Parodos
Albumai
„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Moisiejaus Batviniko baudžiamosios bylos viršelis.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Moisiejus Batvinikas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Zarasų apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1934‒1940 m. buvo „kontrrevoliucinės fašistinės“ ŽKS narys, Zarasų skyriaus pirmininkas; 1935‒1940 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, be to, turėjo nuosavą foto ateljė Zarasuose. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 13 d. nutarimu už „aktyvią kovą su darbininkų klase ir revoliuciniu judėjimu“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį, Bakčiaro rajoną. Atlikęs bausmę SSRS NKVD Kraslage, M. Batvinikas 1949 m. kovo mėn. buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Dzeržinskio rajoną. Iš spec. tremties paleistas 1958 m. liepos mėn. 

1941 m. birželio 14 d. 

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-2401, viršelis.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Moisiejus Batvinikas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn. 

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-2401, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Zelda Batvinikienė tremtyje. Krasnojarsko kraštas, Dzeržinskio rajonas.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos nario Moisiejaus Batviniko žmona Zelda Batvinikienė ir jų vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį, Bakčiaro rajoną. Z. Batvinikienei 1950 m. pradžioje leista išvažiuoti pas vyrą M. Batviniką, ištremtą į Krasnojarsko kraštą, Dzeržinskio rajoną. Iš spec. tremties paleista 1956 m. kovo mėn.

Ne anksčiau kaip 1950 m.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 38871, l. 53.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Kasrielis Binderis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Kasrielis Binderis 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Zarasų apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1934‒1940 m. buvo aktyvus „buržuazinės nacionalistinės organizacijos“ ŽKS narys, Zarasų skyriaus valdybos narys, taip pat Revizijos komisijos narys; be to, buvo dirbtuvės savininkas, naudojosi samdoma darbo jėga. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu, kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį, Bakčiaro rajoną. Iš SSRS NKVD Kraslago K. Binderis paleistas 1945 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir išsiųstas į šeimos ištrėmimo vietą, įtrauktas į spec. tremtinių įskaitą. 1947 m. birželio mėn. išleistas gydytis į Tomską, kur gydėsi 5 mėnesius. Po gydymosi į spec. ištrėmimo vietą negrįžo – pabėgo į Lietuvą, gyveno ir dirbo Vilniuje. 1949 m. sausio mėn. pradžioje buvo suimtas už pabėgimą iš spec. ištrėmimo vietos, įkalintas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 1 Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MVD 1949 m. gegužės 13 d. nutarimu už pabėgimą iš ištrėmimo vietos nuteistas 3 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, atlikus bausmę gražinant į ištrėmimo vietą. Mirė 1956 m. birželio mėn. tremtyje Tomsko srityje, Bakčiaro rajone.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13309, t. 1, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) protokolo išrašas dėl Kasrielio Binderio nuteisimo.

1949 m. gegužės 13 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13309, t. 2, l. 132.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Eta Binderienė tremtyje. Tomsko sritis, Bakčiaro rajonas.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos nario Kasrielio Binderio žmona Eta Binderienė ir jų vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį, Bakčiaro rajoną. Iš spec. tremties paleisti 1958 m. gegužės – birželio mėn.

Ne vėliau kaip 1950 m. kovo 24 d.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 38569, l. 3a.p.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) protokolo išrašas dėl Moisiejaus Bregšteino nuteisimo.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Moisiejus Bregšteinas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas tuo, kad nuo 1933 m. buvo aktyvus „kontrrevoliucinės nacionalistinės organizacijos“ ŽKS organizatorius ir narys, užėmė vadovaujančius postus, buvo ŽKS centro valdybos pirmininkas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. birželio 13 d. nutarimu už „dalyvavimą kontrrevoliucinėje organizacijoje“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Sevurallago paleistas 1949 m. vasario mėn. ir išvežtas į tremtį Kokčetovo srityje. Iš spec. tremties paleistas 1956 m. spalio mėn.

