Justinas Marcinkevičius per Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą ištarė: „Pagaliau atėjo ta diena…“ Ir prieniškiai vakar taip pat ištarė:“ Pagaliau ji atėjo ir pas mus, kai mes Prienuose atveriame Justino Marcinkevičiaus erdvę.“ Taip, kokia jautriai gili ši erdvė. „Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu./ Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu“ – ir tas takas per Bibliotekos kiemą, nuklotas šiais žodžiais, ir tas Toks Tikras Justinas Bibliotekos sienoje – viskas taip suauga su Važatkiemiu, Nemunu, Lietuva.
O aš dėkingas Vytautui Toleikiui, kuris Klangiuose, lankytojų atsiliepimų knygoje, surado P. Cvirkai skirtus Justino Marcinkevičiaus žodžius: „Žemai lenkiamės šitai žemei, pagimdžiusiai ir išauginusiai mums, o ir visam pasauliui, lietuvių literatūros ąžuolą. Apkabiname gerbiamą K. Staniulį – rašytojo vaikystės ir jaunystės draugą – globojantį ir tvarkantį memorialinį muziejų. Tegu niekada neužželia takai į šitą šventą mūsų tautai vietą” (1984. IV. 29). Ir parašas: Just. Marcinkevičius.
O juk šie žodžiai šiandien kalba ir apie patį Poetą – „tegu niekad neužželia takai“ ir į šitą šventą mūsų Tautai vietą Prienuose. Ir tegul praregi tie, kurie nemato Ąžuolų, bet mato tik savimi matuojamą pasaulį. Gražu, kad Prienai stato, kai kiti nori griauti.
Žinau, kad gal ne visiems patiks šios mano mintys. Bet tame pačiame eilėraštyje įspėjama „Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies“. Ar girdime šį įspėjimą? O mes apkabiname Poeto seserį ir brolius, dukrą Jurgą, jo vaikystės ir jaunystės draugą 96 metų klasioką, atėjusius su Justinu pasivaikščioti po nuostabų rudeninį Bibliotekos kiemą. Lietuviškas Jums AČIŪ! Ačiū ir visiems šios nuostabios erdvės KŪRĖJAMS.
Dabar galime būti tikri, kad Prienų žiburio gimnazija išaugino Lietuvos švyturį, kuris švietė mums per visą antrąjį atgimimą. Švietė tokiais paprastais, ir kartu tokiais giliais šviesos spinduliais. Visi atsimenam: L-tai Lie, T- tai Tu, V- tai Va. O kartu tai Lie-tu-va. Tai mes išmokom. Ir tai šiandien įamžinta Prienuose. Tikiu, neužžels takai į šią vietą.
Linkiu susikaupimo ir susimąstymo, žvelgiant į šio minėjimo akimirkas.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2021 m. spalio 2 d.
Fotografijos – iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.
Žiūrėti čia >> https://www.youtube.com
***
During the inaugural plenary of the Sajudis of Lithuania, poet Justinas Marcinkevicius has exclaimed: “Finally the day has arrived…”. The townspeople of Prienai yesterday have also exclaimed: “Finally the day has arrived for us to open Justinas Marcinkevicius space in Prienai”. It is a deeply appreciating space. “I shall let my heart for a walk./ I shall not go, not go anywhere” – and the pass over the library’s yard, walked by these words, making Justinas on that wall so real – everything here blend together with Vazatkiemis, Nemunas, Lithuania.
I am grateful to Vytautas Toleikis who has spotted the poet’s words dedicated to P. Cvirka in the visitors’ book in Klangiai: “We bow to this land which has given birth and raised for us and the entire world a true oak of Lithuanian literature. Big hug to [P. Cvirka’s] childhood friend K. Staniulis for care and management of the memorial museum. Let the passes to this sacred for our nation place never grow foul”. Signed: Just. Marcinkevicius.
The above words also describe the poet [J. Marcinkevicius] himself – “let the passes never grow foul” also to this sacred place in Prienai. And let those who measure all through their own ego finally see the oak they never saw. It’s beautiful to build in Prienai while others just want to destroy.
Not everyone will like these thoughts. But in the very same poem there is a plea: “I’m begging: do not tread on the heart”. Do you hear it? I am hugging the poet’s sister and brothers, daughter Jurga, his 96-year-old childhood friend and classmate who came here for an outing on this beautiful autumn day in the yard of the Library. A big Lithuanian thank you! Gratitude also go to the creators of this wonderful space.
We can now certainly state that Prienai Ziburys gymnasium has grown our country a lighthouse which lit the pass through the entire second national revival movement. Its light rays were so simple yet so deep. We all remember: L-Lie, T-Tu, V-Va. All together - Lithuania. That’s what we learnt. And that’s what we have commemorated here in Prienai. I believe the passes shall never grow foul to this special place.
I wish you concentration and reflection as you look at the moments of this commemoration.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2021 October 2
Photos – from the family archive of Vytenis Povilas Andriukaitis.
Watch here >> https://www.youtube.com