1949 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-000947.

1950 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-001903.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 106.

[1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 1, l. 106.

1952 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-003118.

1956 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 8, l. 1.

Siekiant sumažinti elektros energijos stygių, 1955 m. Kaune pradėta statyti hidroelektrinė, kuri pradėjo veikti po ketverių metų.

1956 m. spalio 25 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. 16895, ap. 1, b. 8, l. 20.

Siekiant sumažinti elektros energijos stygių, 1955 m. Kaune pradėta statyti hidroelektrinė, kuri pradėjo veikti po ketverių metų.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Albinas Žukauskas, 2. Aleksas Churginas, 3. Jonas Avyžius; 5. Antanas Drilinga. 1958 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-060126.

Siekiant sumažinti elektros energijos stygių, 1955 m. Kaune pradėta statyti hidroelektrinė, kuri pradėjo veikti po ketverių metų.

1958 m. gegužės 8 d.  

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 194, b. 2, l. 8–10.

1961 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 1-02750.

1961 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-017541.

Stende pavaizduotas elektros energijos gamybos Lietuvos SSR augimas ir jo prognozės 1945–1965 m. 1965 m. pastačius keturis Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės blokus, elektros energijos gamyba padidėjo daugiau nei dvigubai. Tai leido elektrifikuoti kaimiškas vietoves.

Elektrėnai.

1964 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-023427.

XX a. 6-jame dešimtmetyje išaugus elektros energijos suvartojimui, 1961 m. pradėta statyti šiluminė elektrinė. Iki 1965 m. pastatyti ir paleisti 4, 1967–1972 m. – dar 4 energetiniai blokai. Greta iškilo Elektrėnai – specialiai elektrinei aptarnauti skirtas miestas. Didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė tapo svarbiausia Lietuvos SSR energetikos sistemos elektrine. 1973 m. ji jau gamino 90 proc. visoje Lietuvoje per metus pagaminto elektros energijos kiekio.

Elektrėnai. 

1964 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-023427.

XX a. 6-jame dešimtmetyje išaugus elektros energijos suvartojimui, 1961 m. pradėta statyti šiluminė elektrinė. Iki 1965 m. pastatyti ir paleisti 4, 1967–1972 m.  – dar 4 energetiniai blokai. Greta iškilo Elektrėnai – specialiai elektrinei aptarnauti skirtas miestas. Didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė tapo svarbiausia Lietuvos SSR energetikos sistemos elektrine. 1973 m. ji jau gamino 90 proc. visoje Lietuvoje per metus pagaminto elektros energijos kiekio.

Elektrėnai.

1965 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-074836.

XX a. 6-jame dešimtmetyje išaugus elektros energijos suvartojimui, 1961 m. pradėta statyti šiluminė elektrinė. Iki 1965 m. pastatyti ir paleisti 4, 1967–1972 m. – dar 4 energetiniai blokai. Greta iškilo Elektrėnai – specialiai elektrinei aptarnauti skirtas miestas. Didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė tapo svarbiausia Lietuvos SSR energetikos sistemos elektrine. 1973 m. ji jau gamino 90 proc. visoje Lietuvoje per metus pagaminto elektros energijos kiekio.

Elektrėnai. 1967 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-034121.

Elektrinė pradėta statyti 1961 m., iki 1965 m. pastatyti ir paleisti 4, 1967–1972 m. – dar 4 energetiniai blokai. Greta iškilo Elektrėnai – specialiai elektrinei aptarnauti skirtas miestas.  Didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė tapo svarbiausia Lietuvos SSR energetikos sistemos elektrine. 1973 m. ji jau gamino 90 proc. visoje Lietuvoje per metus pagaminto elektros energijos kiekio.

Elektrėnai. 1968 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-027001.

XX a. 6-jame dešimtmetyje išaugus elektros energijos suvartojimui, 1961 m. pradėta statyti šiluminė elektrinė. Iki 1965 m. pastatyti ir paleisti 4, 1967–1972 m. – dar 4 energetiniai blokai. Greta iškilo Elektrėnai – specialiai elektrinei aptarnauti skirtas miestas. Didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė tapo svarbiausia Lietuvos SSR energetikos sistemos elektrine. 1973 m. ji jau gamino 90 proc. visoje Lietuvoje per metus pagaminto elektros energijos kiekio.

1968 m. gruodžio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 241, b. 1, l. 71–75.

Rašte nepritariama SSRS energetikos ministerijos siūlymui stambias elektrines paversti sąjunginio pavaldumo įmonėmis, siūloma energetikoje taikyti sąjunginio-respublikinio valdymo formą.

1966 m. liepos 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 235, b. 90, l. 9–12.

