Parodos
Albumai
V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kunigo Tėvo Stanislovo, operos solisto Virgilijaus Noreikos ir Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko atsiliepimai. 2002 m.

LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 10.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Politikų Nikolajaus Medvedevo, Bronislovo Genzelio, Aloyzo Sakalo ir literatūrologės Vandos Zaborskaitės atsiliepimai. 2004 m.

LVNA, f. 58, dokumentų sąrašas Nr. 1, b. 120, l. 14.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Jolantos Bielskienės, Česlovo Juršėno, Aleksandro Laucevičiaus, Romualdo Ozolo ir Česlovo Laurinavičiaus atsiliepimai. 2012 m.

Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Janina Stankevičienė

J. Stankevičienė – ilgametė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja.

Ypatingai malonu ir džiugu sveikinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Vytenį Povilą Andriukaitį su gražia asmenine švente. Jaučiu, kad ir jam pačiam suvirpa širdis, kad turint tiek daug darbų užimamose pareigose, reikia trumpam stabtelėti ir priimti palinkėjimus 70-mečio proga, ko jis sąžiningai nusipelnė, nusilenkti amžinai tėvelių atminčiai, nusišypsoti ar pašmaikštauti.

Man yra drąsu parašyti, kad ir tiek nedaug jubiliato garbei, nes esu daugiau nei ketvirtį amžiaus Nacionalinėje bibliotekoje rengusi jubiliejines parodas žymiems Lietuvos ir pasaulio žmonėms, istorijos, politikos įvykių sukaktims. Juo labiau, kad abu esame bendraamžiai, baigę tą patį Vilniaus universitetą. Tik V. P. Andriukaitis universitetą baigė du kartus: medicinos, vėliau – istorijos studijas. Jis man yra priminęs, kad ir aš savo darbuose bibliotekoje ir bendravime su daugeliu žmonių, įgyjau gana tvirtą kvalifikaciją, kad ir be antro ar trečio diplomo. Ačiū už tą pastebėjimą.

Šalia atsakingų V. P. Andriukaičio darbų ir tikslų – jis yra ir ilgametis Nacionalinės bibliotekos bičiulis; ne tik rinkosi ir skaitė vertingas knygas, lankė renginius ir susitikimus, atidžiai apžiūrėdavo parodas, dalyvavo bibliotekos komisijose. Įsimintiniausias darbas – Lietuvos Tūkstantmečio vardo ženklo konkurso rengimo ir vertinimo komisijoje (2 turai) bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro inž. Stepono Kairio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimo parengime.

Šiandien, pandemijos metu, skamba labai nostalgiškai tie momentai, kai medikas ir džentelmenas Vytenis Povilas Andriukaitis už pagirtinus darbus bibliotekos moterims pabučiuodavo ranką.

1996 m. Nacionalinės bibliotekos parodų erdvėje buvo rengiama nepaprastai gausi, turininga Socialdemokratų partijos įkūrimo šimtmečio paroda. Į darbą kibo visa „parodų spacialistų gildija“: V. P. Andriukaitis, D. Kirvelis, J. Zovė, J. Bačelienė ir aš. V. P. Andriukaičiui labai rūpėjo, kad socialdemokratų istorinis audinys būtų vientisas. Jis sakė: „Ar kas nors yra matęs vienoje didelėje salėje tokią literatūros, fotografijų ir kitų įvairių dokumentų ekspoziciją“. Žinoma, jis pats nemažai eksponatų atnešė iš asmeninių bei kitų archyvų ir vis kartojo, kad „žinia, kurią įterpsime į parodą, kojų neturi, nepabėgs, bus įdomi ir reikalinga. Juk tais laikais žmonės, burdamiesi į socialdemokratų partiją linkėjo, kad ne jie, bet ateityje kiti (o gal mes?) gyvens geriau“. Jis apgailestavo, kad daug istorijos faktų, žmonių pavardžių yra pamiršta, bet paroda bus paveiki ką nors sugrąžinti.

V. P. Andriukaičiui pavyko minėtą istorinį audinį (parodą) taip išausti, kad daugeliui žiūrovų net nesitikėjo, kaip galima taip gerai, išsamiai, subtiliai parengti.

Mes visi dirbome kaip operacinėje, kai laikas priklausė nuo „operacijos sudėtingumo“ ir prasitęsė iki išaušusio ryto... Tada jau buvo įgyvendinta daugelio metų kaupta socialdemokrato patirtis. Atmintyje V. P. Andriukaitis yra išlaikęs net smulkiausius istorinius faktus, datas, pavardes, objektyvų žvilgsnį, pereinant nuo vienos parodos dalies į kitą. Su dideliu entuziazmu į parodą įterpė nelegalaus A. Strazdelio universiteto medžiagą. Rengiant Socialdemokratų partijos įkūrimo 100-mečio parodą, V. P. Andriukaitis buvo pakylėtas, stengėsi įkvėpti kitus: dailininką, eksponuotoją.