1942 m. birželio 13 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14366, l. 26.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Simonas Elja Buršteinas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Simonas-Elja Buršteinas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Zarasų apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1934‒1940 m. buvo „buržuazinės nacionalistinės organizacijos“ ŽKS narys, Zarasų skyriaus valdybos narys. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 27 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. iš Lietuvos buvo ištremti į Tomsko sritį, Bakčiaro rajoną. Iš SSRS NKVD Kraslago S. E. Buršteinas paleistas 1945 m. gruodžio mėn. pabaigoje, išvyko pas šeimą į Tomsko sritį. Iš spec. tremties paleistas 1956 m. kovo mėn.; 1956 m. birželio mėn. visa šeima grįžo į Lietuvą, Vilnių.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn. 

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-10981, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Jeruchimas Felleris Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 3 Kaune.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Jeruchimas Felleris 1953 m. vasario mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities valdybos, įkalintas Lietuvos SSR MVD kalėjime Nr. 3 Kaune. Kaltintas tuo, kad 1919‒1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir dalyvavo kovose su Raudonąja armija; 1933‒1934 m. buvo aktyviu ŽKS nariu, nuo 1934 m. ŽKS teikė „materialinę paramą mokėdamas nario mokesčius“ ir nepranešė „valdžios organams“ apie pažįstamo asmens padarytą „kontrrevoliucinį nusikaltimą“. Lietuvos SSR Kauno srities teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 1953 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas 10 m. laisvės atėmimu, su viso turto konfiskavimu. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos 1953 m. gegužės 19 d. nutartimi nuosprendis pakeistas ir J. Felleris 1953 m. gegužės mėn. pabaigoje iš įkalinimo paleistas.

Ne anksčiau kaip 1953 m. vasario mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-9984, l. 8-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Gutelis Fidleris Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kalėjime.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Gutelis Fidleris 1951 m. liepos mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR MGB Klaipėdos srities valdybos. Kaltintas tuo, kad 1920 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą; tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje; 1934–1940 m. buvo „žydų buržuazinės nacionalistinės organizacijos“ ŽKS narys; 1948–1951 m. palaikė ryšius su „žydų nacionalistais“ Izraeliu Kaplanu ir kitais, lankėsi jų organizuojamuose nelegaliuose susirinkimuose, kuriuose buvo skaitomos antisovietinės maldos, raginančios žydų tautybės asmenis išvykti į Palestiną. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1951 m. lapkričio 28 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingam elementui“ skirti 5 m. tremties į Karagandos sritį, kur buvo etapuotas 1952 m. vasario mėn.

Ne anksčiau kaip 1951 m. liepos mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37011/3, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Operatyvinės grupės raportas apie Maušos Mordchelio Fidlerio šeimos iškeldinimą už Lietuvos SSR ribų.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Mauša Mordchelis Fidleris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas tuo, kad 1934–1940 m. buvo aktyvus ŽKS narys: 1936 m. išrinktas Kauno miesto skyriaus komiteto nariu, vėliau – sekretoriumi. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 3 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš SSRS NKVD Sevurallago Gario lagerio paleistas 1947 m. birželio mėn.; 1948 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. iš Lietuvos buvo ištremti į Altajaus kraštą, 1942 m. perkelti į Jakutijos ASSR. Jiems grįžti į Lietuvą neleista.

1941 m. birželio 14 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13632, SB, l. 3, 3a.p.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) protokolo išrašas dėl Maušos Mordchelio Fidlerio nuteisimo.

1942 m. spalio 3 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13632, l. 18.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Mauša Morchelis Fidleris.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Mauša Mordchelis Fidleris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas tuo, kad 1934–1940 m. buvo aktyvus ŽKS narys: 1936 m. išrinktas Kauno miesto skyriaus komiteto nariu, vėliau – sekretoriumi. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 3 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš SSRS NKVD Sevurallago Gario lagerio paleistas 1947 m. birželio mėn. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. ištremti į Altajaus kraštą, 1942 m. perkelti į Jakutijos ASSR.

