Jo neįmanoma su niekuo palyginti. Tai asmenybė, gyvenusi pagal kitus parametrus. Didžiausias aktorius iš tų, su kuriais man teko dirbti. Pati nuostabiausia asmenybė, atsivėrusi man daugiau, nei kitos. Aš mielai leisdavausi jo vedamas. Jis buvo tarsi kamertonas: turėjo absoliutų tiesos jausmą paveikslams, kurie egzistavo dar tik kaip literatūrinis faktas. Jis „perkratydavo“ vaidmenį ir surasdavo menkiausią galimybę būti tikras. Mokėjo realizuoti ją ryškiuose charakteriuose pilna jėga – kaip aktorius ir kaip pilietis.
Kino kamera visada pagelbėdavo jam atskleisti gyvenimo tiesą. Jis gimė kino aktorium. Nežinau nė vieno nepasisekusio jo vaidmens.
Babkauskas – retas aktorius. Visiškas fanatikas, nieko, išskyrus darbą, nežinojęs ir kitokių gyvenimo tikslų neturėjęs. V. Žalakevičius. 1981 m. F. 460, ap. 1, b. 104, l. 23.