Virtualios parodos |

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

PRATARMĖ

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“

VIRTUALI PARODA, SKIRTA JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO 100-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

Šiemet minime vieno ryškiausių lietuvių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines.

Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. (daugelyje šaltinių nurodyta gimimo data 1921 m. rugpjūčio 10 d.) Marijampolės apskrities Juodbūdžio kaime, ūkininkų Simano Lukšos (1864–1947) ir Onos Vilkaitės-Lukšienės (1886–1960) šeimoje. Mokėsi Mozūriškių pradinėje mokykloje, Veiverių progimnazijoje. 1940 m. baigęs „Aušros“ berniukų gimnaziją, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Prasidėjus sovietinei okupacijai, įsitraukė į pogrindinę veiklą, platino atsišaukimus, antisovietinę literatūrą. 1941 m. birželio 6 d. (kai kuriuose dokumentuose nurodyta data 1941 m. birželio 5 d.) Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) buvo suimtas ir įkalintas Lietuvos SSR NKVD kalėjime Nr. 1 (Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas). Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, 1941 m. birželio 24 d. iš kalėjimo buvo išlaisvintas Birželio sukilimo dalyvių. Išėjęs iš kalėjimo toliau studijavo architektūrą Kauno universitete, dalyvavo antinaciniame pasipriešinime, priklausė organizacijai „Lietuvių frontas“.

1944 m. vasarą, Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Lukša įsitraukė į Lietuvos išlaisvinimo tarybos (LIT) veiklą. 1945 m. balandžio pradžioje Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriui susekus ir suėmus daugelį aktyviausių LIT narių, įsijungė į Lietuvos partizanų sąjūdį. 1945 m. pabaigoje įstojo į Tauro apygardos partizanų gretas, buvo paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Spaudos ir propagandos skyriaus viršininku, redagavo ir leido laikraščius „Kovos keliu“, „Laisvės žvalgas“. Aktyviai dalyvaudamas Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) ir Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) organizacinėje veikloje, demaskavo MGB agentą-provokatorių Juozą Albiną Markulį-Erelį.

Būdamas ginkluoto pasipriešinimo dalyviu, J. Lukša kurį laiką nenutraukė legalaus gyvenimo. Jis bandė tęsti studijas Kauno universitete, 1946‒1947 m. pasivadinęs Juozu Adomaičiu ir pateikęs sufabrikuotus dokumentus, buvo pradėjęs studijuoti architektūrą Vilniaus valstybiniame dailės institute. Galutinai į pogrindį J. Lukša pasitraukė 1946 m. pradžioje. Veikdamas Lietuvoje, keletą kartų vykdamas į užsienį, naudojo daug slapyvardžių: Juodis, Kazimieras, Miškinis, Vytis, Arminas, Kęstutis, Aušrotas, Skrajūnas, Skirmantas, S. Mykolaitis, Daumantas.

1947 m. sausio 12 d. J. Lukša-Skirmantas buvo paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės vadu, 1947 m. pavasarį kartu su Jurgiu Krikščiūnu-Rimvydu perėjo SSRS–Lenkijos sieną, susitiko su rezistencinių organizacijų atstovu Jonu Deksniu-Hektoru, perdavė jam Lietuvos partizanų kreipimąsi į užsienyje veikusias lietuvių organizacijas. J. Deksnys J. Lukšai ir J. Kriščiūnui įteikė Lietuvos rezistencijos vadovybei skirtą Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio Pro memorią bei nedidelę finansinę paramą. Pirmojo išvykimo į užsienį metu, J. Lukša ir J. Krikščiūnas parašė laišką Amerikos lietuvių tarybai, atsakomąjį laišką S. Lozoraičiui.

1947 m. gruodžio mėn. J. Lukša-Skrajūnas drauge su Kazimieru Pypliu-Audroniu antrą kartą prasiveržė pro „geležinę uždangą“. Ieškodamas kontaktų su lietuvių emigracijos atstovais, jis lankėsi Švedijoje, Vakarų Vokietijoje, Prancūzijoje. 1948 m. liepos mėn. Vakarų Vokietijoje, Baden Badene susitiko su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininku prelatu Mykolu Krupavičiumi, VLIK´o nariais Vaclovu Sidzikausku, prof. Juozu Brazaičiu, Steponu Kairiu (Juozu Kaminsku) bei kitais lietuvių išeivijos atstovais, kuriems nušvietė padėtį okupuotoje Lietuvoje, suteikė informaciją apie partizanų kovas, sovietų represinių struktūrų vykdytą terorą.

