Skaidrės:
1. Doc. Liudvikas Saulius Razma Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto centrinių rūmų fone. Fotografijos autorius – nenustatytas. 1990 m.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).
2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Liudviko Sauliaus Razmos vardinio balsavimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kortelė. 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).

Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Platelių miestelyje (Plungės raj.). Tėvai – Liudvikas ir Stefanija (Žvinklytė) Razmos. Augo su jaunesniais broliais Vyčiu ir Algiu.

1945–1950 m. mokėsi Platelių pradinėje mokykloje, vėliau persikėlė į Kauną, kur baigė III vidurinę mokyklą.

1955–1960 m. L. S. Razma studijavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Ekonomikos mokslų fakultete. 1960–1963 m. studijavo šio universiteto aspirantūroje, dirbo dėstytoju.

1964 m. vedė jau tuo metu išgarsėjusią baleto artistę Leokadiją Aškelovičiūtę, su kuria po 3 metų susilaukė sūnaus Ainio.

1967 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Liaudies vartojimas ir pagrindiniai jo bruožai Lietuvoje“. 1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (1992–2011 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) vyresniuoju dėstytoju, nuo 1969 m. – docentu. 1951–1972 m. dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje. 1972 m. dėl politinės disidentinės veiklos buvo pašalintas iš pedagoginio darbo šiame institute.

1972–1989 m. dirbo ūkio valdymo tobulinimo organizacijose, Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo institute (1990–1992 m. – Lietuvos vadybos akademija) Valdymo katedros docentu, 1972–1980 m. – Automatizuotų valdymo sistemų projektavimo konstravimo biure vadovaujančiuoju konstruktoriumi, sektoriaus vedėju, projekto vyriausiuoju konstruktoriumi. Vėliau dirbo vyresniuoju inžinieriumi, vyriausiuoju ekonomistu. 1989–1993 m. doc. L. S. Razma ėjo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus pareigas.

1988 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1990 m. kovo 4 d. į Aukščiausiąją Tarybą išrinktas Vilniaus miesto Žirmūnų rinkiminėje apygardoje Nr. 3). 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, buvo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nuo 1990 m. liepos 20 d. – nuolatinės Biudžeto komisijos narys. 1991 m. sausio 30 d. paskirtas į Mandatų ir etikos komisiją. L. S. Razma buvo Mokslo ir studijų įstatymo rengimo pagrindu sudarytos komisijos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų poįstatyminei bazei parengti narys. Įėjo į 1990 m. birželio 5 d. sudarytą komisiją politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės klausimams spręsti.

1994–1995 m. L. S. Razma buvo Lietuvos komercinių bankų asociacijos valdybos pirmininkas, 1996–2001 m. – Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros docentas, dėstė socialinius mokslus bei vadovavo metodiniam centrui.

1996 m. (su Respublikonų partija) ir 2000 m. (su Krikščionių demokratų sąjunga) kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau nebuvo išrinktas.

Taip pat buvo Vilniaus „Rotary“ klubo prezidentas (1994–1998), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo veiklos rėmimo fondo pirmininkas (1996–2000), Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas ir viceprezidentas (2004–2008).

Paskelbė straipsnių mokslinėje ir populiarioje spaudoje ekonominės teorijos, gyvenimo lygio, valdymo teorijos ir praktikos, kultūros ir švietimo politikos klausimais, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Mokėjo rusų, anglų ir prancūzų kalbas.

2000 m. signataras buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Giminystės ryšiai L. S. Razmą siejo su kitais garsiais Razmų giminės atstovais – žymiu JAV lietuvių veikėju, gydytoju, visuomenininku dr. Antanu Razma (1922–2017) ir tarpukario žurnalistu, redaktoriumi, ekonomistu, leidėju Pranu Razma (1902–1942). Abu buvo L. S. Razmos dėdės, kilę iš to paties Platelių valsčiaus. Atgavus Nepriklausomybę, su dr. A. Razma signataras palaikė itin glaudžius ryšius.

Mirė 2019 m. gegužės 19 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Šeima: 
Žmona Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė (g. 1939 m.) – Lietuvos operos ir baleto teatro primabalerina (1959–1987), baleto pedagogė, repetitorė (1987–1999). 2001 m. Vilniuje įkūrė Baleto institutą.
Sūnus Ainis Razma (g. 1967 m.) – politikos mokslų daktaras.

Parengta pagal:
Baužienė, Danutė. Razma Liudvikas Saulius // Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo (1990–1992) narių biografinis žodynas. Vilnius, 2018, p. 430–432.
Liudvikas Saulius Razma // Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai. 1990. Vilnius, 2000, p. 193–194.
Liudvikas Saulius Razma // Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. 1990–1992. Vilnius, 1992, p. 130–131.
Saulius Liudvikas Razma // Lietuvos universitetų rektoriai. Šiauliai, 2006, p. 60–61.
Liudvikas Saulius Razma (1938 02 07–2019 05 19) // Lrs.lt. 2021. Prieiga per internetą: <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37045&p_k=1&p_t=83506>. Žiūrėta [2023-01-05].
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma // Alkas.lt. 2019. Prieiga per internetą: <https://alkas.lt/2019/05/23/mire-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signataras-liudvikas-saulius-razma/>. Žiūrėta [2023-01-05].
Lietuvos valstybės naujasis archyvas. F. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).

Fotografijos autorius – Algimantas Žižiūnas.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).

Fotografijos autorius – Algimantas Brazaitis.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).

Fotografijos autorius – Jaroslavas Jurkevičius.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).

Fotografijos autorius – Rimas Vilavičius.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 180 (Liudviko Sauliaus Razmos fondas).