1956 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-080363.

1953–1954 m., po J. Stalino mirties, pripažinus SSRS ekonomikos atsilikimą, nuspręsta stabdyti didelių miestų augimą, pradėti jų išskirstymą ir naujų miestų-palydovų kūrimą, intensyviau vystyti mažus ir vidutinius miestus, juose statant naujas pramonės įmones, o laisvas teritorijas panaudojant gyvenamajai statybai.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 3.

Skaistgirio gyvenvietė pirmoji pradėta tvarkyti pagal rajoninio išplanavimo schemą.

1958 m. Lietuvos kaimą palietė regioninis planavimas ir architektūrinė modernizacija, kurios esmė buvo kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių stambinimas (tuo metu optimalia laikyta mažiausiai 1000 žmonių gyvenvietė). Buvo parengtos rajonų perspektyvinės planavimo schemos, stambinamų kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių ar naujai kuriamų gyvenviečių planai.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 2.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje kaimo urbanizavimas vyko išimtinai per kolektyvizacijos procesą. Steigiamo stambaus kolūkio arba tarybinio ūkio (gamybos vieneto) darbuotojai buvo perkeliami į centrinę ūkio gyvenvietę, kuri savo forma ir turiniu buvo artima naujiems industriniams miestams.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 9.

Fotonuotraukoje fiksuotas tipinis XX a. 7-ojo dešimtmečio kolūkio ir tarybinio ūkio centrinės gyvenvietės vaizdas. Kaimo urbanizavimas pakeitė gyvenviečių paveikslą. Siekiant sukurti miesto gyvenimo sąlygas, buvo siekiama atsisakyti individualių ūkių, pradėti statyti miesto tipo daugiaaukščiai surenkamieji namai. Gyvenviečių centrai buvo statomi su universaline parduotuve, kultūros namais, kolūkio ar tarybinio ūkio administraciniu pastatu.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 42.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 40, l. 29, 34.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 42, l. 30.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 39, l. 10.

Beveik visose kolūkių centrinėse gyvenvietėse pradėti sodinti išskirtinai miestietiški rekreaciniai objektai – parkai, turėję paįvairinti vienodą ir monotonišką reljefą.

1956 m. balandžio 27 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 191, b. 81, l. 29–31.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1 b. 31, l. 45.

1958 m. sausio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 191, b. 501, l. 9–11.

Nutarime numatyta išplėsti masinę surenkamų gelžbetonio blokinių daugiabučių statybą, siekiant sumažinti gyvenamojo ploto trūkumą.

Iš kairės: 2. Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) pirmas sekretorius Antanas Sniečkus, 4. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Pirmininkas Motiejus Šumauskas, 5. LKP CK sekretorius Juozas Maniušis. 1959 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-075984.

1964 m. kovo 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 228, b. 740, l. 35–37.

1964 m. kovo 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 228, b. 740, l. 42-44.

Schemoje numatyta, kur steigti pramonę, statyti gyvenvietes, tiesti kelius, kaip naudoti vandens išteklius ir spręsti kitus krašto urbanizavimo ir žemės ūkio pertvarkymo klausimus. Pagal šią schemą nuspręsta tolygiai vystyti dešimt regioninių centrų tokiu principu, kad kiekvieno regiono spindulys būtų maždaug 50–60 km, regione būtų 200–600 tūkst. gyventojų, o centras turėtų ne mažiau kaip 30–50 tūkst. gyventojų.

1964 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 94.

1961 m. buvo patvirtintas naujas Panevėžio generalinis planas. Pagal šį planą pramonė pradėta plėtoti dviejuose šiaurės rytų ir šiaurės vakarų rajonuose. Gyvenamuosius namus numatyta statyti  šiaurinėje miesto dalyje ir P. Rotomskio (dabar –  Marijonų), J. Basanavičiaus, Vilniaus gatvių rajonuose. 1965 m. Smėlynės gatvėje pastatytas pirmasis stambiaplokštis surenkamas namas.

1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-026679.

Vilnius. 1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-053157.

1958 m. numatytas naujos statybos planas, siekiant likviduoti gyvenamojo ploto trūkumą. Planui įgyvendinti buvo pasitelkta masinė surenkamų  gelžbetonio blokinių daugiabučių statyba. 1946–1964 m. gyvenamasis plotas padidėjo 7,5 mln., 1965–1968 m.  – dar 5,2 mln. kvadratinių metrų.

