A. Būdienė – Vilniaus Karoliniškių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, anglų kalbos mokytoja metodininkė.
Greta kitų funkcinių pareigybių, gerb. Audronė rūpinasi gimnazijos metraščio kūrimu, gimnazijos apipavidalinimu ir puošyba, gimnazijos įvaizdžio formavimu, dalyvauja rengiant su ugdymu susijusią viešinti skirtą informaciją. Rūpinasi gimnazijos tradicijų puoselėjimu, organizuoja gimnazijos tradicinius ir netradicinius bei metų veiklos programoje numatytus mokyklinius renginius, buria mokinius ir mokytojus dalyvauti miesto, šalies renginiuose, projektuose, koordinuoja, vadovauja tų renginių, projektų pasiruošimui. Paruošia neformaliojo ugdymo vykdymo valandų, skiriamų kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei veiklai (rekomenduojama vykdyti kultūros paveldo, meninės veiklos, profesinio informavimo, karjeros planavimo, prevencines programas bendradarbiaujant su muziejais, teatrais, bibliotekomis, kultūros centrais ir kitomis įstaigomis).
| Audronės Būdienės (Apanavičienės) prisiminimai |
Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje (anksčiau Vilniaus 41-joje vidurinėje mokykloje) pradėjau dirbti nuo 1987 metų pavasario anglų kalbos mokytoja, o nuo 1989 metų – direktoriaus pavaduotoja. Kuravau renginius, visą neformaliąją veiklą. Įsiliejusi į mokytojų kolektyvą, tapau viso istorinio lūžio ir virsmo dalyve ir liudininke. Nors mokykloje buvo susiklosčiusios gilios tarybinės ideologijos puoselėjimo tradicijos, po truputį bundant visuomenei, Sąjūdžio judėjimui, drąsėjo ir mokytojai, pradėjo keistis ir bendras mikroklimatas mokykloje. Man tai buvo labai svarbu, nes visa mano šeima buvo nukentėjusi nuo tarybinės sistemos žiaurumų (tėvas – buvęs politinis kalinys, 10 metų praleido lageriuose, mama – du kartus turėjo palikti darbovietes dėl „nepatikimumo“ ir nelojalumo tarybinei sistemai, brolis – išmestas iš Universiteto už antitarybinę veiklą ir žuvęs neaiškiomis aplinkybėmis sovietinėje armijoje). Nuo darbo mokykloje pradžios daug dėmesio skyriau mokinių istorinės atminties puoselėjimui, kritiniam mokinių mąstymui, kūriau naujas mokyklos tradicijas, kurios įaugo ir tapo neatskiriama jos istorijos dalimi.
Loreta Asanavičiūtė mokėsi Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje (anksčiau Vilniaus 41-joje vidurinėje mokykloje) dvejus metus, nuo 1975 metų, pervesta į antrą klasę mamos Stasės Asanavičienės prašymu iš Vilniaus 38-osios vidurinės mokyklos, kurioje tuo metu buvo mokoma lietuvių ir rusų kalbomis. Tuometinėje 41-oje vidurinėje mokykloje Loretos pradinių klasių mokytoja buvo Birutė Laurinavičienė, tapusi mylimiausia mergaitės mokytoja. Kai Loreta baigė trečiąją klasę, baigimo proga mokytoja Birutė Laurinavičienė padovanojo knygą, kurioje įrašė prasmingus žodžius: „Miela Loreta, mokykis, dirbk ir gyvenk taip, kad visi sakytų „čia praėjo žmogus“. Sėkmės raktu tebūna žodžiai: darbe nebūna mažų dalykų, visi vienodai dideli. – Mokyt. B. Laurinavičienė, III klasės baigimo proga“. Vėliau Loreta tęsė mokslus jau kitoje, 47-oje vidurinėje mokykloje.
Loreta „sugrįžo“ į mūsų mokyklą memorialine lenta, kurios vietos pasirinkimą nusprendė Loretos mama Stasė Asanavičienė, pasirinkusi mūsų mokyklą, kurioje Loreta praleido šviesiausius metus. Mokyt. B. Laurinavičienė prisiminė, kad „Loreta į šitą mokyklą sugrįžo po dvidešimt metų, vardu įrašytu į šaltojo marmuro plokštę, visiems primenančią, koks trapus yra gyvenimas ir kokia brangi Tėvynės laisvė. Kukli, rami, švelnutė svajojo būti auklėtoja. Loretos kukli svajonė tapo skaudžia realybe – Ji moko kaip mylėti Tėvynę Lietuvą, gyvenimą... “. Šie žodžiai buvo įrašyti gimnazijos muziejaus viename iš stendų, skirtame Sausio 13-osios įvykiams atminti. Šalia nuotraukų apie Loretą kabo ir nuotraukos įamžinančios Igno Šimulionio, taip pat mūsų mokyklos mokinio, gyvenimo ir tragiškos mirties bei memorialinės lentos atidarymo bei įamžinimo akimirkas.
