ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Pratarmė

Šaukiu aš Lietuvą!

Atkurtai Lietuvai jau 27-eri. Tiek metų praėjo nuo tos 1990-ųjų Kovo 11-osios, kai buvo pasirašytas nepriklausomos mūsų valstybės istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. Šis dokumentas Lietuvai ypač reikšmingas, jis žymi naują pradžią, naują kelią į demokratiją, į laisvę. Galima jį įvardyti netgi simboliniu, nes laisvę, kurią Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas įtvirtino, nauja šalies Vyriausybė drauge su savo šalies piliečiais turėjo apginti ir išsaugoti.

Kovo 11-osios vakaro atmosferą galima justi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Laimos Liucijos Andrikienės prisiminimuose: „ …Prieš tai ne kartą galvojau, kokia bus ta diena – pirmoji Laisvės diena. Įsivaizdavau, kad žmonės išeis į gatves, kad skambės visų bažnyčių varpai, kad Lietuvoje bus didelė šventė. Viso to nebuvo. Lietuva tarsi išsigandusi, nuščiuvusi tylėjo. Tikriausia, dauguma džiaugėsi prie televizorių ekranų, namuose, bet gatvėje to nesijautė. Galėjai justi ir sunkiai slepiamą nerimą: kas dabar bus? …Parvažiavome į namus. Ir tik tada, kai įžengusi pro duris pamačiau verkiantį savo Tėvą ir mano pirmokėlį Šarūną, šaukiantį valio, supratau viso to, kas prieš keletą valandų įvyko Aukščiausiosios Tarybos salėje, prasmę. Tada suvokiau gavusi ir pačią didžiausią Aukščiausiojo (ar likimo) dovaną: Tėvynės Laisvę. Ir teisę spręsti, rinktis, patiems tvarkyti jos gyvenimą. Teisę ir atsakomybę.“

Tad kasmet Kovo 11-oji primena mums, kokią didelę dovaną esame gavę – laisvės dovaną. Esame laisvi kalbėti ir rašyti lietuviškai, laisvai reikšti savo mintis, norus, jausmus ir emocijas, džiaugtis, palaikyti vieni kitus, mylėti ir didžiuotis savo Lietuva.

Šia gražia proga kviečiame Jus aplankyti virtualią parodą, skirtą Kovo 11-ajai paminėti, kurioje pamatysite su valstybingumo atkūrimu susijusių teisės aktų projektus, patį Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, signataro Kazimiero Motiekos pažymėjimą bei fotografijas iš signatarų Bronislavo Juozo Kuzmicko ir Bronislavo Genzelio asmens fondų. Nuotraukose užfiksuoti susitikimai su užsienio šalių atstovais prieš Lietuvai paskelbiant apie nepriklausomybę, taip pat ir vizitai į kitas šalis po valstybingumo atgavimo, siekiant tarptautinio pripažinimo ir tolygaus bendradarbiavimo.

Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas

1988 m. spalio 22-23 d. Vilniaus Sporto rūmuose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Iš kairės stovi Algimantas Čekuolis (1), Emanuelis Zingeris (2), Alvydas Medalinskas (3), Algimantas Nasvytis (4), Vaclovas Aliulis (5), Zigmas Vaišvila (6), Bronislovas Genzelis (7), Vitas Tomkus (8), Algirdas Kaušpėdas (9), Bronislovas Juozas Kuzmickas (10), Kazimieras Uoka (11), Vytautas Radžvilas (12).

LVNA, F. 5, ap. 1, b. 322, l. 6.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

1988 m. spalio 22-23 d. Vilniaus Sporto rūmuose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Bronislovas Juozas Kuzmickas (1), Sigitas Geda (2), Georgij Jefremov (3), Kazimieras Uoka (4), Romualdas Ozolas (5), Kazimiera Prunskienė (6), Vitas Tomkus (7), Algimantas Čekuolis (8), Vytautas Radžvilas (9); antroje eilėje iš kairės sėdi Arvydas Juozaitis (1), Algimantas Nasvytis (2), Vaclovas Aliulis (3), Marcelijus Martinaitis (4), Virgilijus Čepaitis (5), Emanuelis Zingeris (6); trečioje eilėje iš kairės stove Kazimieras Motieka (1), Romas Gudaitis (2), Arūnas Žebriūnas (3), Algirdas Kaušpėdas (4), Osvaldas Balakauskas (5), Zigmas Vaišvila (7), Alvydas Medalinskas (8).

