėdžio metu. 2018 m. sausio 5 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-050-S20180105-OP-8551
5. Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. P. Andriukaitis. 2018 m. sausio 5 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-150-S20180105-OP-8479

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas Briuselyje. Iš kairės: Europos Parlamento narys P. Auštrevičius, Europos Parlamento narė V. Blinkevičiūtė, LR Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas, eurokomisaras V. P. Andriukaitis. 2018 m. vasario 21 d. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20180221-DB-4213
2. Europos komisijos narys V. P. Andriukaitis su Briuselio II Europinės mokyklos lietuvių mokiniais Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo Europos Komisijoje metu. 2018 m. vasario 27 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Mildos Baranauskaitės archyvo.
3. Europos komisijos narys V. P. Andriukaitis LR Seime surengtos konferencijos vaikų mitybos klausimais „Vaikų maitinimo (r)evoliucija ugdymo įstaigose ir namuose“ metu. 2018 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės fotoarchyvo.
4. Europos komisijos narys V. P. Andriukaitis LSDP tarybos posėdžio metu. 2019 m. sausio 5 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės fotoarchyvo.
5. Atminimo laužų uždegimas Nepriklausomybės aikštėje. Iš kairės: Europos komisijos narys V. P. Andriukaitis, LR Seimo narys J. Olekas, LR Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, dainininkas A. Mamontovas, buvęs LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis. 2019 m. sausio 12 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20190112-OP-1218

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, V. P. Andriukaitis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius iškilmingo minėjimo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, metu. 2019 m. kovo 11 d. Fotografijos autorius – Andrius Petrulevičius.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20190311-AP-2887.NEF
2. Parodos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Žalio 90-osioms gimimo metinėms paminėti, atidarymas. Iš kairės: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai V. P. Andriukaitis ir B. J. Kuzmickas. 2019 m. spalio 8 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XI-180-S20191008-OP-4934
3. Parodos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vladimiro Beriozovo 90-osioms gimimo metinėms paminėti, pristatymas. Iš kairės: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai L. N. Rasimavičius, V. P. Andriukaitis ir B. Kuzmickas. 2019 m. spalio 8 d. Fotografijos autorius – Andrius Petrulevičius.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20191008-AP-8790
4. LR Seimo Užsienio reikalų komiteto ir LR Seimo Europos reikalų komiteto bendras uždaras posėdis. Iš kairės: Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius, eurokomisaras V. P. Andriukaitis, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas. 2019 m. lapkričio 15 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-040-190S20191115-OP-6246
5. Europos komisijos narys V. P. Andriukaitis LSDP rinkimų programos „Lietuva gali“ pristatymo metu. 2019 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės fotoarchyvo.






V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Skaidrės:
1. Europos komisarų ir Europos Komisijos Pirmininko Jean-Claude Juncker bendra fotografija. Apie 2014 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
V. P. Andriukaitis – 2-oje eilėje, 3-as iš dešinės.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
2. V. P. Andriukaitis su Europos Komisijos Pirmininku Jean-Claude Juncker jo vadovavimo šiai organizacijai pabaigoje. 2019 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Su Jean-Claude Juncker autografu.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
3. Susitikimo su LR Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu metu. 2019 m. spalio 8 d. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
4. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų susitikimas, kurie prieš 30 metų atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę. Iš kairės: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai E. Gentvilas ir V. P. Andriukaitis. 2020 m. kovo 11 d. Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20200311P-6473
5. Signatarams pagerbti – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras V. P. Andriukaitis. 2020 m. rugsėjo 10 d. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 2 / 24SK / XII-180-S20200910-DB-2089

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Dalyvaujant LR Seimo darbo grupės veikloje Konvente dėl Europos ateities. 2003–2004 m.

