Prieš pirmąjį pasaulinį karą Batakių valsčiaus Puziškės vienkiemyje buvo įsikūrusi Tauragės girininkija.
1918 m. įkurta Tauragės urėdija, kuriai priklausė ne tik Tauragės apskrities, bet ir dalis Jurbarko ir Švėkšnos valsčiaus miškų. Pirmasis pasaulinis karas atnešė daug nuostolių Tauragės miškams, kadangi čia buvo pasienis, buvo daromi įtvirtinimai, vyko kautynės.
1928-1929 m. Tauragės urėdija sumažėjo, jos bazėje buvo sudarytos dvi naujos urėdijos: Jurbarko ir Pajūrio. Miško eksploatacija to meto Tauragės urėdijos plotuose dažnai buvo vykdoma plynais kirtimais ir jų metu buvo vykdoma valstybinė miško gamyba, lapuočių rastai buvo eksportuojami net į Vokietiją. Ne visi Tauragės urėdijos miškai buvo valstybiniai, dalis jų buvo ir privatūs. Į privačius ir į valstybinius miškus nemokamai patekti buvo negalima: bilietas riešutauti kainavo 0,5 lito, bilietas uogavimo ir grybavimo sezonui kainavo 1 litą.
1945 m. po antrojo pasaulinio karo privatūs miškai nusavinami, Tauragės miškų urėdija perorganizuota į Tauragės miškų pramonės ūkį, kuris turėjo du sektorius: pramoninį ir miško. 1960 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas miškų želdinimo darbams, buvo apželdinti 350 ha kirtaviečių bei dykviečių, 1962 m. pasodinta dar 299 ha naujo miško. 1963 m. buvo pradėti miškų nusausinimo darbai. Visi šie darbai tiek apželdinimo, tiek ir nusausinimo buvo kas metai tęsiami.
1964 m. prie Tauragės bandomojo miškų pramonės ūkio buvo prijungtas Pajūrio miškų ūkis. 1968 m. pabaigoje Tauragės bandomajam miško promonės ūkiui priklausė jau 15 girininkijų. Iš viso tais metais dirbo 560 darbuotojų. 1973 m. duomenimis Tauragės bandomajam miško pramonės ūkiui priklausė daugiau kaip 45 000 ha miško, vėliau plotas padidėjo apytiksliai iki 55 000 ha.
Ūkyje dirbo darbštūs, pareigingi ir didelės atsakomybės darbuotojai. Ūkio racionalizatoriai daug pasidarbavo įdiegiant naujoves, statant ir rekonstruojant linijas, bei mechanizmus. Tauragės miškininkai pirmieji iš menkaverčių lapuočių medienos ir jos atliekų pradėjo gaminti taros dėžes, tinkavimo balanas, lenteles stogams dengti, padėklus plytoms, konteinerius drenažo vamzdžiams ir kt. Vėliau buvo įrengta ir medienos atliekų smulkinimo mašina. Buvo pradėta gaminti nauja produkcija – technologinė kapotinė mediena, reikalinga Kėdainių biochemijos gamyklai, gaminančiai pašarines mieles.
Tauragės bandomojo miško pramonės ūkis buvo daukartinis respublikinio ir sąjunginio lenktyniavimo nugalėtojas.
Nuotrauka.
KLRVA Tauragės filialas. F. 267.
