Virtualios parodos |

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vilniaus geležinkelio stoties statyba.

Vilnius. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-001851-02.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Mečislovas Gedvilas (pirmas iš dešinės) prie statomo Vilniaus geležinkelio stoties pastato.

Vilnius. 1950 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-058234.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Dyzelinis traukinys Vilniaus geležinkelių stotyje.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 82.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, imta atstatyti karo suniokotus Lietuvos geležinkelius. 1949 m. vasarą tarp Vilniaus ir Kauno pradėjo kursuoti dyzeliniai traukiniai.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Garvežys geležinkelio linijoje Petrašiūnų valstybinė rajoninė elektrinė – Kauno hidroelektrinė.

1956 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 8, l. 16.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Geležinkelio tiltas per Nerį Kaune.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16985, ap. 1 b. 31, l. 46.

Tiltas atstatytas 1947 m. Statyboje dirbo vokiečių karo belaisviai. Tiltas užtikrino susisiekimą tarp Kauno senamiesčio ir Vilijampolės.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvoje pastatytas garlaivis „Petras Cvirka“.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 83.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Žvejybos laivai Klaipėdos uoste.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 85.

XX a. 5–6 dešimtmečiais Klaipėdos žvejybos uoste populiariausias laivų tipas buvo mažasis žvejybos traleris.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Laivų remonto dirbtuvės Kaune.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 31, l. 37.

1947 m. dirbtuvėse pradėti laivų statybos ir remonto darbai, nes reikėjo atstatyti karo nuniokotus ir suremontuoti iš Rytų Prūsijos atgabentus trofėjinius laivus. Po 1956 m. reorganizacijos laivų statykla tapo viena iš keturių didžiausių savarankiškų ūkiskaitinių organizacijų, sudarančių „Nemuno laivininkystę“.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Klaipėdos uostas.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 86.

1959–1965 m. vykdyti Klaipėdos uosto rekonstrukcijos darbai, įrengtos giliavandenės prieplaukos, pastatyti sandėliai, uostas mechanizuotas.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Klaipėdos jūrų prekybos uostas.

[1980–1989 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 3941, l. 3-11.

1969 m. įsteigta Lietuvos jūrų laivininkystė 1982 m. eksploatavo jau 40 laivų, gabenusių krovinius į įvairias pasaulio šalis. 1986 m. pradėjo veikti Klaipėdos–Mukrano tarptautinė jūrų perkėla. Tokia pati perkėla įrengta ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje, Riūgeno saloje. Abiejuose uostuose pastatyta vienoda kranto įranga, kuria daugiau kaip 100 geležinkelio vagonų sąstatas galėjo greitai patekti į laivą.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Autobusai „ZIS“ Kauno gatvėse.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 31, l. 11.

Autobusus „ZIS-155“ Lietuvoje eksploatavo visų didžiųjų miestų autobusų parkai. Iki 1958 m. tai buvo plačiausiai naudojamas autobusų tipas.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Autobusai „ZIS-155“ kelyje Kaunas–Jonava.

1955 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-007451.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Čekoslovakiški troleibusai „Škoda“ Vilniaus gatvėse.

1962 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-03554.

1961 m. į Lietuvą atkeliavo itin populiarūs, net iki 2004 m. kursavę troleibusai – 1958 m. gamybos „Škoda 9Tr“. 1970 m. Vilniaus troleibusų parkas, turėjęs 203 troleibusus, pagal troleibusų skaičių buvo 6-as troleibusų parkas pasaulyje.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Automagistralė, sujungusi Vilniaus Raudonosios armijos (dabar – Savanorių) prospektą su Neries krantine ties Vingio parku.

1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-053101.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Pociūnų autobusų stotelė kelyje Panevėžys–Šeduva.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 42, l. 41.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Balelių autobusų stotelė kelyje Ukmergė–Panevėžys.

1967 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 42, l. 42.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Automagistralės Vilnius–Kaunas pradžia Vilniuje Raudonosios armijos (dabar – Savanorių) prospekte.

1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-025743-01.