Daug laiko renkant istorinę medžiagą muziejui skyrė mokytoja Virginija Gezevičienę, kuri kruopščiai dėliojo istorinius įvykius atspindinčius dokumentus. Vėliau muziejaus eksponatais rūpinosi bibliotekininkė Žana Kavaliauskienė. Taip muziejuje atsirado ir mano kreipimasis į bendruomenę 1992 metų sausio 13-ąją, kai praėjo metai po skaudžių įvykių. Prieš visus renginius baltame popieriaus lape (dar nebuvo kompiuterių tuo metu) parašydavau tai, ką planuodavau kalbėti. Aišku, paskui tekstus kelis kartus taisydavau, vienus žodžius išbraukdavau, kitus įrašydavau. Toks ir liko to kreipimosi į mokinius ankstų sausio 13-osios rytą 1992 metais juodraštinis variantas, kurio tuomet neišmečiau...
Netrukus po skaudžių sausio įvykių, mokykla pradėjo siekti gimnazijos statuso, buvo sukurta gimnazijos vėliava ir emblema. Organizavau gimnazijos vėliavos emblemos konkursą bendruomenėje ir iš visų pateiktų variantų pasirinkome tris prasmingus simbolius: baltą knygą, simbolizuojančią išmintį, mokslą, švietimą, žalią ąžuolo, stipriausio medžio, lapą ir pasvirusį televizijos bokštą, kuris tapo mūsų mokyklos ir visos bendruomenės, dalyvavusios ginantis nuo okupantų, tragiškos istorijos dalimi bei laisvės simboliu. Dailininkas Antanas Beinaravičius šiek tiek patobulinęs, pateikė galutinį variantą, kurį bendruomenė vieningai priėmė.
Būdama atsakinga už įvairiapusę popamokinę veiklą įsitraukiau į Karoliniškių mikrorajono seniūnės Danutės Bekintienės inicijuotos grupės veiklą dėl renginių organizavimo mikrorajone ir pasiūliau balandžio 22 dieną rengti vaikinų krepšinio turnyrus Loretai Asanavičiūtei atminti. Ši iniciatyva prigijo, ir kiekvienais metais su kitomis mikrorajono ir Vilniaus mokyklomis organizuodavome sportinius turnyrus. Paruošdavome nuostatus, sąmatą, gaudavome paramą. Nugalėtojams įteikdavome specialius Loretos Asanavičiūtės medalius. Nuo 2015 metų šią krepšinio turnyro tradiciją pakeitėme į merginų tinklinio turnyrus. Kaip ir krepšinio, taip ir tinklinio finalinės rungtynės vykdavo balandžio 22 dieną, Loretos Asanavičiūtės gimimo dieną. Finalinės rungtynės prasidėdavo merginų arba vaikinų tautiniais kostiumais garbės sargyba prie atminimo lentos, ugnies įžiebimu ir gėlių nunešimu prie Loretos žūties vietos – Televizijos bokšto. Gimnazijos fizinio ugdymo mokytojai Juozas Varnelis, Virginija Mockienė, Jūratė Blažonienė nuoširdžiai ir atsakingai ruošdavosi turnyrams. Šiuos renginius visada nuoširdžiai palaikydavo gimnazijos direktorė Ona Mačernienė.
Sausio 13-osios įvykių atminimui nuo 2015 metų organizuojame gimnazijoje neatlygintinos kraujo donorystės akcijas, kuriose dalyvauja gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Bendradarbiavimas su Nacionaliniu Kraujo centru, kraujo donorystės akcijų organizavimas gimnazijoje, manau, prisideda prie mokinių atsakomybės, pasiaukojimo ir pilietiškumo ugdymo.
Dar vienas renginys, susijęs su Televizijos bokštu, Laisvės ir stiprybės simboliu, yra mūsų „Karoliniškių mylios“ bėgimas. 2014 metais, kai gimnazija šventė 40-metį, pasiūliau įamžinti mokyklos įkūrimo metus (1974 m.) ir organizuoti bendruomenėje 1974 metrų bėgimą, kurį pavadinau „Karoliniškių mylia“. Trasos pradžia – nuo gimnazijos sporto aikštyno, tęsiasi per Karoliniškių draustinį, apjuosia Televizijos bokštą ir baigiasi prie gimnazijos. Šiame sportiniame renginyje kiekvienais metais dalyvauja tiek mokytojai, tiek mokiniai. Džiugu, kad kiekvienais metais dalyvaujančių šiame renginyje bendruomenės narių skaičius auga.
Kiekvienų metų Sausio 13-osios įvykiams atminti gimnazija, atsiliepdama į kvietimą, dalyvauja pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, kurią iniciuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Ankstų Sausio 13-osios rytą visi mokyklos langai dešimčiai minučių sužimba atminties žvakelių šviesa. Tomis dienomis mokykloje vyksta ir mokinių piešinių parodos laisvės tema. Dailės mokytoja Angelė Vekterienė ugdo mokinių meninius gebėjimus, įkvėpdama jaunuosius menininkus prisiliesti ir prie istorinių temų. Mokinės Indrės Važgauskaitės darbelis apie Sausio 13-osios įvykius buvo apdovanotas Vilniaus mieste.
Audronė Būdienė
2022 m. kovo 23 d.
***
Skaidrės:
1. Audronė Būdienė.
Iš asmeninio Audronės Būdienės archyvo.
2. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos logotipas.
Iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos muziejaus rinkinių.
3. Vilniaus Karoliniškių gimnazijos muziejaus ekspozijos dalis. A. Būdienės nuotr.
