1903 m. sausio 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1236, ap. 1, b. 65, l. 4v.

Iš kairės: 1. M. Sniečkuvienė, 2. K. Būga, 3. Vytautas Sniečkus, 4. Gražina Būgaitė, 5. Karolina Būgienė, 6. Kazė Sniečkutė, 7. Juzė Būgienė. Kaunas. [1922 m.]

Viliaus Kavaliausko asmeninis archyvas.

Nuotrauka saugota JAV lietuvių laikraščio „Vienybė“ redaktoriaus Juozo Tysliavos archyve. 1985 m. uždarius laikraštį, nuotrauką žurnalistas V. Kavaliauskas atvežė į Lietuvą.

Kalbininko K. Būgos (1879–1924) žmonos Juzės Stankūnaitės-Būgienės sesuo Marija Stankūnaitė-Sniečkuvienė (1863–1948) ištekėjo už ūkininko Juozo Sniečkaus, susilaukė 7 vaikų: Česlavos, Zigmo, Viktoro, Juozo, Kazės, Antano ir Gražinos. Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, M. Sniečkuvienė porą kartų lankėsi pas Lietuvos komunistų partijos vadovu tapusį sūnų, pasakojo apie sovietų režimo žiaurumus ir bandė paveikti jį nedalyvauti okupantų veikloje. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, M. Sniečkuvienė  su dviem sūnumis ir trimis dukromis pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Vokietijoje, Hanau mieste ir nepasidavė vėliau vykusiems įkalbinėjimams grįžti į Lietuvos SSR.

1926 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 77, ap. 28, b. 10284, l. 215-28.

A. Sniečkus, baigęs pradinę mokyklą, 1914 m. įstojo į gimnaziją, 1915 m. buvo evakuotas į Voronežą, kur 1917 m. susidėjo su bolševikais. 1918 m. grįžo į Lietuvą pas tėvus, tačiau po pusmečio nutraukė ryšius su šeima. 1920 m. įstojo į nelegalią Lietuvos komunistų partiją (LKP), 1921 m. išvyko į Sovietų Rusiją. 1926 m. grįžo į Lietuvą tęsti antivalstybinės komunistinės veiklos. 1927 m. buvo išrinktas LKP CK sekretoriato nariu. 1930 m. suimtas, o 1931 m. nuteistas už antivalstybinę veiklą 15 m. kalėjimo. 1933 m. Lietuvai ir SSRS pasirašius protokolą dėl pasikeitimo ištremtais ir kalėjimuose laikomais asmenimis, A. Sniečkus kartu su kitais 23  nuteistais komunistais buvo perduotas SSRS. Maskvoje dirbo LKP atstovybėje prie Komunistinio internacionalo. 1936 m. slapta grįžo į Lietuvą tęsti nelegalią antivalstybinę veiklą, buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. 1939 m. gruodžio mėn. vėl suimtas ir 1940 m. birželio 1 d. nuteistas 8 m. kalėjimo. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, atleistas nuo bausmės ir paleistas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. 1940 m. birželio 19 d. – rugpjūčio 15 d. buvo Valstybės saugumo departamento direktoriumi, 1940 m. rugpjūčio 15 d. išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi ir šias pareigas ėjo iki mirties 1974 m.

1933 m. spalio 28 d.

Originalas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 77, ap. 28, b. 10284, l. 17.

LKP atstovybei prie Komunistinio internacionalo vykdomojo komiteto pildytoje anketoje nurodyta: „1917 m. (iki Spalio Revoliucijos) jau tvirtai stovėjau bolševikų pusėje. [...] 1918 m. pabėgėliams grįžtant į Lietuvą, aš taipogi grįžau į Lietuvą. Sugrįžęs pusę metų gyvenau namuos, o paskui apleidau, nes norėjau nutraukti visus ryšius su namais ir gyventi savistoviai. [...] Nuo 1926 m. pabaigos iki 1930 m. (balandžio mėn.), t. y. iki arešto dirbau palėpėj kaip LKP CK narys. Nuo 1930 m. iki 1933 m. tupėjau kalėjime (buvau nuteistas 15 metų). 1933 m. buvau iškeistas ir atvykau į SSRS.“

[Ne vėliau kaip 1940 m.]

Nuotrauka iš albumo „Lietuvos kriminalinėje ir politinėje policijoje 1920–1940 m. darytos suimtųjų komunistų, komjaunuolių ir kitų nuotraukos“, sudaryto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamento.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A221-P0837.

1940 m. gruodžio 15 d.

Kopija. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 258, b. 351, l. 8–9.

Biografijoje A. Sniečkus pasididžiuodamas rašė: „Per visą darbo laiką, kiek leido jėgos ir sugebėjimai, vykdžiau Lenino-Stalino liniją“.

[1950 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-085037.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Marija Sniečkutė. Antroje eilėje iš kairės: 1. LSSR valstybės saugumo ministro pavaduotojas Leonardas Martavičius, 2. LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas Mečislovas Gedvilas, 3. A. Sniečkus, 5. LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. [1952 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-085039.

[1958 m.]

Originalas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 4, l. 46–47. 

Laiške rašoma apie paskutinį A. Sniečkaus susitikimą su motina 1940 m., mėginusia sūnui papasakoti apie prasidėjusius komunistinio režimo žiaurumus, jos pasitraukimą į Vakarus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, cituojami M. Sniečkuvienės žodžiai ją kalbinusiam Vakarų žurnalistui: „Kol šis pabaisa [A. Sniečkus] bus ten valdžioje, aš negrįšiu į tėvynę“.

1967 m.

Originalas. Grafika.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 10, l. 95.