Taigi šiame žmoguje slypi neįtikėtinai didelė jėga, kuri realizuojama kūriančiose veiklose.

Jubiliato nuopelnai priklauso nuo jo vertybių ir tikslų.

Tikiu, kad naujos idėjos ir ateities vizijos, kurios aplankys Vytenį Povilą Andriukaitį, bus pačios reikalingiausios Lietuvos ir Europos mokslui, pažangai ir gėriui...

Janina Stankevičienė
2021 m. birželio 29 d.

Skaidrės:
1. Janina Stankevičienė. 1997 m. gegužės 15 d. Fotografijos autorius – Vilius Jasinevičius.
Iš asmeninio Janinos Stankevičienės archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Renė Jakubėnaitė

R. Jakubėnaitė – LSDP tarybos narė, praeitų LR Seimo kadencijų Kultūros komiteto pirmininkė.

Jis visuomet buvo ir yra vienas tų politikų, kurie neabejingi kultūrai. Todėl, kaip partijos Kultūros komiteto pirmininkė ne kartą diskutavau su Vyteniu apie kultūros problemas, ypač rengiant partijos rinkimų programos pasiūlymus kultūros daliai.

Taip pat noriu pažymėti, kad Vytenis yra didelės erudicijos asmenybė, neabejinga kalbos, kultūros paveldo, kultūros puoselėjimo reikalams.

Įdomus laikotarpis buvo Vyteniui, kandidatuojant į LR Prezidentus. Oriai reklamavome šio puikaus bičiulio asmenines ir visuomenines savybes rinkėjams įvairiose Lietuvos vietose.

Vytenio gyvenime Ignalina užima neeilinę vietą. Tuo pačiu metu ir aš esu dirbusi Ignalinos vidurinėje mokykloje, kai Vytenis – ligoninėje. Ignalinos kraštiečiai, gyvenantys Vilniuje, esame įsteigę Ignalinos kraštiečių klubą, kurio steigėjų tarpe yra ir signataras Česlovas Juršėnas. Vytenis, nors nebūdamas ignaliniečiu, mielai bendrauja su kraštiečiais, stebi ir remia klubo veiklą.

Renė Jakubėnaitė
2021 m. liepos 4 d.

Skaidrės:
1. R. Jakubėnaitė su kolega V. P. Andriukaičiu Lietuvos gynėjų dienos minėjimo prie LR Seimo metu. 2019 m. sausio 12 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
2. R. Jakubėnaitė diskutuoja su V. P. Andriukaičiu. 2019 m. vasario 18 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
3. R. Jakubėnaitė susitikimo su V. P. Andriukaičiu metu. 2018 m. gruodžio 21 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
4. V. P. Andriukaitis LR Prezidento rinkimų kampanijos metu. Kalba – kandidatas V. P. Andriukaitis. 2019 m. kovo 2 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.
5. R. Jakubėnaitė nepartinio kandidato į LR Prezidentus V. P. Andriukaičio reklaminės kampanijos metu. 2019 m. gegužės 5 d. Fotografijos autorius – nenustatytas.

Asmeninio Renės Jakubėnaitės archyvo fotografijos.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Nijolė Tallat-Kelpšaitė

N. Tallat-Kelpšaitė – Lietuvos estrados dainininkė, Kauno miesto politikos ir visuomenės veikėja, Socialdemokračių moterų klubo narė.

Visą savo gyvenimą šis tremtinių sūnus paskyrė socialdemokratinių idėjų skelbimui, užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui. Jis dalyvavo Socialdemokratų partijos atkūrime Lietuvoje ir niekada nebuvo perbėgęs į kitas partijas. Tokiu pastovumu pasigirti gali ne visi. Vytenis yra išsilavinęs, apsiskaitęs, pats rašantis knygas žmogus. Jis baigė Kauno medicinos institutą ir VU Istorijos fakultetą. Savo Pasisakymuose mini istorinius faktus, datas, cituoja garsių rašytojų kūrinių ištraukas ir lietuvių liaudies išmintį. Nuo 1969 m. V. Andriukaitis dalyvavo antitarybinėje veikloje. 1976 m. buvo baustas už antitarybinę agitaciją. Nuostabą kelia jo drąsa ir užsispyrimas. Vytenis platino atsišaukimus, dalijo katalikų kroniką. Mano pažintis su Vyteniu buvo netikėta ir įdomi. Koncertavau Ignalinos apylinkėse. Aš, mano vyras, Valstybinės filharmonijos vadybininkas Antanas Ignatavičius, garsus džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis, konferansje Rimas Tamulevičius bei smuikininkas Gediminas Dalinkevičius gyvenome Ignalinos viešbutyje. Netikėtai Saulius susižeidė koją, kuri pradėjo tinti. Matėme, kad tai – sepsis. Ėmėme svarstyti, kad teks važiuoti į Vilnių. Staiga G. Dalinkevičius prisiminė, kad Ignalinoje dirba geras chirurgas. O tai ir buvo už antitarybinę veiklą iš Vilniaus išvarytas Vytenis Andriukaitis.