M. M. Fidleris 1948 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Likusiems Fidlerių šeimos nariams grįžti į Lietuvą neleista. 1950 m. balandžio mėn. M. M. Fidleris buvo vėl suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB). Kaltintas tuo, kad 1934–1940 m. turėjo nuosavą kirpyklą, kurioje „išnaudojo samdomą darbo jėgą“, taip pat priklausė „žydų fašistinei organizacijai“ ŽKS, 1935–1940 m. buvo ŽKS Kauno skyriaus komiteto sekretoriumi, „skleidė tarp žydų buržuazinę, fašistinę ideologiją“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1950 m. liepos 19 d. nutarimu „už aktyvią kovą su revoliuciniu judėjimu“ skirta tremtis į Novosibirsko sritį. Paleistas iš tremties Jakutijos ASSR 1956 m. balandžio mėn. Likusieji Fidlerių šeimos nariai iš spec. tremties Jakutijos ASSR paleisti 1956 m. gegužės ‒ rugpjūčio mėn.

Ne vėliau kaip 1950 m. balandžio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 35117/3, l. 7-3.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) protokolo išrašas dėl Maušos Mordchelio Fidlerio nuteisimo.

1950 m. liepos 19 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 35117/3, l. 50.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Jokūbas Goldbergas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 Kaune.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys J. Goldbergas 1940 m. liepos mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD. Kaltintas tuo, kad buvo „eilės žydų kontrrevoliucinių organizacijų narys“: „Žydų politinio komiteto“, „Sąjungos šalies ginkluotoms pajėgoms remti“, o 1933‒1940 m. – ŽKS pirmininkas. Bylos tyrimas baigtas 1941 m. gegužės mėn. pabaigoje, tačiau prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, Ypatingasis pasitarimas prie SSRS NKVD nespėjo paskirti bausmės. Sovietų saugumui nenustačius J. Goldbergo buvimo vietos ir neradus duomenų apie jo likimą, byla 1964 m. spalio mėn. buvo nutraukta.

1940 m. liepos mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 7812/3, l. 7-5.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Jochilis Gordonas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai

 Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Jochilis Gordonas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Zarasų apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad nuo 1934 m. buvo „nacionalistinės“ ŽKS narys, 1934‒1935 m. – ŽKS sekretorius ir Zarasų skyriaus valdybos narys; be to, turėjo kirpyklą ir moteriškų kepurių siuvyklą. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. iš Lietuvos buvo ištremti į Tomsko sritį, Bakčiaro rajoną. Iš SSRS NKVD Kraslago J. Gordonas paleistas 1945 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir įtrauktas į spec. tremtinių įskaitą. Gordonų šeima iš spec. tremtinių įskaitos išbraukta 1956 m. gegužės mėn.

1941 m. birželio mėn. 

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-7817, l. 6-2.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Leizeris Gordonas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage). Krasnojarsko kraštas.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Leizeris Gordonas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1920‒1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje; 1934‒1940 m. buvo „žydų buržuazinės“ ŽKS narys, nuo 1937 m. buvo renkamas ŽKS Molėtų skyriaus pirmininku, 1934‒1940 m. buvo Revizijos komisijos narys. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. rugsėjo 19 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir duktė 1941 m. birželio mėn. iš Lietuvos buvo ištremtos į Altajaus kraštą. Atlikęs bausmę Kraslage, L. Gordonas 1948 m. išsiųstas į tremtį Krasnojarsko krašte, Tasejevo rajone. Visa šeima 1955 m. gruodžio 9 d. iš spec. ištrėmimo vietos paleista, išvyko į Lenkiją.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-2049, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Hana Gordonienė ir Sara Gordonaitė tremtyje. Krasnojarsko kraštas, Tasejevo rajonas.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos nario Leizerio Gordono žmona Hana Gordonienė ir duktė Sara Gordonaitė 1941 m. birželio mėn. buvo ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau – į Jakutijos ASSR, o 1950 m. perkeltos į Leizerio Gordono tremties vietą Krasnojarsko kraštą, Tasejevo rajoną. Visa šeima iš spec. ištrėmimo vietos paleista 1955 m. gruodžio mėn., išvyko į Lenkiją.