1948 m. pabaigoje J. Lukša apsigyveno Paryžiuje. Siekdamas išvengti sovietų saugumo agentų demaskavimo, nuolat keitė gyvenamąją vietą, gyveno svetima pavarde, turėjo dokumentus išduotus Adomo Mickevičiaus (Adam Mickiewicz) pavarde, anketose ir kt. dokumentuose nurodydavo, kad jo tautybė ne lietuvis, o lenkas. Tikrąją pavardę ir vardą J. Lukša slėpė ir nuo dalies lietuvių išeivių, kuriems dažniausiai prisistatydavo Skrajūno slapyvardžiu. Gyvendamas Paryžiuje, J. Lukša mokėsi Prancūzijos, vėliau – JAV žvalgybos mokyklose, parašė knygą „Partizanai už geležinės uždangos“. Juozo Daumanto slapyvardžiu pasirašyta knyga apie Lietuvos partizanų kovas 1944‒1948 m. pirmą kartą buvo išleista 1950 m. JAV, Čikagoje. Leidimą finansavo Lietuvių katalikų spaudos draugija, prie leidimo daug prisidėjo J. Lukšos bičiulis Petras Vilutis.

1948 m. vasarą J. Lukša susipažino su Nijole Bražėnaite. 1950 m. liepos 23 d. Vakarų Vokietijoje Tiubingeno m. įvyko jų vestuvės. Jaunavedžius sutuokė prelatas M. Krupavičius, vestuvių vaišės organizuotos Tiubingeno pilies restorane.

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 1949 m. spalio 14 d. įsakymu J. Lukšai-Skrajūnui suteiktas laisvės kovotojo partizano kapitono laipsnis. Tos pačios dienos įsakymu jis paskirtas LLKS atstovu užsieniui.

1950 m. spalio 3 d. J. Lukša-Skrajūnas (Skirmantas) drauge su žvalgybos mokykloje parengtais desantininkais Klemensu Širviu-Sakalu ir Benediktas Trumpiu-Ryčiu nusileido parašiutu Tauragės apylinkėse Tyrelių miške ir toliau dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. LLKS Gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 4, jis buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. gruodžio mėn. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat jis buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. vasario 16 d. J. Lukšai-S. Mykolaičiui buvo suteiktas laisvės kovotojo partizano majoro laipsnis.

Nuo 1950 m. pabaigos sovietų saugumas intensyviai vykdė J. Lukšos paiešką. Keli tūkstančiai kareivių nuolat šukavo Alytaus, Jiezno, Kazlų Rūdos, Prienų, Simno rajonus, buvo stebima oro erdvė, kontroliuojamas radijo ryšys, kruopščiai tikrinami į užsienį siunčiami laiškai. 1951 m. pavasarį saugumiečiai suėmė ir privertė bendradarbiauti Joną Kukauską-Gardenį, kuris su J. Lukša mokėsi toje pačioje žvalgybos mokykloje ir 1951 m. balandžio mėn. buvo nuleistas Lietuvoje su kita desantininkų grupe. Neįtardamas, kad J. Kukauskas gali būti užverbuotas, J. Lukša ryžosi su juo susitikti. 1951 m. rugsėjo 4 d., atvykęs į susitikimą Kauno rajono miške ties Pabartupio kaimu, pateko į pasalą ir žuvo. Bendražygį išdavęs ir jo likvidavimo operacijoje dalyvavęs J. Kukauskas, vadovaujantis SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1956 m. liepos 6 d. nutarimu buvo atleistas nuo „baudžiamosios atsakomybės už praeityje įvykdytus nusikaltimus“.

