Kaunas. 1940 m. liepos 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 19-03.

1940 m. liepos 26 d.

Iškarpa iš spaudos. Dokumentas lietuvių kalba. LYA, f. 16895, ap. 1, b. 30, l. 28ap-02.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 63-1.

Gamykla įsteigta 1941 m., 1947 m. atstatyta. Gamykloje kasmet pagamindavo apie 2100 staklių.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 63-2.

Įmonė įsteigta 1920 m., tarpukariu buvo viena didžiausių vilnonių audinių gamintojų Lietuvoje. 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuota. 1959 m. fabrikas pagamino 158 tonas verpalų ir 221 tūkst. metrų audinių. Tuo metu „Drobė“ buvo viena stambiausių Lietuvos SSR lengvosios pramonės įmonių.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 65-1.

1950 m. fabrike sumontuotos ir paleistos 182 Lietuvoje pagamintos automatinės staklės.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 66-1.

Tekstilės fabrikas įsteigtas 1937 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas. 1946 m. atnaujinęs veiklą, „Limos“ fabrikas tapo vienu iš stambiausiu Lietuvos SSR tekstilės fabrikų. 1972 m. prijungtas prie Kauno „Drobės“ fabriko.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 68-1.

Fabrikas pastatytas 1947 m., buvo didžiausia Lietuvos SSR siuvimo įmonė. 70 proc. „Lelijos“ produkcijos buvo realizuojama kitose SSRS respublikose.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 71-1.

Fabrikas įsteigtas 1921 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas, atstatytas 1947 m.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 75-2.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 31, l. 54-1.

Fabrikas įsteigtas 1933 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas. 1945 m. atnaujino veiklą, po metų pasiekė prieškarinį gamybos lygį. 1976 m. pagamino 10,8 mln. porų avalynės.

1958 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-011464.

1959 m. vasario 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 79, l. 12–14.

1959 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 31, l. 53-1.

Darykla įsteigta 1922 m., 1940 m. sovietų valdžios nacionalizuota, 1959 m. su alaus darykla „Raudonoji pašvaistė“ sujungta į Kauno alaus ir nealkoholinių gėrimų kombinatą. 1967 m. kombinatas pavadintas Kauno alaus ir nealkoholinių gėrimų pramonės gamybiniu susivienijimu „Ragutis“. Susivienijimui taip pat priklausė Birštono mineralinio vandens gamykla.

Vilnius. 1961 m.

Fotonuotrauka. 

LCVA, 1-02774.

Gamykla įkurta 1959 m., vėliau pavadinta Vilniaus radijo komponentų gamykla, 1977 m. pertvarkyta į gamybinį susivienijimą „Vingis“. Įmonėje dirbo daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų, jos pagaminta produkcija prekiauta visoje SSRS.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 78.

Gamykla įkurta 1962 m. per Sovietų Sąjungos industrializacijos bumą. 1978 m. pradėti gaminti spalvoto vaizdo kineskopai tapo pagrindine „Ekrano“ produkcija.

1971 m. gegužės 19 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-052718.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 1771, ap. 278, b. 577, l. 138.

Gamykla pradėta statyti 1947 m., 1956 m. ją imta modernizuoti. Gamykla buvo viena stambiausių Lietuvos SSR pramonės įmonių.

1966 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-022213.

A. M. Brazauskas (1932–2010) eidamas aukštas pareigas Lietuvos SSR vadovybėje, kuravo ekonomikos ir infrastruktūros plėtrą, energetikos, statybinės pramonės, statybos ir urbanistikos sritis.

1966 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 48, l. 20.

1963 m. pradėjo veikti pirmoji gamybos linija, galėjusi pagaminti 100 tūkst. tonų sieros rūgšties per metus. Chemijos naudojimas žemės ūkyje spartino žemės ūkio produkcijos augimą ir buvo vadinamas „Žaliąja revoliucija“. Chemizacija buvo svarbi Lietuvos SSR žemės ūkio vystymo sąlyga.

1969 m. gruodžio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 16895, ap. 2, b. 352, l. 1–3 ,9.

Posėdyje pasisakė LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (MT) pirmininkas Juozas Maniušis, Lietuvos SSR MT pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys, LKP CK sekretorius Algirdas Ferensas, Lietuvos SSR valstybinės plano komisijos (nuo 1978 m. komiteto) pirmininkas Aleksandras Drobnys, Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Sakalauskas, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas Povilas Kulvietis.

XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje svarbiausia sovietinės ekonomikos problema tapo pramonės „pervedimas“ nuo ekstensyvios, daug papildomos darbo jėgos reikalaujančios, prie intensyvios plėtros.

1975 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-056281.

Gamykla buvo viena stambiausių SSRS elektros suvirinimo technikos įmonių.

1980 m. 

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 49, l. 31.

1962 m. netoli Jonavos pradėta statyti azotinių trąšų gamykla. Gamyklos įkūrimo data laikoma 1965 m. vasario 9 d. Gamykla buvo viena didžiausių Lietuvos SSR chemijos pramonės įmonių.

Vilnius. 1948 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-021903.

1953 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-005396.

1962 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-049790.

1971 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-037542.

1972 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-039860.

1971 m.

Fotonuotrauka

LCVA, 0-050754.

1976 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-02774.

Kombinatas pradėtas statyti 1972 m. 1976 m. jame dirbo 644 žmonės, pagaminta produkcijos už 42 mln. 486 tūkst. rublių (21827 tonų mėsos, 2415 tonų dešrų).

1978 m. liepos 21 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 255, b. 254, l. 15–17.

1980 m. birželio 26 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 257, b. 193, l. 100–102.

Leonido Brežnevo valdymo laikotarpiu ryškėjant ūkio krizei, paplito ekonomikos rodiklių klastojimas. Darbo rodiklių klastojimą, sąmoningą apgaudinėjimą ir prirašinėjimą ypač skatino socialinis lenktyniavimas. Informacijoje nurodyta, kad 1979 m. Lietuvos SSR finansų ministerija, patikrinusi įmonių atskaitomybę, nustatė prirašinėjimų 2,8 mln. rublių sumai.