Šiais metais sukanka 130 metų, kai netoli Panevėžio, šiek tiek už Troškūnų, Samarakėlių kaime (Anykščių rajonas) pasaulį išvydo Mykolas Karka – vargonininkas, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius, viena ryškiausių asmenybių Panevėžio kultūros istorijoje, palikęs ypatingą žymę ir visos Lietuvos kultūroje, padėjęs pagrindus Panevėžio Muzikiniam teatrui, vadinamas Panevėžio operetės tėvu.

1918 metais atvykęs į Panevėžį, M. Karka tapo bene svarbiausiu šio krašto muzikinės kultūros veikėju. Anot Panevėžio muzikinio teatro orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Vidmanto Kapučinsko, M. Karka buvo subūręs tikrą judėjimą, vienijantį visą Panevėžio inteligentiją.

Jis būdavo visur. Ten, kur būdavo, sugebėdavo suburti aplink save žmones kūrybai. Nerimstanti siela ir visų galų meistras, kažkada buvęs vienas iš stipriausių Panevėžio kultūrinio gyvenimo variklių. Jo užmojai buvo didingi, – taip apie savo senelį kalbėjo vaikaitis Andrius Karka.

    Mykolas Karka gimė 1892 m. lapkričio 12 d. Samarakėlių kaime (Anykščių rajonas). Mama, pastebėjusi sūnaus polinkį į muziką, išleido jį mokytis pas Traupio vargonininką J. Balčiūną. Mokinio gabumais susižavėję dvarininkai Montwiłłos ėmė jį globoti, padėjo siekti mokslų. Finansiškai remiamas Troškūnų dvaro savininko Stanisławo Montwiłłos, 1912 m. M. Karka Vilniuje baigė privačią Józefo Montwiłłos muzikos mokyklą. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vengdamas mobilizacijos į carinės Rusijos kariuomenę, jis pasitraukė į  Sankt Peterburgą (Rusija).

1918 m. atvyko į Panevėžį, dirbo vargonininku Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, dėstė muziką Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, mokytojų seminarijoje, amatų mokykloje, 1944–1960 m.   – Panevėžio muzikos mokykloje, 1944–1950 m. buvo jos direktorius. Visur jis steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus.

Nuo 1919 m. M. Karka įsitraukė ir į teatrinę veiklą. 1919 m. subūrė vaidintojų trupę „Šikšnosparnis“, vaidindavo šios trupės pastatymuose, vėliau režisavo jos spektaklius. 1921 m. „Šikšnosparniui“ susijungus su „Aido“ draugija, 1921–1927 m. jis aktyviai dalyvavo dramos, muzikos ir dainos draugijos „Aidas“ veikloje. Jai įsiliejus į Dainos“ draugijos Panevėžio skyrių, 1927–1940 m. jam vadovavo. M. Karka įdėjo daug pastangų, kad operetė Panevėžyje atgimtų ir sovietmečiu. 1960 m. jis subūrė chorą, kuris davė pradžią Panevėžio operetės liaudies teatrui, iki 1975 m. buvo jo muzikos vadovas ir dirigentas.

M. Karka pastatė apie 100 dramų, muzikinių vaidinimų, operečių, steigė chorus, rengė dainų šventes.

Jis 1924 m. suorganizavo pirmąją Panevėžio miesto dainų šventę.

Nors karšta, nors Celsio siekia aukščiau 30 laipsnių, bet panevėžiečiai ir prakaitu apsipylę dirba… Koncerte dalyvavo susijungę 3 chorai iš 300 žmonių. Koncertas buvo surengtas gimnazijos kieme ore. Į koncertą suėjo apie 1000 žmonių – juk panevėžiečiams didžiulė naujiena, niekuomet jie nėra girdėję tokio didelio choro, kuriam pritarė gimnazijos simfonijos orkestras. Buvo sudainuota 16 dainų, – rašyta „Panevėžio balse“.

M. Karka chorus parengė 1924 m., 1928 m. ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėms Kaune, buvo 1924-ųjų šventės dirigentas, dainų šventę Panevėžyje surengė net antrojo pasaulinio karo metu (1943 m. birželio 6 d.).

M. Karka dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei, sukūrė operą „Miškelio pasaka“ (pastatyta 1924 m.), operetę „Šviesutė“ (1926 m.), muzikinę pasaką „Sniego karalaitė“, dainų, romansų, bažnytinių giesmių, muzikos dramos spektakliams. Į lietuvių kalbą išvertė pjesių, libretų.

Mykolas Karka mirė 1984 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžyje, palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

2000 metais vykusiuose labiausiai Panevėžiui nusipelniusių žmonių rinkimuose Mykolas Karka pateko į žymiausių praeito šimtmečio panevėžiečių penketuką.

Parodoje eksponuojamos M. Karkos įvairiapusės darbuotės nuotraukos, jas paįvairina jo paties mintys. Tikimės, kad paroda padės geriau pažinti šią išskirtinę asmenybę.

 Virtualią parodą parengė Virginija Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Mykolo Karkos fonde saugomų dokumentų.