Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų (LVNA)

Muziejai ir parodos prie kurių prisidėjo R. Budrys

Romualdas Budrys prisidėjo prie šių muziejų atsiradimo:

  1. Palangos gintaro muziejaus;
  2. Restauravimo centro;
  3. Verkių rūmų ekspozicijos;
  4. Juodkrantės miniatiūrų muziejaus;
  5. Vilniaus paveikslų galerijos;
  6. Taikomosios dailės muziejaus;
  7. Parodų rūmų;
  8. Regioninių dailės centrų;
  9. Radvilų rūmų muziejaus;
  10. Vytauto Kasiulio dailės muziejaus.

Skaidrėse:

1. Romualdas Budrys. Data – nenustatyta. Fotografijos autorius – nežinomas.

2. Romualdas Budrys. Data – nenustatyta. Fotografijos autorius – nežinomas.

Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų (LVNA)

Palangos gintaro muziejaus sukūrimas

R. Budrys kartu su konsultantais R. Rimantiene ir V. Katinu 1969 m. atidarė išplėstą, moksliškai pertvarkytą gintaro ekspoziciją. 

Skaidrės:

1. 1979 m. Lietuvių liaudies meno, gintaro ir gobelenų parodos atidarymas Paryžiuje. Fotografijos autorius – nežinomas. 

2. 1992 m. Ispanijoje vykusioje parodoje “EXPO 92” įrengė gintaro parodą Lietuvos, Latvijos ir Estijos paviljone. Fotografijos autorius – nežinomas. 

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 207 (Romualdo Budrio fondas).

Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų (LVNA)

Nacionalinės dailės galerijos įkūrimas

Nacionalinė galerija atidaryta 1993 m. buvusio Revoliucijos muziejaus pastate. Iki 1999 metų čia veikė lietuvių liaudies meno ir Vytauto Kašubos dovanotų kūrinių ekspozicijos. Vėliau galerija buvo uždaryta rekonstrukcijai, o 2009 m. birželio 19 d. vėl buvo atidaryta visuomenei. 

Skaidrėse – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys rekonstruotos Nacionalinės dailės galerijos atidarymo metu Vilniuje, 2009 m. Fotografijos autorius – nežinomas. 

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 207 (Romualdo Budrio fondas).

Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų (LVNA)

Išeivijos lietuvių dailininkų personalinių dailės rinkinių ir institucijų sukauptų kolekcijų pervežimas į Lietuvą

1990 – 2011 m. organizavo vertingiausių išeivijos lietuvių dailininkų personalinių dailės rinkinių ir institucijų sukauptų kolekcijų pervežimą į Lietuvą (M.K. Čiurlionio dailės galerijos kolekcija iš JAV, V. Kasiulio kolekcija iš Paryžiaus, Arbit Blato kolekcija iš Niujorko ir Venecijos) ir jų eksponavimą. 

Skaidrėse:

1. Susitikimas su išeivijos dailininkais J. Račkumi (Kanada), prof. V. K. Jonynu (JAV) ir meno mecenatu M. Žilinsku (Vokietija) Verkių rūmuose,1987 m. Fotografijos autorius – nežinomas. 

2. Romualdas Budrys su dailininku, buvusiu muziejaus direktoriumi Adolfu Valeška jo studijoje Čikagoje, 1989 m. Fotografijos autorius – nežinomas.  

3. Romualdas Budrys ruošiantis katalogo „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę" pristatymui, Nacionalinėje dailės galerijoje, 2011 m. Fotografijos autorius – nežinomas. 

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 207 (Romualdo Budrio fondas).

Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų (LVNA)

Mykolo Žilinsko kolekcijos pervežimas į Lietuvą

1979 – 1990 m. R. Budrys kartu su D. Trinkūnu pervežė į Lietuvą Mykolo Žilinsko Lietuvai dovanotų meno vertybių (paveikslų, istorinių baldų) kolekciją. 