Fotografijų autoriai – Džoja Gunda Barysaitė, Petra Spiola ir nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

3 skaidrė: V. P. Andriukaitis su Konvento nariu Austrijos socialdemokratų atstovu Kasparu Einemu pristato Europos Konvento paruoštą Konstitucijos projektą Vienoje. 2003 m. Fotografijos autorė – Petra Spiola
4 skaidrė: V. P. Andriukaitis atvyksta su darbo vizitu į Graikijos Respubliką, kur vyko Europos viršūnių tarybos sesija. 2003 m. birželis. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė
5 skaidrė: Lietuvos delegacijai atstovavusio V. P. Andriukaičio parašas Konvento narių garbės stende.
6 skaidrė: 2003 m. Europos Parlamente Briuselyje – parašas po Europos Konvento parengtu Konstitucijos Europai projektu.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1. LSDP suvažiavimo metu. Apie 1989 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
2–3. LSDP veiklos atkūrimo posėdis svarstant programą ir konstituciją Trakų rajone, prie Ungurio ežero. Kalba – V. P. Andriukaitis ir A. Sakalas (languotais marškiniais). 1992 m. rugpjūtis. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
4. V. P. Andriukaitis su A. Vinkumi (2-as iš dešinės), M. Čobotu (1-as iš kairės) ir Z. Vaišvila Litexpo parodų centre vykusios konferencijos dėl sveikatos apsaugos sistemos reorganizavimo metu. 1991 m. Fotografijos autorius – Vincas Montvila.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
5–7. V. P. Andriukaitis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
8–9. V. P. Andriukaitis Hirosimoje vykusios tarptautinės konferencijos ir demonstracijos prieš branduolinį ginklą metu. 1990 m. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
10–11. Komandiruotės į JAV metu. 1994 m. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.


V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1–2. LR Seimo nario V. P. Andriukaičio priesaika. 1992 m., 2000 m. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
3–4. Prezidentinės rinkimų kampanijos metu. 1997 m.Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
5–7. 1997 m. lapkričio 21 d. LR Prezidentas Algirdas Brazauskas surengė pietus įregistruotiems kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidento postą. Fotografijų autorius – Vladas Gulevičius.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
8–9. Prezidentinės rinkimų kampanijos metu. 2000 m. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
10. Su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriumi Petru Zurliu Vilniaus knygų mugės metu. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

1–5. V. P. Andriukaičio vadovaujama LSDP po sprendimo jungtis su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). 2000–2001 m. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
6. Su kolegomis, gerais bičiuliais J. Oleku ir G. Ilgūnu. G. Ilgūno knygos „Kazys Grinius“ pristatymo metu. 2000 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1. Su LR Seimo nare, ekonomiste Kazimiera Prunskiene. Apie 1999 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
2. Su LR Seimo nariu, gydytoju Kaziu Bobeliu (dešinėje). Apie 2000 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
3. Su LR Seimo nariu, filosofu Romualdu Ozolu. Apie 2000 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
4. Su aktoriumi, poezijos skaitovu Laimonu Noreika (kairėje). Apie 2000 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
5. Su LR Seimo nariu, buvusiu ilgamečiu LSDP pirmininku, fiziku Aloyzu Sakalu. Apie 2001 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
6. Su dirigentu Juozu Domarku. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
7. Su LR Seimo nariu, gydytoju mikrochirurgu Juozu Oleku. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
8. Su LR Seimo nariu Gediminu Kirkilu. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
9. Su gydytoju, diplomatu Antanu Vinkumi. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
10–15. V. P. Andriukaitis Baltijos Asamblėjos suvažiavimų metu. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
15 skaidrė: Iškilmingo Baltijos Asamblėjos posėdžio, skirto Baltijos valstybių įstojimui į ES ir NATO, dalyviai Rygoje.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1–6. Darbo LR Seime akimirkos. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
7–8. V. P. Andriukaitis su LTV laidos „Spaudos klubas“ dalyviais Algirdo Brazausko fondo organizuotoje jaunųjų politikų vasaros stovykloje Giruliuose. 1999 m. birželio 28 d. Fotografijų autorius – Vladas Gulevičius.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
9. Medikų dienos atkūrimo proga suorganizuoto renginio Vilniaus sporto rūmuose metu. 2004 m. balandžio 27 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš kairės: V. P. Andriukaitis, Sveikatos apsaugos ministras J. Olekas, Greitosios medicinos pagalbos dir. pavad. V. Amputienė, Sveikatos apsaugos ministerijos slaugytoja N. Bielinienė, Sveikatos darbuotojų tobulinimosi centro gen. dir. J. Ruolia.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
10–14. V. P. Andriukaitis – Lietuvos stojimo į NATO LR Seimo darbo grupių narys. 1994–2003 m. Fotografijų autoriai – nenustatyti. 
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1. V. P. Andriukaitis susitikimo su Izraelio ministru pirmininku Shimon Peres metu. Apie 1996 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
2. Susitikimo su Jordanijos karaliumi Abdullah II ir karaliene Rania Al Abdullah. Apie 1999 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
3–4. Europos Konvento narys V. P. Andriukaitis į Europos Sąjungą stojančių šalių parlamentinių asamblėjų pirmininkų susitikimo metu. 2003 m. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
5. LR Seimo Pirmininko pavaduotojo ir LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko V. P. Andriukaičio vadovaujamos LR Seimo delegacijos darbo vizito Portugalijos Parlamente metu. Susitikimo su Portugalijos Parlamento vadovu akimirka. 2003 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
6–7. V. P. Andriukaitis susitikimo su Europos Sąjungos parlamentų Sąjungos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) dalyviais metu. 2004 m. vasario 19–20 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
8. V. P. Andriukaitis Centrinės ir Rytų Europos socialdemokratų partijų atstovų ir Europos socialistų partijos parlamentinės grupės (PES; Group of the Party of European Socialists) suvažiavimo metu. Apie 2005 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
9. Europos socialistų partijos parlamentinės grupės (PES; Group of the Party of European Socialists) suvažiavimo metu. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
10–12. Su politikos ir visuomenės veikėjais šalia Tautos namų ant Vilniaus Tauro kalno (steigimo metu ir vėliau). 2007 m. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1–2. LSDP lyderiai V. P. Andriukaitis, A. Sakalas, LDDP lyderiai A. Brazauskas, P. Gylys ir LR Prezidentas V. Adamkus 1998 m. balandžio 7 d. vykusio steigiamojo naujos visuomeninės organizacijos „Algirdo Brazausko fondas“ posėdžio metu. Fotografijų autorius – Vladas Gulevičius.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
3.  LR Seimo nariai V. P. Andriukaitis, K. Prunskienė, Č. Juršėnas, buvęs LR Prezidentas A. Brazauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės meras E. Gentvilas darbinio vizito Klaipėdos jūrų uoste metu. Apie 2000 m. Fotografijos autorius – nenustatytas. 
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
4–8. V. P. Andriukaitis Lietuvos rankinio federacijos prezidento pareigose. 2005–2006 m. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
9–26. Įvairių renginių, visuomeninės veiklos, komandiruočių metu. Fotografijų autoriai – nenustatyti.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