Juozo Lukšos vardu pavadintos gatvės Kaune, Prienuose, Garliavoje, jo vardas suteiktas Garliavos gimnazijai. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. Dekretu Juozas Lukša-Daumantas (po mirties) apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 2000 m. J. Lukšos žūties vietoje Kauno rajone Pabartupio kaime pastatytas ir iškilmingai atidengtas paminklas (skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algimantas Mikėnas). 2008 m. vasario 13 d. J. Lukšos žūties vieta paskelbta kultūros paminklu. 2011 m. rugpjūčio mėn. Juozo Lukšos vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mokymo centras.

Apie J. Lukšą parašyta ne viena knyga, sukurta keletas dokumentinių filmų. 2004 m., remiantis istoriniais faktais, pastatytas Jono Vaitkaus režisuotas vaidybinis filmas „Vienui Vieni“.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Albino Lukšos gimimo metrikų akto ištrauka, išduota Vilkaviškio vyskupijos Veiverių Romos katalikų parapijos klebono.

1940 m. balandžio 9 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 17830, l. 6.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Albino Lukšos Kauno „Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos baigimo atestatas.

1940 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 17830, l. 2, 3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Lukšos prašymas priimti į Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto Architektūros skyrių.

1940 m. rugpjūčio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 17830, l. 5.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Kauno universiteto Statybos fakulteto Architektūros skyriaus studento Juozo Albino Lukšos anketa.

1940 m. spalio 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 267, l. 20.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Kauno universiteto Didieji rūmai.

Kaunas, K. Donelaičio g. 20/ Gedimino g. 50. [1940 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4ap-2.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Slaptojo politinio skyriaus Juozui Albinui Lukšai iškeltos baudžiamosios bylos viršelis.

Ne anksčiau kaip 1940 m. birželio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 13563/3, viršelis.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 (Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas) kalinto Juozo Albino Lukšos kalinio asmens bylos viršelis.

Ne anksčiau kaip 1940 m. birželio 5 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. L-44, ap. 2, b. 721, viršelis.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Slaptojo politinio skyriaus nutarimas apie kardomosios priemonės parinkimą Juozui Albinui Lukšai.

1941 m. birželio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. L-44, ap. 2, b. 721, l. 3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Albino Lukšos asmens kratos protokolas.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. L-44, ap. 2, b. 721, l. 6.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Albino Lukšos pirštų antspaudai, daryti Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) vidaus kalėjime Kaune.

1941 m. birželio 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. L-44, ap. 2, b. 721, l. 7.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 3.

1950 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-139, ap. 1, b. 164, l. 19.

Oficialus buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. buvo Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 1, nuo 1946 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Tardymo skyriaus pranešimas apie kalinio Juozo Albino Lukšos etapavimą į Lietuvos SSR NKVD kalėjimą Nr. 1 Kaune.

1941 m. birželio 6 d.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. L-44, ap. 2, b. 721, l. 4.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Suimtojo Juozo Albino Lukšos kvotos protokolas.

1941 m. birželio 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1 ap. 58, b. 13563/3, l. 13.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 3 bendra kamera.

1950 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-139, ap. 1, b. 164, l. 19.

Oficialus buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo pavadinimas 1940‒1941 m., 1944‒1945 m. buvo Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjimas Nr. 1, nuo 1946 m. ‒ Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimas Nr. 3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Slaptojo politinio skyriaus nutarimas pateikti Juozui Albinui Lukšai kaltinimą.

1941 m. birželio 18 d.

Originalas. Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1 ap. 58, b. 13563/3, l. 5.

Už priklausymą „kontrrevoliucinei organizacijai“ grėsė ilgi metai GULAG’o lageriuose ar net mirties bausmė.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Ieškomų Lietuvos SSR gyventojų, 1941 m. areštuotų ir prasidėjus SSRS-Vokietijos karui pabėgusių iš įkalinimo vietų, sąrašo, sudaryto Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1 spec. skyriaus, ištrauka.

[1941–1942 m.]

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-135, ap. 7, b. 3, l. 88, 93.

Dokumentas liudija, kad buvo paskelbta Juozo Albino Lukšos paieška.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno valdybos Tardymo skyriaus nutarimas sustabdyti Juozo Albino Lukšos baudžiamosios bylos tyrimą.