Pirmoji automagistralės Vilnius–Kaunas atkarpa nutiesta 1960 m. Automagistralė baigta tiesti ir atidaryta 1970 m. lapkričio 3 d. Automagistralė Vilnius–Kaunas laikyta viena moderniausių 4 juostų autostradų Sovietų Sąjungoje.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Automagistralė Vilnius–Kaunas.

1970 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 45, l. 15ap.

Pirmoji automagistralės Vilnius–Kaunas atkarpa nutiesta 1960 m. Automagistralė baigta tiesti ir atidaryta 1970 m. lapkričio 3 d. Automagistralė Vilnius–Kaunas laikyta viena moderniausių 4 juostų autostradų Sovietų Sąjungoje.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys perkerpa juostelę atidarant automagistralę Vilnius–Kaunas.

1970 m. lapkričio 3 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-050519.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Statomo Antakalnio transporto žiedo Vilniuje panorama.

1971 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-056875.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Propagandinis stendas, vaizduojantis planuojamą Lietuvos SSR automobilių transporto vystymąsi, keleivių pervežimo autobusais augimą 1970–1975 m.

1971 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-050750.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Kauno autocentras.

1974 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-21763.

Kauno autocentras buvo pirmasis Pabaltijyje firminis Gorkio automobilių gamyklos (GAZ) autocentras, remontavęs automobilius „Volga“ ir kt.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (CK) ir Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (MT) raštas Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK ir SSRS MT dėl galimybės atkurti respublikinę Lietuvos geležinkelio valdybą.

1966 m. sausio 11 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 234, b. 22, l. 108-110.

Centralizuojant Sovietų Sąjungos ekonomiką, Respublikinė geležinkelio valdyba buvo likviduota 1963 m. sukuriant Pabaltijo geležinkelio valdybą. Tačiau Lietuvos SSR vadovybė stengėsi išlaikyti ar susigrąžinti infrastruktūros kontrolę į savo rankas.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Skuodo geležinkeliečiai.

1971 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-042823.

SSRS ekonomikoje geležinkeliai užėmė itin svarbią vietą. Platusis geležinkelis turėjo valstybinę reikšmę, tarnavo ekonomikai, eksportui, dideliems keleivių srautams pervežti. Tuo tarpu siaurasis geležinkelis (siaurukas) buvo lokalios reikšmės, aptarnavo atokesnius šalies regionus, jungėsi prie plačiojo geležinkelio linijų.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininkas Juozas Maniušis perkerpa juostelę per geležinkelio linijos Švenčionėliai–Utena atidarymą.

Švenčionėliai. 1975 m. vasario 6 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-055699.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Ilgiausias Lietuvoje 207 m ilgio pėsčiųjų tiltas per geležinkelio bėgius Vilniaus geležinkelio stotyje.

1977 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-065205.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Transporto sankryža Vilniaus Raudonosios armijos (dabar – Savanorių) prospekte.

[1980 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 3941, l. 3-05.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto sekretorius Algirdas Mykolas Brazauskas perkerpa juostelę automagistralės Kaunas–Klaipėda ruožo Kaunas–Kryžkalnis atidaryme.

Iš kairės: 1. LKP Raseinių rajono komiteto pirmasis sekretorius Andrius Kazys Baranauskas, 3. A. M. Brazauskas, 4. Lietuvos SSR automobilių transporto ir plentų ministras Ivanas Černikovas. Kryžkalnis. 1982 m. lapkričio 3 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-088523a.

Automagistralė Kaunas–Klaipėda pradėta tiesti 1971 m., visiškai užbaigta 1987 m. rugsėjo 1 d. Senasis tarpukariu nutiestas Žemaičių plentas nebetenkino didėjančių transporto srautų.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Vairuotojas automagistralėje Vilnius–Kaunas telefonu kviečia „Autoserviso“ gamybinio susivienijimo techninės pagalbos mašiną.

1986 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-097717.

SOVIETINĖS LIETUVOS EKONOMIKA: NUO INDUSTRIALIZACIJOS IKI NUOLATINIO STYGIAUS (LYA)

Automobiliai Vilniaus K. Požėlos (dabar – A. Goštauto) gatvėje.

1990 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-107522.