Ne vėliau kaip 1952 m. gegužės 16 d.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 39007, l. 2a.p., 5a.p.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) protokolo išrašas dėl Davido Chasmano nuteisimo.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Davidas Chasmanas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas tuo, kad nuo 1933 m. buvo ŽKS narys; 1918‒1920 m. kovojo su Raudonąja armija; 1935‒1937 m. buvo ŽKS laikraščio „Apžvalga“ administratorius; 1933‒1935 m. buvo „sionistinio laikraščio“ „Momentas“ administratorius; už „aktyvią kontrrevoliucinę veiklą“ 1938 m. buvo išrinktas „žydų kontrrevoliucinės partijos“ „Sionistų-revizionistų“ centro komiteto antruoju vice prezidentu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 7 d. nutarimu už „aktyvią kovą su darbininkų klase ir revoliuciniu judėjimu“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Sevurallago D. Chasmanas paleistas 1948 m. gruodžio mėn. (dokumentuose taip pat nurodyti 1949 m.) ir ištremtas į Novosibirsko sritį, Vengerovo rajoną. 1953 m. išvyko pas šeimą į Bijską Altajaus krašte. Iš spec. tremties Chasmanų šeima paleista 1956 m. balandžio mėn., 1957 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą. 

1942 m. spalio 7 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14676, l. 23.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Elija Kaganas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Elija Kaganas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1934‒1940 m. buvo aktyvus „buržuazinės nacionalistinės kontrrevoliucinės organizacijos“ ŽKS narys, kurioje iki 1937 m. buvo Kontrolės komisijos pirmininkas, o nuo 1937 m. – Molėtų skyriaus Kontrolės komisijos narys. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 3 d. nutarimu už „dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje organizacijoje“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Atlikęs bausmę, 1949 m. gegužės mėn. E. Kaganas buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Igarkos rajoną, kur mirė 1950 m. kovo mėn.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12378, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Izraelis Kamaikas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Izraelis Kamaikas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad nuo 1937 m. buvo „kontrrevoliucinės“ ŽKS narys, Anykščių skyriaus Garbės teismo narys. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 20 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir sūnus 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos. I. Kamaikas mirė 1947 m. SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kraslage. Žmona Estera Kamaikienė Kac iš spec. tremties Jakutijos ASSR paleista 1957 m. gruodžio mėn.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. b. P-13764, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) pranešimas apie Izraelio Kamaiko mirtį.

1948 m. sausio 8 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13764, l. 20, 20a.p.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Estera Kamaikienė.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos nario Izraelio Kamaiko žmona Estera Kamaikienė su sūnumi 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, vėliau perkelta į Jakutijos ASSR. Sūnus Judelis Kamaikas mirė 1942 m. Altajaus krašte. Estera Kamaikienė Kac iš spec. tremties Jakutijos ASSR paleista 1957 m. gruodžio mėn.

