1992 m. L. Asanavičiūtės žūties vietoje prie Vilniaus televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10, Vilnius) buvo atidengtas paminklas – ant marmurinio stačiakampio pagrindo stovintis keturkampio plano stulpas su įstrižai nusklembtu viršumi ir iškaltu įgilintų raidžių įrašu: „Loreta / Asanavičiūtė / 1967–1991“.
1993 m. atidengta atminimo lenta Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje (buvusioje – Vilniaus 41-ojoje vidurinėje mokykloje), kurioje mokėsi Loreta. Pilkame marmure iškalti žodžiai skelbia, kad „šioje mokykloje mokėsi Loreta Asanavičiūtė, žuvusi 1991 m. Sausio tryliktąją prie Lietuvos televizijos bokšto“. Įrašą iškalęs žmogus prašė jį vadinti nežinomu autoriumi.
1996 m. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, Televizijos bokšto prieigose esančiai Vilniaus gatvei (buvusiai Žvaigždžių g.) buvo suteiktas Loretos Asanavičiūtės vardas. 1996 m. atidengta atminimo lenta ant namo, kuriame gyveno Loreta (L. Asanavičiūtės g. 4, Vilnius).
1997 m. kompozitorius Vytautas Klova sukūrė muzikos kūrinį balsui ir fortepijonui „Loreta“ (žodiai – Doniaus Renio).
Atminimo lenta taip pat yra atidengta Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete (buvusiame – Vilniaus finansų ir kredito technikume), kuriame studijavo Loreta. 2001 m. Vilniuje viešėjęs olandų menininkas John (Jon) Boetes planavo sukurti L. Asanavičiūtės statulą iš juodojo granito ir pastatyti ją greta žymių pasaulio žmonių skulptūrų savo kuriamame Taikos parke Mahabalipuramo miestelyje Indijoje.
Socialinių mokslų daktarė, docentė Ina Dagytė-Mituzienė yra parašiusi knygą „Loreta Asanavičiūtė: veiksmas ir atmintis“ (2000). Tai nėra tik biografinis leidinys. „Kasdienėj gyvenimo tėkmėj man svarbesnė atskiro žmogaus pozicija, jo vienatinis ir nepakartojamas turinys, kuris įkvepia gyvybės jo tariamiems žodžiams ir sumanymams, vykdomiems veiksmams. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl ėmiausi knygos apie Loretą Asanavičiūtę“, – rašo autorė. I. Dagytė knygoje pasakoja apie jaunos merginos gyvenimą, kalbasi su jos mama, Stase Asanavičiene-Vagonyte, kurios gimtinė – Lyduokių seniūnijoje esantis Juodkiškių kaimas.
Apie L. Asanavičiūtę rašoma Onos Voverienės knygoje „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“ (2005), Antano Rimvydo Čaplinko knygose „Vilniaus gatvės“ (2000) ir „Vilniaus atminimo knyga“ (2011), Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“ (2017), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (T. 2, 2002) ir kt., taip pat periodikoje, internete.
2019 m. Lietuvos televizijoje buvo sukurtas dokumentinis filmas „Neužmiršti“ (filmo autoriai: Aistė Stonytė, Audrius Stonys, Česlovas Stonys). Kurdami 1991 m. sausio 13-osios naktį žuvusių laisvės kovotojų portretus ciklo kūrėjai kalbino žuvusiųjų artimuosius, draugus ir kitus juos pažinojusius asmenis.
Eilėraščiai, skirti Loretai Asanavičiūtei:
Ablėnaitė, Lilijana. Loretai // Baltoji vilkė. Vilnius: Petro ofsetas, 2009. P. 169.
Aleksandravičiūtė R. Sausio 13-ąją: [Loretai Asanavičiūtei skirtas eilėraštis] // Alytaus naujienos. 1992, sausio 11.
Baniulaitis, Alfonsas. Loreta, saule Lietuvos… // Lietuvos aidas. 2005, sausio 12, p. 7.
Baniulaitis, Alfonsas. Lietuvos laisvė – trys milijonai laisvių: Loreta Asanavičiūtė – Laisvės ugnies vaidilutė // Lietuvos aidas. 2005, sausio 12, p. 7. [Apie trylikos Laisvės gynėjų žūties 1991 m. sausio 13 d. dvasinę prasmę, autoriaus siūlymą pastatyti Laisvės arką; pateikiamas eilėraštis, skirtas L. Asanavičiūtei.]
Mažuikienė, Aldona. Loretai. Sausio 13-oji // Iš duonos pateka saulė. Jonava, 2008. P. 120-121.
Pocienė, Nijolė. Loreta // Rinkos aikštė. 2011, sausio 18, p. 11.
Vaičiulevičienė, Zita. Loretos žodžiai iš kapo: Sausio tryliktąją prisiminus // Gintaro gimtinė. 2011, sausio 1-31, p. 4.
Žebrauskienė, Laima. Žuvusiai Loretai // Rinkos aikštė. 1998, kovo 18, p. 3.
Parengta pagal:
Asauskienė, Aušra. Loreta Asanavičiūtė // Vilnijos vartai, 2012. Prieiga per internetą: https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/loreta-asanaviciute/
Dokumentinis filmas „Neužmiršti“ – praėjusios savaitės žiūrimiausias // Lietuvos radijas ir televizija, 2021. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/1323401/dokumentinis-filmas-neuzmirsti-praejusios-savaites-ziurimiausias
Dokumentinis pasakojimas apie LKKSS garbės narę Loretą Asanavičiūtę // Kariuomenės kūrėjai, 2020. Prieiga per internetą: http://kariuomeneskurejai.lt/dokumentinis-pasakojimas-apie-lkkss-garbes-nare-loreta-asanaviciute/
Iš Vilniaus Karoliniškių gimnazijos mokytojos Audronės Būdienės pasakojimų, paliudijimų.
Eilėraščių, skirtų Sausio 13-ajai, sąrašas // Sausio 13-oji tautos atmintyje, 2019. Prieiga per internetą: https://laisve15.lnb.lt/bibliografija/eilerasciu-skirtu-sausio-13-ajai-sarasas
Mačiukas, Žydrūnas. Loreta Asanavičiūtė (1967 04 22 – 1991 01 13) // Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Prieiga per internetą: https://www3.lrs.lt/pls/inter/sausio_13?p_r=4110&p_k=1&p_d=49556
Mačiukas, Žydrūnas, Rakauskienė, Loreta. Loreta Asanavičiūtė (1967 04 22 – 1991 01 13) // Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Prieiga per internetą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37313&p_k=1
Vytautas Klova // Lietuvos muzikos informacijos centras. Prieiga per internetą: https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/klovavytautas/
***
Skaidrės:
1. Atminimo lenta Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje, kurioje mokėsi Loreta Asanavičiūtė. Fotografijos autorius – Darius Gudelis. 2022 m.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas.
