LLMA. F. 57, ap. 1. b. 205, l. 1.

„Einame į pirtį“

Buvau Gediminui nupirkęs smuiką. Neturėjo kantrybės. Jis man padarė didelį siurprizą, kai baigęs gimnaziją pareiškė, kad nori „sceną studijuoti“.

O mano antroji profesija irgi buvo, matai, artistas. Tai jis, matyt, tai paveldėjo. Aš taip pat vaidinau, režisuodavau. O Miltinis iš jo padarė aktorių.

Mykolas Karka

LLMA. F. 57, ap. 1. b. 267, 1. 1.

LLMA. F. 57, ap. 1. b. 259, 1. 2.

LLMA. F. 57, ap. 1. b. 244, 1. 1.

LLMA. F. 57, ap. 1. b. 273, 1. 1.

LLMA. F. 57, ap. 1. b. 204, 1. 6–7.

LLMA. F. 57, ap. 1. b. 204, 1. 9.

Aš gyvenau ne sau. Turbūt aš blogas tėvas buvau ir šeimos narys dėl to, kad visą atliekamą laiką nuo mokyklos atiduodavau visuomenei.

Mykolas Karka

LLMA. F. 57, ap. 1. b. 202, 1. 1.

Daugelis samprotauja, kad mano gyvenimas tik rožėmis klotas, linksmas, nes niekas nematė viešose vietose manęs paniurusio ar nuliūdusio. Paprastai aš visuomet turėjau būtinai būti linksmas. Aš toks buvau, tačiau niekas neįžvelgdavo, kada man ten giliai giliai skaudžiai geldavo, ir ne kartą, ir ne du, o šimtus kartų. Bet aš sugebėdavau tą skausmą paslėpti nuo kitų akių, nors būdavo akimirkų labai juodų, bet… Ačiū dainai, matyt, ji mane išmokė pakelti bet kokį skausmą.

Mykolas Karka