1949 m. balandžio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1 ap. 58, b. 13563/3, l. 5.

Dokumente pažymėta, kad prasidėjus SSRS-Vokietijos karui „vokiečių okupantų iš kalėjimo išlaisvintas“ J. A. Lukša yra aktyviai ieškomas kaip „nacionalistinio pogrindžio“ dalyvis.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus Lietuvos išlaisvinimo tarybos (LIT) nariams iškeltos baudžiamosios bylos viršelis.

1945 m. balandžio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15709, t. 1, viršelis.

Suimti LIT nariai Juozo Albino Lukšos neišdavė, o sovietų saugumas J. A. Lukšos nesusekė galimai dėl to, kad jis veikė prisidengęs slapyvardžiu ar pasivadinęs kitu vardu bei pavarde.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Kauno valstybinio universiteto Statybos fakulteto architektūros skyriaus studento Juozo Albino Lukšos anketa.

1945 m. balandžio 24 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 17830, l. 1.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) įsteigimo aktas.

1946 m. birželio 6 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-5, ap. 8, b. Nr. 1, l. 1.

1946 m. įkurtą BDPS ir Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą, per agentą Juozą Albiną Markulį, kontroliavo sovietų saugumas. Buvo siekiama suvienyti ginkluotą pogrindį taip, kad sovietų saugumas nesunkiai galėtų jį likviduoti „vienu smūgiu“.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Albinas Markulis-Erelis, sovietų saugumo agentas ir provokatorius.

1946 m.

Nuotrauka

Skelbta: https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/garsiausias-lietuvos-isdavikas-prazudes-simtus-zmoniu-mano-sazine-rami.d?id=73860064

J. A. Markulis sovietų saugumo buvo užverbuotas 1945 m. 1946–1948 m. jis aktyviai dalyvavo daugelyje ginkluoto pogrindžio vadovybės naikinimo operacijų. Dėl jo veiklos suimta 178, nužudyta 18 Lietuvos partizanų. Agentą J. A. Markulį 1947 m. sausio pradžioje demaskavo Juozas Albinas Lukša.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Dainavos apygardos vado Dominyko Jėčio-Ąžuolio nurodymas Merkio rinktinės vadui.

1947 m. kovo 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 17, l. 172.

Nurodyme informuojama, kad Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB) kontroliuoja Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) ir Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) štabo veiklą, todėl nurodoma nutraukti santykius su štabe veikusiu NKGB agentu Juozu Albinu Markuliu-Ereliu.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Adomaičio (Juozo Albino Lukšos) prašymas priimti į Vilniaus valstybinį dailės institutą.

1946 m. rugsėjo 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas. f. 266, ap. 4, b. 3, l. 1.

Sovietų saugumo ieškomas J. A. Lukša 1946‒1947 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, naudodamasis svetima pavarde.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Adomaičio (Juozo Albino Lukšos) Vilniaus valstybiniam dailės institutui pateiktas išgalvotas gyvenimo aprašymas.

1946 m. rugsėjo 29 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas. f. 266, ap. 4, b. 3, l. 2.

Sovietų saugumo ieškomas J. A. Lukša 1946‒1947 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, naudodamasis svetima pavarde.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Stojančio aukštojon mokyklon Juozo Adomaičio (Juozo Albino Lukšos) anketa.

1946 m. spalio 2 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas. f. 266, ap. 4, b. 3, l. 3.

Sovietų saugumo ieškomas J. A. Lukša 1946‒1947 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, naudodamasis svetima pavarde.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Albinas Lukša.

Ne vėliau kaip 1946 m. spalio 2 d.

Nuotrauka

Lietuvos literatūros ir meno archyvas. f. 266, ap. 4, b. 3, l. 3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Vilniaus valstybinio dailės instituto direktoriaus įsakymas priimti Juozą Adomaitį (Juozą Albiną Lukšą) į instituto Architektūros fakulteto pirmą kursą.

1946 m. spalio 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas. f. 266, ap. 4, b. 3, l. 8.

Sovietų saugumo ieškomas J. A. Lukša 1946‒1947 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, naudodamasis svetima pavarde.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo 1947 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 2 dėl Juozo Lukšos-Skirmanto paskyrimo Birutės rinktinės vadu.

