Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Loretos Asanavičiūtės biografija

Loreta Asanavičiūtė gimė 1967 m. balandžio 22 d. Vilniuje. Tėvai – Stasė ir Stepas Asanavičiai. Šeimoje augo su broliu Broniumi ir sese Renata.

1968 m. Loreta pradėjo lankyti vaikų lopšelį darželį Antakalnyje. 1972 m. Asanavičių šeima su vaikais persikėlė gyventi į Karoliniškes, naują Vilniaus mikrorajoną. 1974 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus 38-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Lazdynų vidurinė mokykla). 1975–1976 m. mokėsi Vilniaus 41-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Karoliniškių gimnazija), 1977–1979 m. tęsė mokslus Vilniaus 47-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Spindulio pagrindinė mokykla).  Nuo 1980 m. mokėsi Vilniaus 50-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Ąžuolyno progimnazija), kurioje 1982 m. baigė aštuonias klases. 

Tais pačiais metais Loreta pradėjo dirbti siuvykloje „Aušra”, iš pradžių mokine, vėliau – siuvėja. Taip norėjo padėti sunkiai dirbančiai motinai. Siuvo drabužėlius vaikams. 1983 m. įsidarbino mezgėja susivienijime „Dovana“ (jame dirbo iki pat 1991-ųjų sausio įvykių). Tuo pačiu metu mokėsi Vilniaus I-oje pamaininėje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Židinio suaugusiųjų gimnazija). 1985 m. išlaikė abitūros egzaminus ir gavo vidurinės mokyklos baigimo atestatą. 1988–1990 m. studijavo Vilniaus finansų ir kredito technikume (dabar – Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultetas). 1990 m. jį baigė, įgydama buhalterinės apskaitos specialybę.  

Loreta domėjosi liaudies muzika, folkloru: nuo 1986 m. iki žūties dalyvavo Vilniaus statybos tresto kaimo kapelos veikloje, taip pat koncertavo su Profsąjungų kultūros rūmų ir „Dovanos“ folkloriniais ansambliais. Lemtingaisiais 1988–1990 m. aktyviai dalyvavo Sąjūdžio renginiuose. 1988 metais susipažino su Vincu, būsimuoju sužadėtiniu. 1989 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo „Baltijos kelyje“, skirtame pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą.

1991 m. sausio 11–13 d. budėjo prie Vilniaus Televizijos bokšto. 1991 m. sausio 13-osios naktį buvo sunkiai sužalota prie Televizijos bokšto, užvažiavus kariniam tankui. Ligoninėje buvo operuota, tačiau, dėl ypač sunkių sužeidimų, gyvybės išgelbėti nepavyko. Mirė Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje. 1991 m. sausio 16 d. – kartu su kitomis Sausio 13-osios aukomis buvo palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Sesuo Renata prisimena:

„Kai tik prasidėjo atgimimas, nepraleisdavome nė vieno renginio. Ėjome visos kartu. Ir abi naktis į sausio 12-ąją ir 13-ąją budėjome prie televizijos bokšto. Drauge su Loreta dainavau, šokau jaunimo būry. Paskui mama ir aš sugrįžome į namus sušilti. Sesutė liko su draugėmis. Išgirdusios pabūklų trenksmą, rengėmės vėl bėgti prie bokšto. Čia suskambo telefonas. Vyriškis pranešė, jog Loreta sužeista, ligoninėje. Kai ją pamatėme, buvo amžinai nutilusi.“

APDOVANOJIMAI

1991 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. I-952 už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę L. Asanavičiūtė apdovanota (po mirties) I-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu  (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius, antrasis pagal svarbą aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas);
1992 m. sausio 9 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio–rugsėjo mėnesiais L. Asanavičiūtė (po mirties) buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu;
1996 m. Loretos motinai Stasei Asanavičienei įteiktas Latvijos barikadų fondo rėmimo medalis;
1998 m. Amerikos biografijų institutas L. Asanavičiūtei suteikė (po mirties) pasaulio žmogaus vardą;
1999 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdyba L. Asanavičiūtei suteikė (po mirties) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos garbės narės statusą ir simboliškai ją priskyrė Vilniaus apskrities skyriui;
2005 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga L. Asanavičiūtę apdovanojo (po mirties) medaliu „Buvome, esame, būsime“;
2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines, L. Asanavičiūtė buvo apdovanota (po mirties) I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 

Parengta pagal:
Asauskienė, Aušra. Loreta Asanavičiūtė // Vilnijos vartai, 2012. Prieiga per internetą: https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/loreta-asanaviciute/
Dagytė, Ina. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis. Vilnius: Lietuvos moterų lyga, 2000.
Lietuva, 1991 01 13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai
. Vilnius: Spaudos departamentas, 1991.
Mačiukas, Žydrūnas. Loreta Asanavičiūtė (1967 04 22 – 1991 01 13) // Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Prieiga per internetą: https://www3.lrs.lt/pls/inter/sausio_13?p_r=4110&p_k=1&p_d=49556

Mačiukas, Žydrūnas, Rakauskienė, Loreta. Loreta Asanavičiūtė (1967 04 22 – 1991 01 13) // Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Prieiga per internetą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37313&p_k=1

***
Skaidrės:
1. Loreta svajonių apie ateitį akimirką. Fotografijos autorius – brolis Bronius Asanavičius. 1981 m.
Iš kn. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (Vilnius, 2000).

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Vilniaus 41-osios vidurinės mokyklos 3c klasės vinjetė. 1976–1977 m.

Iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos muziejaus rinkinių.

Loreta – 1-a iš dešinės pusės (2-oje nuo apačios eilėje). 

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Loreta vaikystėje.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš kn. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (Vilnius, 2000).

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Loreta Asanavičiūtė.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš kn. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (Vilnius, 2000).

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Su bendraminčiu.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš kn. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (Vilnius, 2000).

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Bendramokslių būryje. Vilniaus I-a pamaininė vidurinė mokykla. 1985 m.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš kn. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (Vilnius, 2000).

Loreta – stovi 2-a iš dešinės.

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Loreta – kapelos dalyvė. 1987 m.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš kn. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (Vilnius, 2000).

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Loreta Palangoje. 1989 m.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš kn. Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis (Vilnius, 2000).

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

DVI ARTIMOS DRAUGĖS – LORETA ASANAVIČIŪTĖ (CENTRE) IR LORETA TRUČILIAUSKAITĖ (4-TA IŠ KAIRĖS) FOLKLORO FESTIVALIO „SKAMBA SKAMBA KANKLIAI“ METU. 1990 M. VASARA.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Loretos Tručiliauskaitės-Šlekienės archyvo.

1991-ųjų sausį abi merginos budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto.

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

LORETA ASANAVIČIŪTĖ (CENTRE) IR LORETA TRUČILIAUSKAITĖ (2-A IŠ DEŠINĖS) FOLKLORO FESTIVALIO „SKAMBA SKAMBA KANKLIAI“ METU. 1990 M. VASARA.

Fotografijos autorius – nenustatytas.
Iš asmeninio Loretos Tručiliauskaitės-Šlekienės archyvo.

Loreta Asanavičiūtė: mergina, nepabūgusi tankų (LVNA)

Lietuvos Nepriklausomybės gynėjos Loretos Asanavičiūtės ir kitų Sausio 13-osios aukų palydėtuvės į paskutinę kelionę. 1991 m. sausio 16 d.

Fotografijos autorius – Antanas Gylys.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 9, ap. 1, b. 39, l. 11.

Laidotuvių ceremonija iš Vilniaus Arkikatedros aikštės juda link Antakalnio kapinių. 

Lt En