L. Tručiliauskaitė-Šlekienė – Lietuvos laisvės gynėja. 1991 m. prasidėjus budėjimams prie strateginių objektų, sausio 12-ąją su drauge L. Asanavičiūte ir kitais bendradarbiais išėjo prie Televizijos bokšto.

Laikas nusinešė daugybę nuostabių pavasarių. Gamtos pabudimo laikas Tau ypatingas, nes tai Tavo gimtadienio laikas.

Šiemet jis man kitoks – sunkus, paženklintas kova ir smurtu. Tas pats režimas, kuris prieš tris dešimtmečius teriojo Lietuvos žemę ir žmonių gyvenimus, dabar su dar brutalesne jėga ir neapykanta drasko Ukrainos žemę ir jos žmones...

Kokia brangi Laisvė, kokia trapi Gyvybė! Ar mokame tai branginti, saugoti, kas yra atsakomybė, pareiga, žmoniškumas? Apie tai norėčiau su Tavimi pasikalbėti. Bandau Tave įsivaizduoti subrendusią...

Loreta, atsimenu Tavo tamsių akių šiltą žvilgsnį, drasią šypseną, skambų balsą, tankius juodus plaukus, grakščią eiseną. Kaip per miglą išplaukia akimirkos iš Tavo gimtadienio, iš koncertų, ansamblio repeticijų, pasivaikščiojimų, suskamba dainuotų dainų posmai. Atsimenu žydrą megztuką, išsiuvinėtą Tau...

Nedaug laiko turėjau Tave pažinti, daug ko nežinojau. Bet tą lemtingą sausį, tą naktį prie bokšto mūsų rankos ir širdys buvo kartu, mums tai buvo svarbu, mes taip mylėjom Lietuvą, Tu taip norėjai gyventi...

Brangioji Loreta, Tu gyveni mano širdyje, Lietuvos žmonių širdyse, ir težydi Tavo amžinos jaunystės pavasaris.

Ačiū Tau!

Tavo draugė Loreta
2022 m. balandis

***
Skaidrės:
1. Loreta Tručiliauskaitė-Šlekienė. 2022 m.
Iš asmeninio Loretos Tručiliauskaitės-Šlekienės archyvo.
2. Loreta Tručiliauskaitė-Šlekienė su liaudiškomis kanklėmis. 1991 m.
Prie Vilniaus televizijos bokšto Loreta nešėsi ir kankles, kad dainomis palaikytų susirinkusių žmonių dvasią.
Iš asmeninio Loretos Tručiliauskaitės-Šlekienės archyvo.
3. Loreta prie savo draugės amžinojo poilsio vietos Vilniaus Antakalnio kapinėse. Fotografijos autorius – Vaclovas Kriščiūnas. 1991 m.
Iš asmeninio Loretos Tručiliauskaitės-Šlekienės archyvo.