LVNA, F. 5, ap. 1, b. 322, l. 3.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Lietuvių bendruomenės susirinkimas Niujorke

Tribūnoje –Bronislovas Juozas Kuzmickas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys, šalia – Juozas Kazickas. 1989 m. [vasario – kovo mėn.].

Nuotrauka fotografo Vytauto Mazelio.

LVNA, F. 5, ap. 1, b. 596, l. 5.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Nepriklausomybės atstatymo principai

Nepriklausomybės sampratos bendros nuostatos. Dokumente Kazimiero Motiekos pastabos.

[1990 m. vasaris]

LVNA, F. 32, ap.1, b. 90, l. 53.

„Alternatyvos nepriklausomybei nėra“, – teigiama dokumento paskutiniu sakiniu.

Atsisiųsti

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos valstybės atstatymo“

Projektas Nr. 3.

1990 m. kovo 9 d.

LVNA, F. 58, 2010-01-29 dokumentų sąrašas Nr. 2, eil. Nr. 1, l. 48.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Deklaracija dėl Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų

Projektas Nr. 1.

1990 m. kovo 9 d.

LVNA, F. 58, 2010-01-29 dokumentų sąrašas Nr. 2, eil. Nr. 1, l. 38.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo kreipimasis į visus Lietuvos žmones

Projektas Nr. 10.

[1990 m. kovas]

LVNA, F. 58, 2010-01-29 dokumentų sąrašas Nr. 2, eil. Nr. 1, l. 75.

„Nepriklausomybė – ne rūstus Paskutinis teismas, ne aklas atpildo siekimas, ne kurčias laimėjusiųjų triumfas, o mūsų visų senojoje Lietuvos žemėje gyvenančių žmonių istoriniam susitaikymui, mūsų garbei, sąžinei, meilei atgimti atsiveriantis kelias. Į žygį, mielieji Lietuvos žmonės.“, – skelbiama kreipimesi.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo kreipimasis į pasaulio tautas

Projektas Nr. 7.

[1990 m. kovas]

LVNA, F. 58, 2010-01-29 dokumentų sąrašas Nr. 2, eil. Nr. 1, l. 79.

Mūsų sprendimas nėra nukreiptas nė prieš vieną valstybę, nė prieš vieną Lietuvoje gyvenančią tautybę.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo kreipimasis į SSRS tautas

Projektas Nr. 9.

[1990 m. kovas]

LVNA, F. 58, 2010-01-29 dokumentų sąrašas Nr. 2, eil. Nr. 1, l. 78.

Lietuvių tauta niekados nesusitaikė su laisvės praradimu <...>. Pertvarka Tarybų Sąjungoje, kova prieš biurokratinę komandinę sistemą Lietuvai visų pirma reiškė kovą už Nepriklausomybę,už istorinį teisingumą.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Įstatymo „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ projektas Nr. 2

1990 m. kovo 9 d. Dokumentas pasirašytas rengėjų, su nenustatyto asmens papildymu.

LVNA, F. 58, 2010-01-29 dokumentų sąrašas Nr. 2, eil. Nr. 1, l. 70.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Pirmosios sesijos dienotvarkės klausimas „Dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo“

[1990 m. kovo 10-11 d.]

LVNA, F. 58, 2010-01-29 dokumentų sąrašas Nr. 2, eil. Nr. 1, l. 29.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, pasirašytas deputatų

LVNA, F. 2, ap. 1, b. 1, l. 1.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Kovo 11-osios akto signataro pažymėjimas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Motiekos pažymėjimas.