Prasidėjus karui Mykolas Žilinskas pasitraukė į Vakarus. Jam gyvenant Vakarų Berlyne užsimezgė bendradarbiavimas su R. Budriu.

Kaip R. Budrys prisimena, iš pradžių M. Žilinskas kritiškai žiūrėjo į Lietuvoje veikiančius entuziastus norinčius įkurti jo kolekcijai skirtą galeriją. Tačiau po to, kai M. Žilinskas apsilankė gimtinėje, kurioje buvo šiltai priimtas, požiūris pasikeitė –kolekcionierius sutiko perduoti sukauptą turtą. Dėl esamos geopolotinės situacijos vertybių pervežimas iš Vakarų į Rytų Berlyną buvo sudėtingas. Vis dėlto pervežinėtojai pas M. Žilinską į Vakarų Berlyną vyko daugiau nei septyniasdešimt kartų, kol visa kolekcija buvo perkelta į Vilnių, o sutvarkius išvežta į Kauną, kur ir buvo atidaryta Mykolo Žilinsko galerija. 

Skaidrėje – R. Budrys ir M. Žilinskas Dainų šventėje, Vilniuje, 1980 m. Fotografijos autorius – nežinomas.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 207 (Romualdo Budrio fondas).

Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų (LVNA)

Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis" atkeliavimas į Lietuvą

Kaip R. Budrys prisimena iš pradžių idėja atsivežti J. Mateikos kūrinį į Lietuvą atrodė neįgyvendinama, nes paveikslas „Žalgirio mūšis" buvo užkastas, paskui po karo restauruotas, tačiau vis dar labai pažeidžiamas ir trapus. Tačiau įkalbinus Varšuvos muziejaus direktorių F. B. Ruščicą (paveikslas kabėjo Varšuvos nacionalinės dailės galerijos specialiojoje salėje) J. Mateikos paveikslas buvo atgabentas į Lietuvą.

Lietuvoje J. Mateikos „Žalgirio mūšis" buvo eksponuojamas 1999 m. balandžio 14 d. – rugsėjo 10 d.

Skaidrėse akimirkos iš J. Mateikos ekspozicijos „Žalgirio mūšis" atidarymo Taikomosios dailės muziejuje:

1. Valdas Adamkus Lenkijos Respublikos Prezidento Aleksandro Kwasniewskio oficialaus vizito 1999 m. balandžio 13 - 14 d. ir darbo vizito 1999 m. balandžio 14 - 25 d. metu. Fotografijos autorė – Džoja Gunda Barysaitė. 

2. R. Budrys su tuometine Lenkijos ambasadore Lietuvoje prof. Eufemiai Teichmann,1999 m. Fotografijos autorius – A. Lukšėnas.

3. R. Budrys su tuometine Lenkijos ambasadore Lietuvoje prof. Eufemiai Teichmann ir komanda, 1999 m. Fotografijos autorius – A. Lukšėnas.

4,5. R. Budrys ekspozicijos „Žalgirio mūšis" atidarymo metu, 1999 m. Fotografijos autorius – A. Lukšėnas.

6. Darbai prieš ekspozicijos atidarymą, 1999 m. Fotografijos autorius – A. Lukšėnas.

7 – 10. Akimirkos iš ekspozicijos „Žalgirio mūšis" atidarymo, 1999 m. Fotografijos autorius – A. Lukšėnas.

Muziejininkui Romualdui Budriui – 90 metų (LVNA)

Paroda „Česlovo Milošo tėvynės ieškojimas"

 2011 m. birželio 27 d. Taikomosios dailės muziejuje  atidaryta Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 100-osioms gimimo metinėms surengta paroda „Česlovo Milošo tėvynės ieškojimas".

Skaidrėje – Romualdas Budrys parodos „Česlovo Milošo tėvynės ieškojimas" metu, 2011 m. Fotografijos autorius – nežinomas.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 207 (Romualdo Budrio fondas)

Lt En