Nuėjome pas jį į priėmimą. Mano vyras Antanas greitai rado su Vyteniu bendrą kalbą, nes jis buvęs politinis kalinys ir taip pat kaip Vytenis Vilniuje, Kaune, jau grįžęs į laisvę, padėjo slėpti Maskvos disidentų vaikus nuo tarybinės armijos, tame tarpe TSRS ir Europos šachmatų čempiono V. Korčnojaus sūnų. Vytenis platino antitarybinę spaudą, o mano vyras, grįždamas iš lagerio išvežė disidentų kūrybą, kuri vėliau pasirodė Vakarų pasaulio spaudoje. Mano vyras, dar būdamas lageryje, dalyvavo socialdemokratojai pritariančių kalinių susibūrimuose, todėl buvo gera bendrauti su žmogumi, kuris vėliau tapo LSDP pirmininku. Vėliau mano vyras tapo LSDP Etikos konisijos pirmininku. Vytenis buvo labai laukiamas Kauno skyriaus susirinkimuose.

Neįkainojama Vytenio politinė veikla. Jis buvo kritikuojamas, baudžiamas, buvo anoniminiai skambučiai, laiškai, pažadai susidoroti su jo vaikais. Kartą buvo padegtas Andriukaičių butas. Vytenis žvelgė į priekį, nepabūgo, nekart buvo rinktas į Seimą Žirmūnų rinkiminėje apylinkėje. Šis Kovo 11-osios Akto signataras parengė daug projektų Seime, labai aktyviai dalyvauja Europarlamento užduotyse. Jo vardas užima garbingą vietą tarp tokių garsių vardų kaip Steponas Kairys, Algirdas Brazauskas, Česlovas Juršėnas ar Justas Paleckis.

Su jubiliejumi, gerbiamas Vyteni. Ilgiausių metų!

Nijolė Tallat-Kelpšaitė
2021 m. liepos 5 d.

Skaidrės:
1. Nijolė Tallat-Kelpšaitė.
Iš asmeninio Nijolės Tallat-Kelpšaitės archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Lina Balčiūnienė

L. Balčiūnienė – LSDP Kelmės rajono skyriaus pirmininko pavaduotoja.

Vytenis Povilas Andriukaitis dažnai lankydavosi Kelmėje vykusiose sveikatos apsaugos konferencijose, kurios vyksta jau 20 metų. Skaitė pranešimus, sakė sveikinimo kalbas, teikė apdovanojimus, lankėsi kituose renginiuose kaip Europarlamentaras ar Sveikatos apsaugos ministras.

Gerbiamas Vyteni Povilai,

 nuoširdžiai sveikiname Jus gražaus ir garbingo asmeninio jubiliejaus proga! Džiaugiamės galėdami pažinti Jus, Žmogų, kuriame telpa tiek daug: ir rimtis, ir dosni šypsena, ir geri žodžiai, kurie moko mylėti ir gerbti ne tik save, bet ir kitus.

Tegu ir toliau nesenka Jūsų darbštumo ir valios aruodai, tegu nestinga kitų žmonių Jums dovanojamos meilės ir supratimo! Tarsi amžinasis piligrimas keliaukite bekraščiais atradimų keliais. Tegu Jums sekasi ir telaiko Kūrėjas Jus savo delne saugodamas, įkvėpdamas ir stiprindamas.

LSDP Kelmės rajono skyriaus vardu sveikina Lina Balčiūnienė
2021 m. liepos 7 d.

Skaidrės: 
1. Lina Balčiūnienė.
2–4. V. P. Andriukaitis mokslinės praktinės konferencijos „Sveika šeima – visuomenės sveikatos pagrindas“ metu. 2013 m. spalio 4 d. Fotografijų autorė – Vaida Sukienė.
Konferencijai pirmininkauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pavaduotojas prof. dr. (HP) Rimantas Stukas.

