Parodos
Albumai
SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Asmenų, esančių ešelono Nr. 97919 vagone Nr. 715-533, sąrašas, sudarytas LSSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Klaipėdos aps. skyriaus.

Ne vėliau kaip 1948 m. gegužės 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, V-11, ap. 1, b. 4, l. 288, 289.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Ešelono Nr. 97919 viršininko mjr. Vasilijaus Konorevo ataskaita apie ešelono su spec. kontingentu (tremtiniais) palydą iš Kartenos geležinkelio stoties į šiaurinius Krasnojarsko krašto rajonus.

1948 m. liepos 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, V-11, ap. 1, b. 4, l. 206, 207.

Šiuo ešelonu 1948 m. gegužės 22 – 25 d. buvo išvežti 2003 Klaipėdos, Šilutės, Kretingos aps. gyventojai. 1948 m. birželio mėn. jie buvo atgabenti į Zlobino geležinkelio stotį, iš kur  Jenisiejaus, Angaros upėmis nuplukdyti į Bogučanų ir Kežmos rajonus.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2N valdybos nutarimas ištremti Onos Reizgienės šeimą.

1948 m. balandžio 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 7107, l. 8, 8 ap.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Ona Reizgienė tremtyje.

 Krasnojarsko kraštas, Kežemsko r. 1949 m. vasario 27 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 7107, TAB, l. 2.

O. Reizgienė, g. 1886 m., lietuvė, gyveno Klaipėdos aps., Dovilų vls., Jurgių k. 1948 m. gegužės 23 d. su dukra Ieva, g. 1923 m., sūnumis Jonu, g. 1933 m., Martynu, g. 1926 m. ištremti kaip  „buožės-nacionalisto“ šeima. Iš tremties paleisti 1958 m. O. Reizgienės vyras Martynas Reizgys, buvęs Klaipėdos krašto Seimo pirmininkas, 1939 m. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, dėl politinių priežaščių turėjo pasitraukti į Lietuvą. Mirė Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje 1942 m.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Seserys Erna, Elza, Ane, Marta Makytės (Makies) tremtyje.

Krasnojarsko kraštas, Kežemsko r. 1949 m. vasario 25 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 6629, TAB, l. 26-8, 26-9, 26-12, 26-15.

Ona ir Jurgis Makiai, gyvenę Klaipėdos aps., Priekulės vls., Čiutelių k., su 4 dukromis ir 3 anūkais 1948 m. gegužės 22 d. ištremti kaip „buožės-nacionalisto“ šeima, konfiskuojant turtą. Tremtyje visi užregistruoti kaip vokiečiai. Tėvai mirė tremtyje. Dukterys iš tremties paleistos 1958 m. Brolis Henrikas Makis nuo 1940 m. tarnavo Vokietijos kariuomenėje, po karo atsidūrė Vokietijos anglų okupacinėje zonoje.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Ona Charnerienė su sūnum Ervinu Charneriu tremtyje.

Krasnojarsko kraštas, Bogučianų r. 1949 m. kovo 1 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 3326, TAB, l. 9-3, 9-1.

O. Charnerienė, g. 1901 m. ir E. Charneris, g. 1927 m., lietuviai, gyveno Šilutės aps., Saugų vls., Eidaičių k. Tremtyje užregistruoti kaip vokiečiai. 1948 m. gegužės 22 d. ištremti „kaip buožės-nacionalistų rėmėjo“ šeima, nes maistu ir pastoge rėmė nelaisvės išvengusio Vokietijos kariuomenės karininko Peterio Bovari būrį, priėmė gyventi nelaisvės išvengusį Vokietijos kariuomenės karį Haincą Oppermaną, gyvenusį fiktyvia Kurovo pavarde (vėliau ilgametis Vokietijoje veikusios Rytų Prūsijos kraštiečių draugijos Klaipėdos krašto darbo grupės (memelenderių) pirmininko pavaduotojas). LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1957 m. spalio 2 d. nutarimu iš spec. tremties paleisti 1958 m. Ervinas Charneris vėliau išvyko į Vokietiją.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Vilius Kuršaitis su sūnumi Miku tremtyje.

Krasnojarsko kraštas, Kežemsko r. 1949 m. kovo 3 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 6614, TAB, l. 2, 14.

V. Kuršaitis, g. 1893 m., lietuvis, gyveno Klaipėdos aps., Priekulės vls., Dvylių k., su žmona, dviem sūnumis ir dukra 1948 m. gegužės 22 d. ištremti „kaip bandito-nacionalisto“ šeima, nes sūnus Martynas 1946 m. už antisovietinio pogrindžio būrio rėmimą buvo nuteistas 7 m. pataisos darbų lagerio. Iš tremties paleisti 1959 m.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Berta Misiulienė (Missullis) tremtyje.

Krasnojarsko kraštas, Irbeisko r. 1949 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 19360, TAB, l. 1a.

B. Misiulienė, g. 1897 m., gyveno Klaipėdos aps., Priekulės vls., Būdviečių k. Turėjo ūkį ir 60 ha žemės, kuri 1945 m. buvo  konfiskuota. B. Misiulienė su dukra Traute Misiulyte, g. 1937 m., vyro seserim Mėta Misiulyte, g. 1903 m. 1948 m. ištremtos kaip „buožės“ šeima. Iš tremties paleistos 1958 m. Vyras Jonas Misulis (Johan Missullis) Karo tribunolo nuosprendžiu 1945 m. sušaudytas kaip „vokiečių okupantų pagalbininkas“.

SENŲJŲ KLAIPĖDOS KRAŠTO GYVENTOJŲ LIKIMAI PO II PASAULINIO KARO (LYA)

Bertos Misiulienės (Missullis) prašymas „ponui prezidentui Stalinui“ leisti iš tremties grįžti į tėvynę ir jo vertimas į rusų kalbą.

1949 m.

Originalas. Dokumentai vokiečių ir rusų kalbomis.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 19360, l. 12, 13, 13 ap.

Lt En