2020-ieji – popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II metai. Šiais metais minime jo gimimo 100-ąsias metines. Vienas didžiausių pasaulio autoritetų niekada neslėpė prielankumo Lietuvai ir jos Laisvės bylai. Lietuvai Šventasis Tėvas svarbus ir tuo, kad Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, 1993 m. aplankęs Lietuvą. Jo kelių dienų vizitas neseniai nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai suteikė didelę moralinę ir diplomatinę paramą, sustiprino tautos dvasią ir vienybės jausmą.
Prisimindamas istorinį vizitą, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu ir Lietuvos valstybės naujuoju archyvu pristato specialią virtualią parodą „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prisimenant“.
1992 m. pabaigoje Šventasis Sostas patvirtino popiežiaus apsilankymą trijose Baltijos šalyse. Popiežius Jonas Paulius II vizitą pradėjo pirmiausia apsilankydamas Lietuvoje. Jo lėktuvas Vilniuje nusileido 1993 m. rugsėjo 4 d. 15 valandą. Vos išlipęs iš lėktuvo Šventasis Tėvas pabučiavo Lietuvos žemę ir pasakė sveikinimo kalbą: „Brangūs broliai ir seserys. Nepaprastai jaudindamasis ką tik pabučiavau Lietuvos žemę. Dėkojau Dievui už man duotą malonę atvykti pas jus. Trokšte troškau aplankyti ypač man brangią jūsų žemę.“ Iš oro uosto popiežius važiavo į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur įvyko jo susitikimas su Lietuvos kunigais, vienuoliais, vienuolėmis ir klierikais. Paskui popiežius važiavo į Seimo rūmus, o dieną užbaigė Aušros Vartų koplyčioje, kur sukalbėjo rožinio maldą, per Vatikano radiją transliuojamą gyvai visam pasauliui.
Kitą dieną popiežius Jonas Paulius II pradėjo Antakalnio kapinėse. Jose jis aplankė Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapus. Tą pačią rugsėjo 5 d. aukojo šv. Mišias Vilniaus Vingio parke. Į minią popiežius kreipėsi lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis. Po mišių Jonas Paulius II Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje susitiko su kultūros ir mokslo darbuotojais, po to Šventosios Dvasios bažnyčioje – su Lietuvos lenkų bendruomenės nariais.
Rugsėjo 6 d. popiežius Jonas Paulius II vizitavo Kaune. Santakos parke popiežius aukojo šv. Mišias, apsilankė Kauno arkikatedroje bazilikoje, vakare susitiko su jaunimu Dariaus ir Girėno sporto centro stadione. Rugsėjo 7-ą, paskutinę savo vizito Lietuvoje dieną, popiežius aukojo šv. Mišias Kryžių kalne. Pamokslo metu jis akcentavo kryžiaus simboliką, lygino sovietų režimo persekiojimus patyrusių lietuvių likimus su nukryžiuoto Kristaus likimu, padėkojo už pastatytą kryžių po pasikėsinimo į jį 1981 m. Šią dieną popiežius taip pat privačiai meldėsi Šiluvos koplyčioje, laikė žodžio liturgiją Šiluvos bažnyčioje.
Virtualią parodą „Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje prisimenant“ sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje eksponuojami dokumentai, atspindintys Lietuvos santykius su popiežiumi iki istorinio vizito. Sovietmečiu pas popiežių vizitavo Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai. Popiežius palaikė ryšį ir su išeivijoje gyvenančiais lietuvių kilmės tikinčiaisiais, Lietuvos diplomatine tarnyba užsienyje. 1987 m. Romoje įvyko Lietuvos krikšto 600 metų sukakties minėjimas. Tarp eksponuojamų dokumentų galima išvysti popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimo laiško vyskupui Julijonui Steponavičiui 50 metų kunigystės proga tekstą, taip pat kalbą, pasakytą Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams 1988 m. oficialaus vizito metu, leidinio „Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas Lietuvos vyskupams švenčiant lietuvių tautos krikšto 600 metų jubiliejų“ ištrauką. Šioje parodos dalyje atsiskleidžia ir Lietuvos Respublikos ypatingojo pasiuntinio ir atstovo prie Šventojo Sosto Stasio Lozoraičio jaunesniojo diplomatinė veikla, keliant Vilniaus arkidiecezijos prijungimo prie Lietuvos bažnytinės provincijos klausimą.
Antroje dalyje eksponuojami dokumentai liudija Jono Pauliaus II sugriežtintą Vatikano „Rytų politiką“. Šventasis Tėvas drąsino komunistinės Europos krikščionis nepasiduoti sovietinio režimo spaudimui ir neprarasti vilties. Jonas Paulius II viešai metė iššūkį Maskvai ir Baltijos šalių sovietinėms valdžioms, reikalaudamas religinės laisvės. Popiežius dar sovietmečiu išreiškė norą aplankyti Lietuvą, tačiau Maskva šį prašymą atmetė. Jonas Paulius II buvo pirmasis neitalas popiežius, išrinktas per 455 metus. Jis savo inauguracijos iškilmių metu sveikinimo žodį tarė ir lietuvių kalba. Kaip šio popiežiaus išrinkimas sudrebino komunistinį pasaulį galima perskaityti parodoje eksponuojamuose Vakarų spaudos straipsniuose, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone reikalų patikėtinio, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Antano Bačkio pro memorijose. Šioje parodoje dauguma eksponuojamų dokumentų yra saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo diplomatinių atstovybių (Lietuvos generalinio konsulato Niujorke ir Lietuvos pasiuntinybės Londone) fonduose. Jonas Paulius II aktyviai palaikė Sovietų Sąjungos krikščionis, daug dėmesio skyrė jų nepriklausomam mąstymui ir dvasinei laisvei, todėl jis pateko į KGB akiratį. Tai liudija parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentai.
Trečią parodos dalį sudaro Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo fotodokumentai, atspindintys popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą 1993 m. Nuotraukose užfiksuotas popiežiaus sutikimas Vilniaus oro uoste, jo aukojamos šv. Mišios Vilniaus Vingio parke, Kaune ir Kryžių kalne bei minios žmonių, susirinkusios pamatyti popiežių gyvai. Paskutinė parodos dalis yra skirta popiežiaus Jono Pauliaus II vizito atminimo įamžinimui.
Kviečiame apžiūrėti parodą!