LSDP Kelmės rajono skyriaus fotoarchyvas.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

LSDP Kelmės rajono skyriaus fotoarchyvas

Skaidrės:
1–4. V. P. Andriukaitis vizito Kelmės rajono savivaldybėje metu. 2013 m. birželio 28 d. Fotografijų autorė – Vaida Sukienė.
Vizito metu Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis išklausė sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir darbuotojų pastebėjimus apie didžiausias sveikatos sistemos problemas, trukdžius, kuriuos reikėtų šalinti, apie reikalingas keisti ir reformuoti sritis. Aptartos praeityje padarytos sveikatos sistemos pertvarkos klaidos, keliančios problemų ir ligoniams, ir gydytojams.
5–6. Eurokomisaras V. P. Andriukaitis su Seimo nare Alma Monkauskaite Kražių mokyklos 400-ųjų metinių minėjimo metu. 2016 m. Fotografijų autorė – Vaida Sukienė.


 

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

LSDP Kelmės rajono skyriaus fotoarchyvas

Skaidrės:
1–5. V. P. Andriuaktis Kelmėje vykusios mokslinės praktinės konferencijos „Vėžio prevencijos ir kontrolės ateitis – palankūs sprendimai ir bendradarbiavimas“ metu. 2018 m. spalio 30 d. Fotografijų autorė – Vaida Sukienė.
Konferencijoje Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis, kalbėjo apie Europos Komisijos pasiūlymus onkologinių ligų prevencijai. Siekiant paminėti visuomenės sveikatos specialistų darbo svarbą ir reikšmę, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija jau trečius metus iš eilės organizavo metų visuomenės sveikatos specialisto rinkimus. Apdovanojimus įteikė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Danguolė Avižiuvienė, V. P. Andriukaitis ir PSO biuro Lietuvoje vadovė I. Zurlytė. Įteiktos 43 nominacijos.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Juozas Olekas

J. Olekas – gydytojas mikrochirurgas, buvęs ilgametis LR Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos narys, Europos Parlamento narys, visuomenės veikėjas

Mielas Vyteni,
bičiuli, bendraminti, bendražygi,

esu dėkingas nuoširdžiai likimui, kad ankstyvuoju Lietuvos Nepriklausomybės apyaušrio laikotarpiu, 1988 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio renginyje sutikau Tave. Tavo užsidegimas, minčių gilumas, profesinė, pilietinė ir politinė branda, darbštumas, kaip magnetas traukė ir net kiek gąsdino artėjant prie Tavęs. Greitai pažiūrų artumas virto tvirta draugyste, bendrais darbais, atkuriant Lietuvos Gydytojų sąjungą, Lietuvos Socialdemokratų partijos veiklą Lietuvoje, ir darbu Lietuvos Respublikos Seime bei Vyriausybėje.

Per tuos pažinties ir bendros tarnystės Lietuvai metus perbridom ugnį ir vandenį, pažinom pergalių ir išgyvenom nusivylimų skonį, dirbome dienomis ir naktimis, kartu su šeimomis leidom trumpas laisvalaikio akimirkas.

Tu visuomet išlikai savimi, tarnystės artimam, Lietuvos žmogui, o jau kuris laikas ir europiečiui, pavyzdys. Pavyzdys solidarumo, teisingumo, holistinio požiūrio su labai atidžiu ir dideliu dėmesiu silpnesniam.

Keliaudamas po Lietuvą ir dirbdamas Europos Parlamente, sutinku daugelį žmonių, dėkingų Tau už labai konkrečią pagalbą ir kolegų, bendradarbių, besižavinčių Tavo idėjomis tobulinti, gerinti Europos ateitį.

Mielas Vyteni, su visa savo gausia šeimyna nuoširdžiai sveikiname Tave su šiuo garbingu jubiliejum, lai ši graži sukaktis, tebus tik dar vienas laiptelis Tavo tarnystės ir dovanos aplinkiniams kelyje ir lai ji atveria smagaus laiko bendravimui su gražiuoju Tavo besistiebiančių anūkėlių būriu.

Bičiuliškai Juozas su šeimyna
2021 m. liepos 15 d.

Skaidrės:
1. Juozas Olekas.
Iš Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės fotoarchyvo.
2–3. V. P. Andriukaitis su politikos veikėjais. Fotografijų autoriai nenustatyti.
Iš asmeninio Juozo Oleko archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Justas Vincas Paleckis

J. V. Paleckis – Lietuvos diplomatas, politikos ir visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Nuo 2004 m. iki 2014 m. – Europos Parlamento narys.

