A. Žižiūno nuotrauka

Mes ne šiaip sau atėjome į gyvenimą. Mums lemta kažką nuveikti. Ir norim mes patys to ar nenorim – privalom vykdyti aukštesniąją valią. Tikiu likimu. Viskas yra užbrėžta ir viskas nustatyta...Aš išeisiu iš šito gyvenimo, kai būsiu nepajėgus gyventi pilnavertiškai. Nes gyvenimas yra, kai turi energijos, potencijos rašyti, dirbti, o kai to nėra – viskas...

LLMA. F. 365, ap. 1, b. 197, l. 8.

A. Žižiūno nuotrauka

A. Rekašius traukėsi į savo vidų, į savo paslaptį, į savo nepasitikėjimą, neatlaikydamas besikeičiančio laiko, sąlygų ir abejingumo. Jis norėjo likti stiprus, tačiau silpo, vis mažiau kūrė.

Jis nieko daugiau nemokėjo, tiktai kurti...

Tapo ir savo gyvenimo kompozitoriumi…

Kad jo pats svarbiausias kūrinys įgautų užbaigtą formą, jis pats padėjo paskutinį tašką,

tuo pasakydamas daugiau, nei anądien buvome supratę klausydamiesi jo muzikos.                                                   

Ak, kad kas nors galėtų jam dar paaiškinti, kokį nuostabų, ryškų, spalvingą pasaulį sukūrė, kad žinotų, jog niekad niekas negalės jo išbraukti iš lietuviškos muzikos.

Donatas Katkus

LLMA. F. 365, ap. 1, b. 197, l. 9.