1968 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 20.

Architektai už Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo rajono projektą buvo apdovanoti Lietuvos SSR valstybine premija.

1969 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 49, l. 12.

Vilniuje industrinė gyvenamųjų namų statyba išaugo po 1962 m., kai buvo pradėtos vystyti naujos šiaurinės teritorijos kairiajame Neries krante ir pastatytas pirmasis laisvo planavimo gyvenamasis rajonas – Žirmūnai, skirtas 45 tūkst. gyventojų.

1969 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 49, l. 28.

Institutas buvo viena svarbiausių projektavimo organizacijų sovietinėje Lietuvoje. Čia dirbo daugiau nei 1000 darbuotojų. Institutas atliko Lietuvos SSR pramonės įmonių projektavimo, rajoninio planavimo darbus.

Pirmoje eilėje iš kairės: 3. Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, 5. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (MT) pirmininkas Juozas Maniušis, 6. Lietuvos SSR MT pirmininko pavaduotoja Leokadija Diržinskaitė. Antroje eilėje iš dešinės: (už L. Diržinskaitės) Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Sakalauskas. 1969 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-050434.

1973 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 56, l. 5.

Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį. Čia buvo bandyta įgyvendinti pakopinę visuomeninio aptarnavimo sistemą: 40 tūkst. žmonių apgyvendinti keturiuose mikrorajonuose, kurių kiekvienas turėjo savo parduotuves, darželius, mokyklas ir mikrorajonų centrus.

Iš kairės: 1. Vyresnysis projektų architektas Sigitas Katilius, 2. Genė Balėnienė, 3. Algis Bražinskas, 4. Aida Leckienė. 1973 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-062162.

Architektai už Vilniaus Lazdynų gyvenamojo rajono projektą 1974 m. buvo apdovanoti Lenino premija.

Pirmoje eilėje prie mikrofono kalba Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Algirdas Anatolijus Vileikis. Antroje eilėje iš kairės: 6. Miestų statybos projektavimo instituto vyriausias projektų architektas, Lazdynų projekto autorius Vytautas Edmundas Čekanauskas, 10. Miestų statybos projektavimo instituto vyriausias architektas, Lazdynų projekto autorius V. Balčiūnas, 11. Lietuvos SSR valstybinio dailės instituto docentas, Lazdynų projekto autorius Vytautas Brėdikis, 12. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys.

1974 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-057783.

Ignalinos rajonas. 1976 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-068924.

Miestas statytas greta Ignalinos atominės elektrinės (IAE) specialiai jai aptarnauti. Sovietų Sąjungoje mono-industriniai miestai buvo statomi ir naudojami, kaip instrumentas pademonstruoti ekonominį klestėjimą ir socialinę gerovę, kas savo ruoštu skatino lojalumą sovietinei sistemai. Sniečkaus miestas dėl dvigubai didesnių IAE dirbančiųjų atlyginimų, aukštesnio pragyvenimo lygio buvo laikomas „socialistiniu rojumi“.

1976 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-22672.

Alytaus ENSK įsteigtas 1976 m., siekiant masiškai aprūpinti Lietuvos kaimo gyventojus greitai pastatomais skydiniais namais, panaudojant vietinę statybinę medžiagą – medieną.

1978 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-068249.

1983 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-090640.

[1980 m.]

Fotonuotrauka.

LCVA, P-23634.

Šeškinės mikrorajonas pradėtas kurti 1977 m. Šio rajono padėtis bendroje miesto struktūroje yra ypatinga, nes ji formuoja Ukmergės trakto pradžią viršutinėje Vilniaus terasoje. 1978–1985 m. pagal architekto Kazimiero Balėno projektą mikrorajone pastatyti naujos serijos daugiabučiai namai, tuo metu buvę tikra sovietinės statybos sensacija.

1983 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-27772.

1981–1982 m. architektai Bronius Krūminis ir Danas Ruseckas Šeškinės mikrorajonui suprojektavo 13-os ir 16-os aukštų monolitinio gelžbetonio gyvenamuosius namus užapvalintais balkonais.