VYTENIS – AISTRINGAS POLITIKAS SU KNYGA RANKOJE

Apie Vytenį Andriukaitį galėtų daug ir įdomiai parašyti gydytojas – juk Vytenis studijavo mediciną, daug metų dirbo gydytoju. Tą patį galėtų padaryti ir istorikas, nes Vytenis baigęs ir istorijos studijas, paskelbė daug įžvalgų šia tematika. Iš garbaus teisininko girdėjau, kad Seime Vytenis pagal pademonstruotų žinių bagažą, ypač inicijuodamas ir formuluodamas paklausimus Konstituciniam teismui, nušluostė nosį ne vienam diplomuotam teisininkui. Bet daugiausiai V. Andriukaitis žinomas kaip politikas. Tačiau šį kartą norėčiau pakalbėti ir apie mažiau žinomą Vytenį – knygos žmogų.

Įsidėmėjau Vytenį Andriukaitį 1990 metų kovo 11-ąją – pirmajame po 64 metų pertraukos demokratiškai rinkto Lietuvos parlamento posėdyje. Salėje netrunka užvirti deputatų diskusijos – tada dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų – dėl ruošiamų nutarimų, turėsiančių didžiulę reikšmę šalies ateičiai. Jose dažnokai prabyla ypač aiškiai, aistringai mintis formuluojantis parlamentaras – tiesus, tvirtai žengiantis į tribūną. Tada dar nežinojau, kad jis aktyvus Sąjūdžio deputatų grupės, ruošiančios pirmuosius Aukščiausiosios Tarybos dokumentus, narys. O štai vienas Vytenio Andriukaičio pasiūlymas, padarytas jau posėdžio metu ir deputatų palaikytas, itin reikšmingas ir istorikų įvertintas. Tai buvo toks atvejis, kai vienas žodis nusveria labai daug. Siūlomoje formuluotėje – „Lietuva sieks realizuoti savo nepriklausomybę“ – V. Andriukaitis pasiūlė vietoje „sieks“ įrašyti „pradeda“. „Lietuva PRADEDA realizuoti savo nepriklausomybę“. Tai buvo tikslu, ryžtinga ir labai savalaikiška. Tai paskui pripažino ir jo oponentai, kurių Vytenis niekad nestokojo.

Susipažinau su Vyteniu dar 1989 metais, kai jis tapo „varomąja jėga“ atkuriant Lietuvoje socialdemokratų partiją. Tuo laiku komunistų partija, kuriai priklausiau, atsiskyrusi nuo Maskvos ir tapusi savarankiška, irgi orientavosi į socialdemokratines idėjas. Iki apsijungimo su socialdemokratais dar buvo toli, vyravo abipusis nepasitikėjimas, konkurencija dėl kairiojo sparno rinkėjų. Tačiau jau tada partijos pirmininkas K. Antanavičius ir jį pakeitęs A. Sakalas nesibaidė pokalbių, pasiginčijimų su valdančiąja partija. O žymiausi „socialdemokratų teoretikai“ – V. Andriukaitis ir D. Kirvelis – jau tada gerai žinojo prieškarinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Stepono Kairio nuostatą. Jis, pirmasis Vyriausio Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, dar 1957 metais pranašavo: „Neabejoju, kad ilgesnių metų režimo praktika Lietuvoje turėjo pažadinti opozicinę mintį net pas tuos, kurie pradžioje režimui buvo sąmoningai pritarę, net pas tuos, kurie į komunistus buvo įsitraukę „galutinai“ (...). Jei mes laukiame tautos išsivadavimo jos pačios pastangomis, turime derinti ir savo čia galimus žygius su tuo, kas pačiame krašte daroma tam pačiam tikslui ir, suprantama, ieškoti ir palaikyti kontaktą su tais, su kuriais mums būtų pakeliui. Nesibijokime pasakyti, kad sąjungininkų galime susilaukti ir „išdavikų“ tarpe. Ypatingai mes, socialdemokratai. Mes to paties siekiame, bet savo veiklos taktikoje galime ir, manau, privalome būti „laisvesni“, nebijodami kontaktais net su režimo žmonėmis susitrefinti“.

Artimiau su Vyteniu ėmėme bendrauti, kai 1991 metų liepą, atsiliepdamas į A. Sakalo kvietimą, išstojau iš Lietuvos demokratinės darbo partijos (buvusios LKP) ir perėjau pas socialdemokratus. Gerai prisimenu partijos vadovybės posėdžius būstinėje Basanavičiaus gatvėje, dalykišką ir demokratišką A Sakalo pirmininkavimą – trumpai savo nuomonę kviesdavo pasakyti visus posėdžio dalyvius. Ir vėl Vytenis išsiskyrė pasiūlymų, idėjų gausa. O ir Aukščiausioje Taryboje, kur aš tapau neformaliu Centro frakcijos nariu, iki užkimimo karštuose, aštriuose ginčuose frakcijoje Vytenis grojo vienu iš pirmųjų smuikų.