1947 m. sausio 20 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 228, l. 103.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Vilniaus valstybinio dailės instituto Architektūros fakulteto dekano pranešimas apie tai, kad studentas Juozas Adomaitis (Juozas Albinas Lukša) nuo 1947 m. sausio mėn. nelanko paskaitų.

1947 m. vasario 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 266, ap. 4, b. 3, l. 12.

Sovietų saugumo ieškomas J. A. Lukša 1946‒1947 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, naudodamasis svetima pavarde.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Vilniaus valstybinio dailės instituto direktoriaus įsakymas išbraukti paskaitų ir praktinių užsiėmimų nelankantį Juozą Adomaitį (Juozą Albiną Lukšą) iš studentų sąrašo.

1947 m. vasario 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 266, ap. 4, b. 3, l. 13.

Sovietų saugumo ieškomas J. A. Lukša 1946‒1947 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, naudodamasis svetima pavarde.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Tauro apygardos laikraštis „Kovos keliu“, Nr. 9.

1946 m. liepos 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 11899/3, l. 120-34.

Laikraščio redaktoriumi ir leidybos organizatoriumi buvo Juozas Lukša.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Tauro apygardos laikraštis „Laisvės žvalgas“, Nr. 25/43.

1946 m. gruodžio 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 14039, l. 10.

Laikraščio redaktoriumi ir leidybos organizatoriumi buvo Juozas Lukša.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio Pro memoria Lietuvos partizanams apie tarptautinę padėtį ir jos įtaką Lietuvos išlaisvinimui iš sovietinės okupacijos bei partizanų kovos taktikai.

1947 m. balandžio 15 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 218, l. 22‒23.

Pro memorią Juozas Lukša-Skrajūnas ir Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas 1947 m. birželio mėn. atgabeno iš Lenkijos į Lietuvą ir perdavė Lietuvos partizanų vadovybei.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas (pirmoje eilėje stovi pirmas iš dešinės) prieš antrąją kelionę į Vakarus kartu su Tauro apygardos apsaugos grupės partizanais.

1947 gruodžio 18 d.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF3489

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo 1947 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 33 dėl Juozo Lukšos-Skirmanto patvirtinimo apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininko pareigoms ištrauka.

1948 m. sausio 14 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 228, l. 103.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo įgaliojimas Juozui Lukšai-Skrajūnui BDPS Prezidiumo vardu atlikti paskirtus uždavinius.

1947 m. gruodžio 13 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 660, ap. 1, b. 23, l. 4.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo pirmininko Vinco Selioko-Gintauto įgaliojimai į Vakarus vykstantiems BDPS Prezidiumo įgaliotiniams Juozui Lukšai-Skrajūnui ir Kazimierui Pypliui-Audroniui.

1947 m. gruodžio 14 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 561, l. 94.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo įgaliojimai BDPS Prezidiumo įgaliotiniams Juozui Lukšai-Skrajūnui ir Kazimierui Pypliui-Audroniui atlikti paskirtus uždavinius.

1947 m. gruodžio 14 d.

Nuorašai. Dokumentai lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 660, ap. 1, b. 23, l. 5.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas ir Kazimieras Pyplys-Audronius (pirmoje eilėje priklaupę) su Tauro apygardos partizanais prieš žygį į Vakarus.

1947 m. gruodžio 14 d.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. PF3573.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo įgaliotinio Juozo Lukšos-Skrajūno pareiškimas apie rezistenciją Lietuvoje.

1948 m. kovo mėn.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 660, ap. 1, b. 23, l. 8, 9, 10.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) atstovais.

Iš kairės: 1. Jonas Pajaujis, 2. Leonas Prapuolenis, 3. prelatas Mykolas Krupavičius, 4. Juozas Lukša-Skrajūnas. Vakarų Vokietija. 1948 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) atstovų pasitarimo Baden-Badene protokolas.

1948 m. liepos mėn.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 251‒252.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas

Paryžius. 1949 m. vasario 2 d.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas ir Jonas Pajaujis.

