1923 m. Kaune buvo įkurta akcinė bendrovė „Maistas“, kurios pagrindinė akcininkė buvo valstybė. 1932 m. pastatytas ir jos padalinys Tauragėje - Tauragės bekono skerdykla. Vėliau, išplėtus gamybą, buvo pavadinta Tauragės fabriku „Maistas“. Fabrikas didžiąją dalį produkcijos tuo metu eksportuodavo į užsienio šalis, daugiausia į Didžiają Britaniją, tačiau produkcijos užteko ir Lietuvoje.
Okupavus Lietuvą nuo 1945 m. fabrikas pakeitė pavadinimą į Tauragės mėsos kombinatą „Maistas“. Sovietmečiu įmonė dar labiau prasiplėtė, beveik visa produkcija buvo vežama į Rusiją, Lietuvoje likdavo tik labai maža dalis, vyravo masinis reiškinys – „produkcijos išsinešimas“. Produkcijos išsinešimas sovietiniu laikotarpiu vyko visose srityse, nes dauguma prekių buvo deficitinės.
Kombinatas plėtėsi, buvo pastatyti nauji dideli cechai ir šaldytuvai, vandens valymo įrenginiai, nauja katilinė, administracinis pastatas. 1966 m. kombinate pradėjo veikti paukščių cechas, kuris 1986 m. buvo modernizuotas, įrengta nauja Olandiška linija. 1977 m. buvo pastatyta nauja skerdykla, atidarytas naujas mėsos ir riebalų cechas. Kombinato kolektyvas išaugo iki 1400 darbuotojų. Kombinatas turėjo ir pagalbinį ūkį, gyvulių priėmimo punktus, veikė meno saviveiklos kolektyvai, futbolo komanda. Nors kombinatas ir sparčiai plėtėsi, tačiau pagamintos produkcijos Lietuvoje neužteko.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuva paveldėjo sovietinio centralizuoto ūkio valdymo mechanizmą, prarado didžiają dalį produkcijos realizavimo rinkos. Didžiulį mėsos kombinatą ištiko nuosmukis. Prasidėjo privatizacijos procesai, kūrėsi naujos smulkios įmonės į kurias perėjo dirbti kvalifikuoti kombinat darbuotojai.
Tauragės mėsos kombinato pastatas sovietiniu laikotarpiu.
KLRVA Tauragės filialas. F. 269.