Kad Vytenis turi oratoriaus ir polemizuotojo dovaną, moka uždegti auditoriją, žino kiekvienas, kuris su juo bendravo, klausėsi jo kalbų. Tačiau vienas dalykas - įtikinamai reikšti savo mintis žodžiu, o jau visai kitas – raštu. Kai eurokomisaras V. Andriukaitis 2016-jų vasarą atsiuntė man savo ilgą, „iškentėtą“ tekstą literatūrine tematika, maloniai nustebau. Tuo metu kai kas ypač stengėsi sumenkinti Justino Marcinkevičiaus talentą, jo unikalų indėlį į Lietuvos išsilaisvinimą, tad Vytenis atsiliepė į dėl to kilusią polemiką. Jo rašinys man pasirodė itin stiprus, kupinas ne tik „vyteniškos“ aistros, bet ir puikaus poeto kūrybos žinojimo, pajautos. Pasikalbėjau su Romualdu Norkumi, ramaus, gilaus kultūros žurnalo „Santara“ redaktoriumi. Jam rašinys labai patiko. Abu nusistebėjome: kaip čia taip – svarbiais, neatidėliotinais darbais iki lubų apkrautas eurokomisaras ne tik surado laiko literatūrinei polemikai, bet ir, ko gero, vykusiai įsipaišė į literatūros kritikų bei žinovų gretas. Su jo rašiniu susipažino žinomi rašytojai P. Bražėnas, V. Sventickas. Pagaliau ir geriausiai, ko gero, Justiną bei jo kūrybą pažįstanti Viktorija Daujotytė. Ji įvertino Vytenio rašinį kaip įdomų, ekspresyvų, atskleidžiantį daug nežinomų faktų ir pasiūlė: o kodėl jam nepraplėtus savo rašinio? Jis vertas to, kad būtų išleistas atskira knyga. Eurokomisaras sutiko ir, savo šeimos siaubui, geram mėnesiui visai atsisakė laisvalaikio, palinko prie rašomos knygos. Praplėtė skyrių apie kultūrinę-visuomeninę Tarybų Lietuvos terpę, kurioje kūrė Justinas Marcinkevičius ir darė jai didžiulę įtaką. Juk būtent toji terpė subrandino Atgimimą, laisvėjimą ir išsilaisvinimą. Smagu ir tai, kad Europos Komisijoje V. Andriukaičio vadovaujamas sveikatos ir maisto saugos darbo baras per tą kūrybinį mėnesį nenukentėjo – Vytenis ir kolegų, ir ekspertų, žurnalistų nuolat buvo pripažįstamas kaip vienas kompetentingiausių, darbščiausių komisarų. Tai buvo, ko gero, pirmasis atvejis ES istorijoje, kai eurokomisaras išleidžia knygą literatūrine tematika... Ir ne bet kokią, o sėkmingą. Jau baigęs kadenciją Vytenis pristatė knygą „Justino Marcinkevičiaus laikas“ daugelyje Lietuvos vietų, o diskusijoje apie šią knygą Mokslų Akademijoje dalyvavo daug žymių Lietuvos intelektualų, prezidentas V. Adamkus.

Antra vertus, Vytenio debiutas su šia knyga manęs per daug nenustebino. Juk dar 2012 metais „Vagos“ knygyno Gedimino prospekte vitrinoje, kur rodomas populiariausių negrožinės literatūros knygų dešimtukas, ilgai stovėjo knyga „Lietuviškas imunitetas“. Ją Vytenis Andriukaitis parašė kartu su Inga Liutkevičiene. Ši knyga, sakyčiau, turėtų užimti ypatingą vietą mūsų memuaristikoje. Vytenis, atsakinėdamas į Ingos klausimus, pasakodamas savo šeimos, tremties, savo gyvenimo istoriją, kartu atsakė į lemtingus Lietuvai klausimus. Neabejoju, kad daug ką sudomino skvarbus jo žvilgsnis į XX ir XXI amžių Lietuvos raidą, ypač įdėmus – į nepriklausomybės metus.

Vytenis visad buvo drąsus žmogus, turintis tvirtą nuomonę, aiškiai išsakantis ją ir partijos bičiuliams, ir oponentams parlamente bei politinėje kovoje. Draugai, kartais su švelnia ironija, pavadina jį devyndarbiu visažiniu. Vytenis išties nepaprastai darbštus. O „Lietuviškas imunitetas“ patvirtino, kad jo žinios tikrai enciklopedinės. Vytenis pateikė tokią galybę savo požiūrių, įžvalgų, receptų istoriniais, ekonominiais, socialiniais, kultūriniais ir kitokiais klausimais, kad tiesiog belieka pavydėti ir kviesti kitus politikus sekti šiuo pavyzdžiu.