Vakarų Vokietija, Badeno-Viurtenbergo žemė, Pfulingeno miestelis. 1948 m. liepos mėn.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas su lietuvių išeivijos atstovais.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Stasys Balčiūnas, 2. Juozas Brazaitis, 3. Stasys Daunys; antroje eilėje iš kairės: 1. Vytautas Vaitiekūnas, 2. Jonas Pajaujis, 3. prelatas Mykolas Krupavičius, 4. Juozas Lukša, 5. Leonas Prapuolenis. Vakarų Vokietija. 1948 m. liepos mėn.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas.

Paryžius. 1949 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas.

Paryžius. 1949 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas.

Paryžius. 1949 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pranešimas LLKS visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininkui Juozui Lukšai-Skrajūnui apie jam suteiktą laisvės kovotojo partizano kapitono laipsnį.

1949 m. spalio 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 17, l. 51.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pranešimas Juozui Lukšai-Skrajūnui apie jo paskyrimą LLKS visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininku bei LLKS atstovu užsieniui.

1949 m. spalio 14 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 17, l. 67.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas.

Paryžius. 1949 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

Tikėtina, kad nuotraukoje užfiksuotas knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ rašymo procesas.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas.

Paryžius. 1949 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

Tikėtina, kad nuotraukoje užfiksuotas knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ rašymo procesas.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ pirmojo leidimo viršelis.

1950 m.

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.mrvb.lt/parodos/uz-lietuva-su-partizanu-veliava/#prettyPhoto[gallery]/4/

Knygą pirmą kartą 1950 m. 500 egzempliorių tiražu išleido Lietuvių katalikų spaudos draugija JAV, Čikagoje.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas ir Petras Vilutis.

Paryžius. 1949 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

P. Vilutis rūpinosi J. Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ leidyba, knygai parašė komentarus, išeivijos spaudoje paskelbė straipsnių apie Lietuvos partizanus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša ir Petras Vilutis.

Paryžius. 1949 m.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

P. Vilutis rūpinosi J. Lukšos-Daumanto knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ leidyba, knygai parašė komentarus, išeivijos spaudoje paskelbė straipsnių apie Lietuvos partizanus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Nijolė Bražėnaitė.

[1948‒1949 m.]

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė 1948 m. vasarą susipažino Paryžiuje.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė.

[1948‒1949 m.]

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Lukšos laiškas Nijolei Bražėnaitei.

1949 m. sausio 12 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-Skrajūnas su bendražygiu iš JAV žvalgybos mokyklos Jonu Kupstu.

Paryžius. 1949 m. balandžio mėn.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, LUK-ALB.14-1.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Nijolė Bražėnaitė ir Juozas Lukša vestuvių dieną.

Vakarų Vokietija, Tiubingenas. 1950 m. liepos 23 d.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Nijolė Bražėnaitė ir Juozas Lukša vestuvių dieną.

Vakarų Vokietija, Tiubingenas. 1950 m. liepos 23 d.

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos vestuvės.

Pirmoje eilėje sėdi, iš kairės: 1. Petras Karvelis, 2. prelatas Mykolas Krupavičius, 3. Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė, 4. Juozas Lukša, 5. Veronika Karvelienė. Antroje eilėje stovi, iš kairės: 1. Vlada Brazaitienė, 2. Ugnė Karvelytė, 3. Birutė Prapuolenienė, 4. Juozas Brazaitis. Vakarų Vokietija, Tiubingenas. 1950 m. liepos 23 d.

Leono Prapuolenio nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozo Lukšos laiškas Nijolei Bražėnaitei.

1950 m. rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

Laiške rašoma: „O jei kartais likimui patiktų mane fiziškai sunaikint, tai Tu, Niliuk, tąsyk padaryk mane kažkur egzistuojantį laimingą, susikurdama sau vėl laimingą gyvenimą. Nėra negalima, kad ir aš nepavirsčiau mūsų tėviškės kruvinos žemės dulkėmis, nors dabartiniai mano nujautimai manęs neprileidžia prie panašios minties.“

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos partizanų grupė, 1950 m. spalio 3 d. grįžusi į Lietuvą iš JAV žvalgybos mokyklos Vakarų Vokietijoje.