Ne vėliau kaip 1929 m. rugpjūčio 26 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. SB, P-13764, l. 11.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Izraelis Kaplanas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Izraelis Kaplanas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Tauragės apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1920‒1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje; 1934‒1937 m. buvo „karinės fašistinės buržuazinės“ Lietuvos šaulių sąjungos narys; 1934‒1939 m. buvo „buržuazinės nacionalistinės organizacijos „žydų frontininkai“ (taip dokumente) narys, 1937‒1939 m. buvo ŽKS Tauragės skyriaus pirmininkas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 27 d. nutarimu už „dalyvavimą kontrrevoliucinėje organizacijoje“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kraslago paleistas 1946 m. birželio mėn.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14155, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Michelis Karpuchas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Michelis Karpuchas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad turėjo kepurių siuvyklą, kurioje „išnaudojo samdomą darbo jėgą“; 1937‒1940 m. buvo „buržuazinės nacionalistinės organizacijos“ ŽKS narys, visą laiką buvo Garbės teismo narys. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. M. Karpuchas mirė SSRS NKVD Kraslage 1946 m. kovo mėn. Šeimos nariai iš spec. tremties paleisti 1957 m. liepos mėn.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12385, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Mendelis Kimelis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage). Krasnojarsko kraštas.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Mendelis Kimelis 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Šiaulių apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1919‒1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje; 1936‒1940 m. buvo „buržuazinės nacionalistinės organizacijos“ ŽKS narys ir aktyviai dalyvavo jos veikloje; buvo „stambus spekuliantas, išnaudojo samdomą darbo jėgą“; „materialiai rėmė buvusią buržuazinę vyriausybę“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. 1958 m. sausio mėn. pabaigoje. paleistas iš spec. tremties Kemerovo srityje, Stalinske.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14838, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Davidas Libermanas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage). Krasnojarsko kraštas.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Davidas Libermanas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad turėjo savo geležies dirbinių parduotuvę ir naudojosi samdoma darbo jėga; 1920‒1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje; 1937‒1940 m. buvo ŽKS narys, Utenos skyriaus Revizijos komisijos pirmininko pavaduotojas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 30 d. nutarimu už „priklausymą fašistinei organizacijai“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir duktė 1941 m. birželio mėn. buvo ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Atlikęs bausmę SSRS NKVD Kraslage, D. Libermanas 1946 m. buvo ištremtas į Altajaus kraštą, į šeimos tremties vietą. Žmona ir duktė iš spec. tremties Altajaus krašte, Bijske paleistos 1958‒1959 m., D. Libermanas iš spec. tremties paleistas 1960 m. rugpjūčio mėn. Liko gyventi Altajaus krašte, Bijske.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11325, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Davidas Libermanas tremtyje. Altajaus kraštas, Bijskas.

Ne anksčiau kaip 1946 m. 

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 38891, l. 26.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) protokolo išrašas dėl Abraomo Izaoko Livšico nuteisimo.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Abraomas Izaokas Livšicas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas tuo, kad nuo 1923 m. buvo „karinės fašistinės organizacijos“ Lietuvos šaulių sąjunga narys; 1936 m. įstojo į „kontrrevoliucinę fašistinę organizaciją“ ŽKS ir iki 1939 m. buvo jos generalinis sekretorius; be to, buvo Lietuvos politinės policijos slaptasis agentas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 14 d. nutarimu už „aktyvią kovą su darbininkų klase ir revoliuciniu judėjimu“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir duktė 1941 m. birželio mėn. buvo ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Atlikęs bausmę Sevurallage, A. I. Livšicas 1949 m. sausio mėn. išvežtas į tremtį Novosibirsko sritį, Severnyj rajoną. Iš tremties paleistas 1956 m. balandžio mėn.

1942 m. spalio 14 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14289, l. 19.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Chackelis Lubockas (Lubockij) SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Ch. Lubockas (Lubockij) 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Zarasų apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1934‒1940 m. buvo „fašistinės“ ŽKS narys, Zarasų skyriaus valdybos narys. Mirė 1942 m. vasario mėn. SSRS NKVD Kraslago Nižniaja Poimos lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos SSR.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-1587, l. 5.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Aktas dėl Chackelio Lubocko (Lubockij) mirties, sudarytas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje.

1942 m. sausio 27 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-1587, l. 16. 