Knyga be pasigailėjimo griauna vieno vienintelio tikrojo kelio ir vieno vienintelio tikrojo vedlio pasekėjų sulipdytą naujausios Lietuvos istorijos šventovę. Autorius, kaip tas vaikis iš Anderseno pasakos, drąsiai rikteli: o karalius juk nuogas! Vytenis, Sibiro tremtinio sūnus, gimęs prie Ledinuotojo vandenyno, nebijojo pažeisti nepajudinamų tabu. Jis atvirai papasakojo apie Sąjūdžio spindesį ir skurdą, apie kilnumą, pasiaukojimą ir intrigas, klastą. Jis priminė neišnaudotas ekonomines ir politines galimybes santykiuose su kaimynais Rytuose. Jis nekonjunktūriškai įvertino pokario kovas sovietinėje Lietuvoje, rado gerų žodžių paskutinių dešimtmečių tarybų Lietuvai, jos labui dirbusiems žmonėms. Jis nukalė naują terminą – savarankiška tarybų Lietuva, kokia ji tapo nuo 1989-ųjų metų, pagrindė tokį požiūrį.

Žinoma, tie siūlymai atviromis akimis pažvelgti į daugelį nutylimų dalykų kartu reiškė kvietimą pasiginčijimams. Vytenis niekad nepretendavo į neklystamumą, kaip kai kurie oponentai, jis kaip žuvis vandenyje jautėsi ir jaučiasi polemikos sūkuriuose. Beje, ji ir nuskambėjo sausakimšoje Mokslų Akademijos salėje pristatant „Lietuvišką imunitetą“. Sąjūdžio laikų bendražygiai – R. Ozolas, M. Laurinkus ir kiti – pasiginčijo su kai kuriais Vytenio vertinimais ir kartu pripažino knygos originalumą, vertę.

Knygos šerdis, sakyčiau – tai jos socialdemokratiškumas. Vytenis papasakojo, kaip per Strazdelio universitetą, savo mokytoją Viktorą Kutorgą jis atrado tą socialdemokratinę ugnį, kuri nušvietė jo gyvenimo kelią, nubrėžė jam aiškias gaires kaip politikui. Spėju, kad šią knygą perskaitė ir perskaitys ne tik socialdemokratai, bet ir tie žmonės, kurie trokšta, kad mažėtų atskirtis tarp turtingų ir neturtingų, kad ir Lietuvoje, ir pasaulyje būtų daugiau teisingumo, kad žmonės daugiau suprastų, palaikytų vieni kitus. Juk neturėjome ir neturime kito tokio „socialdemokratinio katekizmo“, išdėstyto per vieno žmogaus gyvenimo istoriją.

„Lietuviškas imunitetas“ – tai tikro europiečio, Europos Sąjungos entuziasto knyga. Vytenis įdomiai papasakojo apie savo pirmininkavimą Seimo Europos reikalų komitete tuo metu, kai Lietuva įstojo į ES, apie darbą Konvente, ruošusiame Europos Konstituciją, kuri virto Lisabonos sutartimi. Neabejoju, kad, rašydamas kartu su bendraautore šią knygą, ilgametis Seimo narys tarsi ruošėsi sėkmingam darbui Briuselyje – praėjus porai metų po jos pasirodymo jis tapo eurokomisaru.                       

Knygoje pirmą kartą be sutrumpinimų spausdinti ir Vytenio tėvo, Alfonso Andriukaičio prisiminimai „Bausmė be nusikaltimo“. Tai tragiškas dokumentas žmogaus, patyrusio neišmatuojamas kančias, mačiusio ir aprašiusio šiurpius išgyvenimus prie Laptevų jūros. Sąlyginai tuos Alfonso Andriukaičio prisiminimus galima būtų pavadinti: „Aš nekenčiu, kaltinu ir neatleidžiu“. Ypač dramatiška, kad Alfonso sūnus, Vytenis, polemizuoja su tėvu. Vytenio teksto knygoje daliai, kur jis kalba apie tremtį, istorinius vertinimus, tiktų antraštė „Aš suprantu, atleidžiu ir kviečiu santarvei“.

Įdomi Josifo Brodskio mintis iš jo Nobelio premijos įteikimo metu pasakytos kalbos: į vadovus privalėtų ateiti žmonės, kurie gerai susipažinę su didžiąja literatūra. Tuo aspektu, o ir daugeliu kitų, V. Andriukaitis puikiausiai tiko ir į Lietuvos, ir Europos ministrus.