Iš kairės: 1. Klemensas Širvys-Sakalas, 2. Juozas Lukša-Skrajūnas,3. Benediktas Trumpys-Rytis. Kazlų Rūdos miškas. 1950 m. spalio mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 6, l. 232‒3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Tauro apygardos partizanai.

Iš kairės: 1. Tauro apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis, 2. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Lukša-Skrajūnas, 3. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. 4. Nenustatytas partizanas. Kazlų Rūdos miškas. [1950–1951 m.]

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų daryta fotokopija.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 269, l. 26.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įgaliotinio užsienyje Juozo Lukšos-Skrajūno pranešimo apie padėtį Lietuvoje ištrauka.

[1950‒1951 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 606, l. 30-1.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymas Nr. 4 dėl Juozo Lukšos-Skrajūno paskyrimo LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku bei dėl J. Lukšos slapyvardžio „Skrajūnas“ pakeitimo į „S. Mykolaitis“.

1950 m. lapkričio 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 17, l. 67.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo X sekcijos nutarimas Nr. 5

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo X sekcijos nutarimas Nr. 5 suteikti Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardą LLKS visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininkui Juozui Lukšai-S. Mykolaičiui, Dainavos apygardos štabo viršininkui Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui ir Tauro apygardos štabo pareigūnui Kazimierui Pypliui-Audroniui bei apdovanoti juos I laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi su kardais. 1950 m. gruodžio 31 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 16, l. 3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Tauro apygardos partizanai.

Iš kairės: 1. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Lukša-S. Mykolaitis, 2. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. 3. Tauro apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis, 4. Benediktas Trumpys-Rytis, 5. Klemensas Širvys-Sakalas. Kazlų Rūdos miškas. [1950–1951 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 606, l. 94-2.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovo užsieniui Juozo Lukšos-S. Mykolaičio Pro memoria apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK).

1950 m. spalio 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 219.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Juozo Lukšos-S. Mykolaičio pranešimas Nr. 6 apie Lietuvos katalikų bažnyčios padėtį.

1950 m. gruodžio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 13, l. 5‒6.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Juozo Lukšos-S. Mykolaičio pranešimas Nr. 8 apie kolektyvizaciją ir padėtį kolūkiuose.

1950 m. gruodžio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 13, l. 9.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Pietų Lietuvos srities partizanai.

Iš kairės: 1. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Daunoras-Ungurys, 2. Pietų Lietuvos srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, 3. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kęstučio tėvūnijos vadas Vytautas Garmus-Pavasaris, 4. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui Juozas Lukša-S. Mykolaitis. 1951 m.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 6, l. 232‒3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Tauro apygardos partizanai.

Iš kairės: 1. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. 2. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Lukša-Skrajūnas, 3. Klemensas Širvys-Sakalas, 4. Benediktas Trumpys-Rytis, 5. Tauro apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis. Kazlų Rūdos miškas. 1950 m. spalio mėn.

Nuotrauka

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 269, l. 27.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininko Juozo Lukšos-S. Mykolaičio pranešimas Nr. 4 apie karinį objektą Kauno rajone Linksmakalnyje.

1951 m. balandžio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 606, l. 144-3.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Juozas Lukša-S. Mykolaitis su Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadais.

Iš kairės: 1. srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, 2. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Lukša-S. Mykolaitis, 3. partizanas Vytautas Garmus-Pavasaris, 4. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Daunoras-Ungurys. Prienų šilas. 1951 m. gegužė.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, 60_PF1617.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo X sekcijos viršininko Adolfo Ramanausko-Vanago nutarimas Nr. 6 suteikti Juozui Lukšai-S. Mykolaičiui laisvės kovotojo partizano majoro laipsnį.

1951 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 16, l. 6.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2N valdybos Juozui Lukšai vestos agentūrinės bylos „Nit“ (liet. ‒ „Siūlas“) įskaitos kortelė.

1952 m. rugsėjo 13 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartotekos Nr. 20 kortelė Nr. 23648.