1966 m. pradėti naftos perdirbimo įmonės Lietuvoje projektavimo darbai. Pradiniame etape įmonę buvo numatyta statyti netoli Jurbarko, vėliau Mažeikiuose. Tais pat metais Lietuvoje pradėta tiesti naftotiekio Polockas–Ventspilis atšaka, kuri baigta 1968 m. Šie projektai turėjo sumažinti kuro trūkumą.

1965 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-091899.

XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pabaigus dujotiekio Dašava–Minskas–Vilnius–Ryga tiesimą, Lietuvai pradėtos tiekti gamtinės dujos.

[1980 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 3941, l. 3-13.

1966 m. pradėti naftos perdirbimo įmonės Lietuvoje projektavimo darbai. Pradiniame etape gamyklą buvo numatyta statyti netoli Jurbarko, vėliau Mažeikiuose. 1980 m. balandžio 9 d. išleista pirmoji produkcijos – mazuto partija. Per metus įmonė perdirbo 2 mln. tonų naftos vietoj planuotų 6 mln. tonų. 1981 m. įmonės pagamintas dyzelinas pradėtas eksportuoti į Vakarų Europą. 1984 m. pradėtas eksploatuoti antrasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–2.

1979 m. kovo 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 256, b. 182, l. 120-122.

1979–1980 m. Lietuvos SSR ėmus trūkti kuro ir elektros energijos, sulėtėjo pramonės raida. Rašte nurodyta, kad sutrikus gamtinių dujų ir kietojo kuro tiekimui į Lietuvos SSR, sumažėjo elektros energijos gamybos apimtys, pablogėjo pramonės ir bendra ekonominė padėtis.

[1978–1983 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 3941, l. 3-12.

Ignalinos AE pradėta statyti 1975 m. Buvo numatyta pastatyti 4 RBMK tipo reaktorius. Iki 1987 m. paleisti du reaktoriai, greta iškilo Sniečkaus (dabar – Visaginas) gyvenvietė. 1987 m. tolesni Ignalinos AE darbai sustabdyti dėl pablogėjusios SSRS ekonominės padėties, to paties tipo reaktoriaus avarijos Černobylio AE 1986 m., Lietuvos gyventojų protestų. Ignalinos AE laikyta galingiausia pasaulyje tokio tipo reaktoriaus elektrine. Statant elektrinę, nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelių, 390 km ryšio ir 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šilumos tinklų.

1980 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-082999.

Ignalinos AE pradėta statyti 1975 m. Buvo numatyta pastatyti 4 RBMK tipo reaktorius. Iki 1987 m. paleisti du reaktoriai, greta iškilo Sniečkaus (dabar – Visaginas) gyvenvietė. 1987 m. tolesni Ignalinos AE darbai sustabdyti dėl pablogėjusios SSRS ekonominės padėties, to paties tipo reaktoriaus avarijos Černobylio AE 1986 m., Lietuvos gyventojų protestų. Ignalinos AE laikyta galingiausia pasaulyje tokio tipo reaktoriaus elektrine. Statant elektrinę, nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelių, 390 km ryšio ir 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šilumos tinklų.

1982 m. liepos 21 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-086479.

Ignalinos AE pradėta statyti 1975 m. Buvo numatyta pastatyti 4 RBMK tipo reaktorius. Iki 1987 m. paleisti du reaktoriai, greta iškilo Sniečkaus (dabar – Visaginas) gyvenvietė. 1987 m. tolesni Ignalinos AE darbai sustabdyti dėl pablogėjusios SSRS ekonominės padėties, to paties tipo reaktoriaus avarijos Černobylio AE 1986 m., Lietuvos gyventojų protestų. Ignalinos AE laikyta galingiausia pasaulyje tokio tipo reaktoriaus elektrine.

Vilnius. 1988 m. liepos 28 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-127985.

Ignalinos AE pradėta statyti 1975 m. Buvo numatyta pastatyti 4 RBMK tipo reaktorius. Iki 1987 m. paleisti du reaktoriai, greta iškilo Sniečkaus (dabar – Visaginas) gyvenvietė. 1987 m. tolesni Ignalinos AE darbai sustabdyti dėl pablogėjusios SSRS ekonominės padėties, to paties tipo reaktoriaus avarijos Černobylio AE 1986 m., Lietuvos gyventojų protestų.

Kaišiadorių rajonas. 1985 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-095337.

Siekiant sureguliuoti Lietuvos SSR energetinės sistemos darbą, išlyginant apkrovimų netolygumus, 1984 m. prie Kruonio pradėta statyti hidroakumuliacinė elektrinė. Iki 1992 m. paliesti du, 1994–1998 m. – dar 2 agregatai.