Šiandien Vytenis – socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, nuolat įskeliantis partijoje naujų minčių ir idėjų kibirkštis. Jis ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis atstovas Europai, aistringai platinantis ir Lietuvoje, ir kitose šalyse patikimas žinias apie naujus kovos su virusu būdus. Negana to – Vytenis ir konferencijos dėl Europos Sąjungos ateities dalyvis, kartu su bendraminčiais subrandinęs mintį įkurti Europos sveikatos sąjungą ir sėkmingai ją realizuojantis. O kur dar daugybė interviu, straipsnių, paskaitų politikos, medicinos, istorijos, kultūros, teisės klausimais – ir nuotoliniu, ir tiesioginiu būdu...

Vytenio Andriukaičio energija ir aistra neišsemiami. Neseniai vienas politikas, susitikęs su juo po ilgo nesimatymo, tiesiog apstulbo: laikas jo, regis, neliečia ir nieko iš jo neatėmė – Vytenis lygiai toks pat užsidegantis, tuoj puolantis padėti kitiems, šiuolaikiškas, kaip ir prieš 20 metų! Belieka palinkėti, kad tą unikalią aistrą Vytenis, palaikomas Irenos bei visos savo trijų pakopų šeimynos, ir ateity naudotų Lietuvos ir Europos labui.

Justas Vincas Paleckis
2021 m. liepos 16 d.

Skaidrės:
1. Justas Vincas Paleckis.
Iš asmeninio Justo Vinco Paleckio archyvo.
2. Lietuvos delegacija Europos socialistų partijos kongreso Madride metu. 2008 m. gruodžio 2 d. Iš kairės: Justas Vincas Paleckis, Birutė Vėsaitė, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Iš asmeninio Justo Vinco Paleckio archyvo.

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Vilija Blinkevičiūtė

V. Blinkevičiūtė – teisininkė, Europos Parlamento narė, ilgametė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė.

Mielas Vyteni,

Vis skamba Tavo žodžiai mums, visiems bičiuliams: „Jei tik lūpomis, o ne širdimi kartojate apie ištikimybę keturiems principams – laisvei, lygybei, brolybei ir teisingumui, nesivadinkite socialdemokratais.“

Aiškiau pasakyti neįmanoma.

Toks esi Tu.

Neišmatuojamai stipri ir giliai širdyje, kraujyje, turėjo būti aistra visuomenės gyvenimui, tiems keturiems principams, kad mediko, istoriko diplomus šiek tiek stumtelėjai į šoną ir drąsiai ėmeisi demokratinės valstybės kūrimo darbų.

Taip, Vyteni, dauguma iš mūsų pamena Tave iš Sąjūdžio pradžios. Nuo Atgimimo.

Ir per tuos kupinus įvykių dešimtmečius ta aistra politikai, intelektualus, bet visada nuoširdus ir principingas požiūris tik dar sustiprėjo. Mums nesunku suprasti, kodėl taip dažnai politiniai oponentai vengia Tavęs, o bendražygiai gerbia.

Tūkstančiai svarbių įvykių, kurie galėtų Tave apibūdinti. Tūkstančiai Tau dėkingų žmonių. Buvo diena, kai tiesiog gatvėje iš klinikinės mirties gniaužtų išplėšei tūkstančių Lietuvos žmonių mylimą kompozitorių. Tik viena Tavo diena iš daugelio.

Toks esi Tu. Visada vietoje. Visada laiku. Visada įvykių sūkuryje.

Už drąsą ir principingumą. Už atvirą žodį ir nenuilstamą norą kovoti už laisvę, lygybę, brolybę ir teisingumą. Ačiū Tau. Ir tegul Tavo rožė žydi visada.

Su jubiliejumi, mielas Vyteni, asmeniškai ir visų bičiulių vardu –

Vilija Blinkevičiūtė
2021 m. rugpjūčio 9 d., Vilnius.

Skaidrės:
1. Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Fotografijos autorius – Marius Morkevičius.
Iš asmeninio Vilijos Blinkevičiūtės archyvo.


V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Dobilas Kirvelis.

D. Kirvelis – Lietuvos mokslininkas biofizikas ir biokibernetikas, politikos ir visuomenės veikėjas, LSDP tarybos narys.

Man ši 30-ties metų su Vyteniu bendravimo analizė, peržengus 80-etį, gan aktuali, gal net paskutinė. Esu šiai mūsų istorijai neabejingas  tegu prabočija man Vytenis, jeigu kas nors netiks... Mano norai geranoriški, bet su pretenzijomis...

V. P. Andriukaičio šeimos archyve – svarbiausių XX ir XXI amžių Lietuvos įvykių atspindžiai

Kauno 24-osios vidurinės mokyklos klasiokų susitikimas po daugelio metų.

Fotografijų autorius – Arūnas Greičius.
Iš asmeninio Vytenio Povilo Andriukaičio archyvo.

Lt En