LLMA. F. 676, ap. 1, b. 107, l. 165.

Juzefa Čeičytė. „Šlamėjimas“, 2002 m.

***

rašau laišką

ant pilko dangaus

ant lietaus

rašau tau laišką

ant dūmų tamsių

ant vėjo

rašau laišką

ant upės srovės

ant vandens

rašau tau laišką

ant parko tvoros raudonos

rašau laišką

ant žiedų baltų

jazminų

rašau tau laišką

ant paukščių balsų amžinų

 LLMA. F. 676, ap. 1, b. 102, l. 165 

 Freska 

 Čia amžius stoviu

įmūrytas į sieną.

Su pakeltais sparnais.

Iškėlęs ranką su auksiniu kardu.

Nei pakilti.

nei nueiti.

nei sparnus nuleisti.

Mano kardą vėjas dulkėmis nupūtė.

mano žydras drabužis lietų nulytas

sudūlėjo.

Neįskaitau rašto.

Jis byra.

Tirpstu amžių neišskaitytam raidyne.

Vėjas nuneša nuo manęs spalvotas

dulkes į dykumą.

Praeinantys sako, kad aš gražus

Juzefa Čeičytė. „Šlamėjimas“, 2002 m. LLMA. F. 676, ap. 1, b. 107, l. 165 

                                                          Milei

 Žolė,

lapas,

krūmas,

medis,

peteliškė saulės šviesoje,

upelis, bėgantis akmenuotu dugnu

lyg žalia paukštė padangėj.

Prie Neries vingio

ant Mocarto kalno,

kur kūlvirščiais slidėmis

leidosi Tavo vaikai,

žaliuoja pušynas,

dar matęs Tave

kaip žolę

kaip lapą,

kaip krūmą, kaip medį,

kaip gelsvą rasotą purieną,

kaip paukštę mėlynėj – Emiliją

LLMA.  F. 676, ap. 1, b. 106, l. 132.

Juzefa Čeičytė. „Akmens svajonės“, 2006 m. LLMA. F. 676, ap. 1, b. 106, l. 34.

 SAPNAS

 Peršoku horizontą,

pasiveju saulėlydį.

Naktis vejasi iš paskos,

stveria už drabužio,

Mėtosi žvaigždėm,

kloja Paukščių Taką,

paleidžia keliauti į mėnulį.

                           Čia šilta,

                            melsva,

                            rausva,

čia banguoja geltona jūra –

taškausi aukse,

neriu į žalias gelmes.

Pasiekiu baltus tolius.

Trykšta raudoni fontanai.

Pasiimu tekančios saulės žariją –

Einu kepti duonos

LLMA.  F. 676, ap. 1, b. 108, l. 42.

Juzefa Čeičytė. „Atkelkit vartus“, 2010 m. 

 ***

kai žydi sodai

angelai vaikšto basi

***

sugriautų sodybų soduose

tremtinių sielos renka

obuolius

 ***

ištvinusi Dauguva

sustingo lede

o gentis, kurią vejuosi

širdžiai mušant lyg varpui

nučiuožė pavėjui

LLMA. F. 676, ap. 1, b. 93, l. 131.

Juzefa Čeičytė. „Šokis po šokio“, 2008 m. LLMA. F. 676, ap. 1, b. 93, l. 116.

***

Saulė.

Kaitra.

Driežas nubėga.

Kvepia viržiais.

Dangus be debesio

 ***

Sudužo

į tris dalis ir

dvi ašaras.

Šukes išmečiau,

Ašaros išdžiūvo

 ***

Naktis nuo vieno lango krašto iki kito,

Pilnatis.

Naktis nuo vieno lango krašto iki kito.

Delčia

***

Sename dvare

Klasikinė baliustrada

pakrypus.

Nuo mano žingsnių

pabyra smėlis,

tekšteli į vandenį.

Lelijų lapai be žiedų.

Sučeža laumžirgis.

Ir vėl tyla.