Kortelėje pažymėta, kad J. Lukša Vakarų Vokietijoje, Kaufboireno mieste baigė JAV žvalgybos mokyklą, 1950 m. buvo permestas į Lietuvos SSR teritoriją ir užmezgė ryšius su ginkluoto pogrindžio nariais. Agentūrinė byla „Nit“ nutraukta, kai J. Lukša buvo nužudytas.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2 vyriausiosios valdybos 2N skyriaus nutarimas areštuoti Joną Kukauską.

1951 m. gruodžio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41377/3, l. 1‒2.

Dokumente rašoma, kad J. Kukauskas Vakarų Vokietijoje, Kaufboireno mieste baigė JAV žvalgybos mokyklą, 1951 m. balandžio 19 d. naktį „gavęs šnipinėjimo užduotis“, parašiutu nusileido Kazlų Rūdos rajone, užmezgė ryšius su ginkluoto pogrindžio dalyviais.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Jonas Kukauskas.

Ne anksčiau kaip 1951 m. gegužės 22 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41377/3, l. 16-4.

1951 m. gegužės 22 d. Rūdšilyje (Šakių r.) sovietų saugumo pajėgų apsuptame bunkeryje žuvo partizanai Julijonas Būtėnas-Margis ir Petras Jurkšaitis-Beržas. J. Kukauskas-Gardenis pasidavė ir buvo sovietų saugumo užverbuotas.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Suimtojo Jono Kukausko tardymo protokolo, sudaryto SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2 vyriausiosios valdybos Tardymo skyriaus, ištrauka.

1952 m. vasario 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41377/3, l. 225‒226.

Dokumente yra duomenų, kad sovietų saugumas tikėjosi Juozą Lukšą-Skirmantą paimti gyvą, o po sėkmingos operacijos baigties, jį išdavusį J. Kukauską žadėjo paleisti į laisvę.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ataskaitos apie kovos su ginkluotu pogrindžiu 1951 m. rugsėjo-spalio mėn. rezultatus ištrauka.

1951 m. lapkričio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 392, l. 286‒287.

Dokumente pažymėta, jog Juozas Lukša-Skirmantas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nebūtų į nelaisvę paimtas gyvas, todėl agentų-smogikų buvo nukautas „susidarius kritinei situacijai“.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities valdybos padalinių 1951 m. rugsėjo mėn. suimtų ar nužudytų pogrindžio dalyvių sąrašo ištrauka.

1951 m. spalio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-19, ap. 1, b. 384, l. 85.

Sąraše nurodyta, kad Juozas Albinas Lukša-Skirmantas buvo nužudytas 1951 m. rugsėjo 5 d. naktį.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimas nutraukti Jono Kukausko baudžiamąją bylą.

1956 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41377/3, l. 448‒449.

Nutarime nurodyta, kad „atsižvelgiant į teigiamą Kukausko elgesį ir sąžiningą požiūrį į vykdomas užduotis“, J. Kukauskas atleistas nuo „baudžiamosios atsakomybės už praeityje įvykdytus nusikaltimus“.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos įgaliotojo ministro Čikagoje Stasio Antano Bačkio kalba apie 1941 m. birželio įvykius ir partizanų vadą Juozą Lukšą-Daumantą, publikuota JAV lietuvių laikraštyje „Draugas“.

1977 m. birželio 21 d.

Spaudos iškarpa.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 16, l. 284.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Paminklas, pastatytas Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietoje (skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Algimantas Mikėnas).

Kauno rajono savivaldybė, Pabartupio k. Ne anksčiau kaip 1999 m.

Nuotrauka.

Skelbta: https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/partizano-juozo-luksos-daumanto-zuties-vieta/8242

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino suteikimo Juozui Lukšai-Daumantui (po mirties).

1997 m. lapkričio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

„NĖRA NEGALIMA, KAD IR AŠ NEPAVIRSČIAU MŪSŲ TĖVIŠKĖS KRUVINOS ŽEMĖS DULKĖMIS“ (LYA)

Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, suteiktas Juozui Lukšai-Daumantui (po mirties).

Nuotrauka.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejus.

Ordinas 1998 m. buvo įteiktas J. Lukšos broliui Antanui.