2016-09-20 priimtų bylų sąrašas, eil. Nr. 29.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Juozas Kuzmickas susitikime su Italijos Ministru Pirmininku

1991 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Juozas Kuzmickas susitikime su Italijos Ministru Pirmininku Giulio Andreotti. Iš kairės: Kazys Lozoraitis (1) – pirmasis Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino, Italijos Ministras Pirmininkas Giulio Andreotti (2), vertėjas Algimantas Gudaitis (3), Bronislovas Juozas Kuzmickas (4), Lietuvos Respublikos prekybos ministras Albertas Sinkevičius (5).

LVNA, F. 5, ap. 1, b. 597, l. 6.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Delegacijos pirmininkas Bronislovas Juozas Kuzmickas Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje

1992 m. Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje Lietuvos Respublika priimta svečio teisėmis. Tribūnoje – delegacijos pirmininkas Bronislovas Juozas Kuzmickas, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys.

LVNA, F. 5, ap. 1, b. 597, l. 8.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis išvykoje į Lenkiją kartu su Lietuvos kultūros ir meno žmonėmis

Iš kairės rašytoja Judita Vaičiūnaitė, poetas Marcelijus Martinaitis ir dailės istorikė, visuomenės veikėja Ingrida Korsakaitė. 1996 m. birželio 25-27 d.

LVNA, F. 14, ap. 1, b. 385, l. 13.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Juozas Kuzmickas Lietuvos Respublikos Prezidento vizito Italijoje metu

Iš kairės: pirmasis Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Kazys Lozoraitis (1), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Bronislovas Juozas Kuzmickas (2), Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus (3) ir Popiežius Jonas Paulius II-asis (4).

1998 m. gegužės 18 d.

LVNA, F. 5, ap. 1, b. 597, l. 10.

ŠAUKIU AŠ LIETUVĄ! (LVNA)

Kovo 11-osios laiškas nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, 1991-1992 m. ir 1996-1999 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus

Kovo 11-oji – tai istorinis Tautos išlikimo įvykis. Tądien paskelbtas Nepriklausomybės aktas suteikė Lietuvai galimybę išsiveržti iš žiauraus sovietinio režimo, tačiau pats savaime aktas valstybingumo negarantavo, atkuriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalėjo jo nuostatas įgyvendinti ir laisvę bei valstybingumą išsaugoti savo jėgomis.

Šią datą šiandien vertinčiau kaip nepakartojamą istorinį šansą Lietuvai tapti modernia Šiaurės Europos valstybe, nenusileidžiančia Skandinavijos šalims. Malonu stebėti pastaruoju metu padidėjusį patriotiškumo jausmą, ypač jaunosios kartos atstovų tarpe. Jaučiu, jog tokių piliečių dabar dauguma, todėl norisi prieštarauti bei skeptiškai vertinti viešojoje erdvėje vis pasirodančias, abejingumą skatinančias mintis, jog tokios Lietuvos nebegintume. Dabar, kai geopolitinė situacija pakankamai įtempta, patriotiškumo jausmą skatinti ir vertinti reikia.

Mano nuomone, būti patriotu – tai didžiuotis savo valstybe ir kasdien nors mažu darbeliu, nors mintimis prie to prisidėti. Mane džiugina ir suteikia optimizmo bei tikėjimo savo tauta Lietuvos gebėjimas išgyventi / išsilaikyti sunkiausiomis sąlygomis, didžiulių permainų laikotarpiu; taip buvo ir okupacijos laikais, taip buvo ir žengiant į Nepriklausomybę. Tai įkvepia mus svarbiems, dideliems darbams dėl šviesesnės Lietuvos ateities.

Artėjant Kovo 11-ajai patiems jauniausiems Lietuvos piliečiams norėčiau palinkėti jaukaus ir įdomaus gyvenimo Tėvynėje, tikėjimo ateitimi, prasmingų darbų, kurie sugrąžintų Lietuvą į pasiturinčių Europos šalių gretas.

Tikiu, jog ir naujose politikų kartose rasis vis daugiau nuoširdumo, atsidavimo ir tarnystės Lietuvos Valstybei.

Gediminas Vagnorius

2017.03.06