Bet aš ne viena.

Apsidairau.

Sučirškia paukštis.

Ir vėl tyla.

Bet aš ne viena.

Girdžiu,

nujoja du raiteliai.

Ir vėl tyla,

Bet

iš smilgų ir kiečių

balta kaip iš pieno

plaukus

žvelgia palinkus Diana medžioklė...

Jaučiu, kažkas seka...

Šlama taftos sijonas,

Atsigręžiu  –

tuščia,

tyla...

Bet aš ne viena.

Pakvipo prancūzų

kvepalai.

Apsidairau.

Tyla skamba

kaip muzika Šopeno.

Aš ne viena...

LLMA. F. 676, ap. 1, b. 93, l. 131.

LLMA. F. 676, ap. 1, b. 94, l. 50.

LLMA. F. 676, ap. 1, b. 94, l. 50.

LLMA.  F. 676, ap. 1, b. 96, l. 116.

Juzefa Čeičytė. „Akmenys. Paukščiai“, 2009 m.  

Iš amžinybės, iš bekraštės erdvės, iš Ugnies – gimei ir laisvėj skraidei.

Bet atsidūrei čia – mano žemėje.

Koks buvo tavo kelias, akmenie?

Iš kokių kalnynų?

Gal rėmei snieguotas viršukalnes? Paskui linksmai čiuožei į šį mūsų kraštą?

Tavo paslaptinga neįminta siela

 Man su jais smagu. Su akmenimis.

Jie gyvena ir įeina į kitų gyvenimus.

Ant jų lyja, nukrenta lapas, atsitupia paukštis, pasėdi pavargęs praeivis.

Jie tylūs,

paslaptingi,

reikalingi.

Pro juos praaugo erškėtis – kvapniai žydės, brandins raudonas uogas,

Aš juos saugau, nes jie pilni to, ko nesuprantu

 Ką, regis, turi bendra paukštis ir akmuo?

Tačiau ryšys esminis.

Jie skrenda.

Paukštis aukštai, o akmuo – akmenys dar aukščiau:

begalinėje,

bekraštėje,

neaprėpiamoje erdvėje

LLMA. F .676, ap. 1, b. 96, l. 116.

LLMA.  F. 676, ap. 1, b. 96, l. 116.

LLMA. F. 676, ap. 1, b. 101, l. 61.

Juzefa Čeičytė. „Už slenksčio“, 2012 m. 

 Aš ne krioklys,

Aš upelis,

Bėgantis per tėviškės

Pievas

LLMA.  F. 676, ap. 1, b. 101, l. 61.

LLMA. F. 676, ap. 1, b. 103, l. 56.

Juzefa Čeičytė. „Mano meilės amžinos“, 2014 m. LLMA. F. 676, ap. 1, b. 102, l. 56 

 ***

Visos mano meilės buvo amžinos

 ***

Senatvė mane nugalėjo

 ***

Krenta lapai, draugų vis mažiau

 ***

Ėjau per pavojingą laiką

 ***

Čirškėjau kiekvieną pavasarį

 ***

Vėl vakaras ir vėl praeitis

 ***

Kliedesiai

 Juzefa Čeičytė. „Mano meilės amžinos“, 2014 m. LLMA. F. 676, ap. 1, b. 102, l. 56

***

Tas kelias yra neišvengiamas

 ***

Ačiū, kad tiek ilgai varstei duris

 ***

Dainuok, kai gali

 ***

Nežinoma amžinybė

 ***

Palik savo sąžinėje

 ***

Žibėk kaip žvaigždė

 ***

Nežinia – likimas

 ***

Ką rasi nežinomybėje?

 ***

Saulė skęsta jūroje

 ***

Į nakties tylą einu

 ***

Tolstu ir tolstu

 ***

Agluona. Eglainė. Mindaugas. Ona

 ***

Dievas dainuoja, kai žydi jazminas

LLMA. F. 676, ap. 1, b. 103, l. 56.