KITOS FOTOGRAFIJOS.

Skaidrės:
1–4. V. P. Andriukaitis ir A. Brazauskas su bendrapartietėmis. 2001 m. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
5. Su A. Brazausku. Apie 2001 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
6. Kartu su folkloro kolektyvu. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

 

 

 

 

 

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1. V. P. Andriukaitis (1-as iš dešinės) ir tuometinis Kauno medicinos instituto rektorius Vilius Grabauskas (3-ias iš dešinės) Tarptautinės ne infekcinių ligų konferencijos (CINDI) Š. Airijoje metu. 1992 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
2. LR Seimo Europos reikalų komiteto delegacijos vizitas Ispanijos Parlamente. 2002 m. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Stovi viršutinėje eilėje: K. Rimšelis, V. P. Andriukaitis, B. Vėsaitė, E. Savickas; kiti – Ispanijos Parlamento Europos reikalų komiteto nariai.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
3–4. LR Seimo Europos reikalų komiteto delegacijos vizitas Makedonijos Respublikoje. Susitikimas su Makedonijos Respublikos Parlamento Europos reikalų komiteto pirmininku. Fotografijos autorius – nenustatytas.
LR Seimo delegacijos nariai: V. P. Andriukaitis, V. Simulik, Č. V. Stankevičius, E. Vareikis ir LR Seimo Europos reikalų komiteto vyr. patarėja R. Bunevičiūtė.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kitos fotografijos.

Skaidrės:
1–8. LR Seimo Pirmininko pavaduotojo ir LR Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko V. P. Andriukaičio vadovaujamos LR Seimo delegacijos darbo vizito Kinijos Liaudies Respublikoje metu. 2003 m. Fotografijų autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
9. Europos Komisijos vizitas Lietuvoje ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai atidarymo ceremonija. 2013 m. liepos 15 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

Lt En