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Leizeris Margolis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Leizeris Margolis 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Zarasų apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1931‒1940 m. buvo nuosavos parduotuvės savininkas; 1934‒1940 m. buvo „kontrrevoliucinės fašistinės“ ŽKS narys, Zarasų skyriaus valdybos narys. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Tomsko sritį. Iš SSRS NKVD Kraslago paleistas 1945 m. gruodžio mėn., grįžo į Lietuvą.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13204, l. 5.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Solomonas Mileris SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Solomonas Mileris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1933‒1940 m. buvo „buržuazinės nacionalistinės“ ŽKS narys, iki 1936 m. ir 1939‒1940 m. buvo Utenos skyriaus valdybos narys; be to, nuo 1932 m. turėjo galanterijos parduotuvę. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 30 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir duktė 1941 m. birželio mėn. buvo ištremtos iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kraslago S. Mileris paleistas 1946 m. birželio mėn. ir ištremtas į Altajaus kraštą. Iš tremties paleistas 1956 m. rugpjūčio mėn., su šeima grįžo į Lietuvą.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-9411, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) protokolo išrašas dėl Šimono Neco nuteisimo.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Šimonas Necas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir išvežtas į SSRS NKVD Kargopolio pataisos darbų lagerį (Kargopollagą) Archangelsko srityje. Kaltintas tuo, kad 1934‒1940 m. buvo „kontrrevoliucinės fašistinės organizacijos“ ŽKS narys ir vadovas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) 1943 m. gegužės 29 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona 1941 m. birželio mėn. buvo ištremta į Altajaus kraštą, Slavgorodą. Iš SSRS NKVD Kargopollago Š. Necas paleistas 1949 m. ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą.

1943 m. gegužės 29 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13271, l. 22.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Sora Ricienė.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos nario Maušo Rico žmona Sora Ricienė su vaikais 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Paleisti iš spec. tremties 1956 m. rugpjūčio mėn.

Ne vėliau kaip 1933 m. kovo 28 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, SB, b. P-13697, l. 10-3.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Pinelis Rybakas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Pinelis Rybakas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1934‒1940 m. buvo aktyvus „buržuazinės nacionalistinės organizacijos“ ŽKS narys, Molėtų skyriaus Garbės teismo pirmininkas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 30 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Iš SSRS NKVD Kraslago P. Rybakas paleistas 1946 m. birželio mėn., išvežtas į Altajaus kraštą, Barnaūlą, kur įtrauktas į spec. tremtinių įskaitą. Visa šeima 1957 m. sausio mėn. paleista iš spec. tremties Altajaus krašte.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-2412, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Zelikas Segalis SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage) Krasnojarsko krašte.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Zelikas Segalis 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1930 m. įstojo į „buržuazinę nacionalistinę organizaciją“ ŽKS ir aktyviai dalyvavo jos veikloje; be to, turėjo nuosavą stalių dirbtuvę Utenoje ir naudojosi samdoma darbo jėga. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 13 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Iš SSRS NKVD Kraslago Z. Segalis paleistas 1946 m. birželio mėn., išvyko pas šeimą į Altajaus kraštą. Visa šeima 1947 m. grįžo į Lietuvą.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-9340, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Abelis Šapiro SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage) Krasnojarsko krašte.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Abelis Šapiro 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad „eilę metų turėjo du nuosavus namus, buvo maisto produktų parduotuvės valdytojas“; be to, 1932‒1940 m. priklausė „buržuazinei nacionalistinei organizacijai“ ŽKS, nuo 1937 metų buvo Utenos skyriaus Garbės teismo pirmininkas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. vasario 3 d. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos. Iš SSRS NKVD Kraslago A. Šapiro paleistas 1946 m. sausio mėn., tų pačių metų gruodžio mėn. grįžo į Lietuvą, Vilnių.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-9625, t. 1, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Abelis Šapiro Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 1 Vilniuje

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Abelis Šapiro 1950 m. balandžio mėn. buvo antrą kartą suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB). Kaltintas, kad 1933‒1940 m. priklausė „žydų fašistinei organizacijai“ ŽKS, vykdė „griaunamąjį darbą prieš revoliucinį judėjimą Lietuvoje, skleidė tarp žydų buržuazinę, fašistinę ideologiją“. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1950 m. liepos 22 d. nutarimu už „priklausymą fašistinei organizacijai“ skirta tremtis į Novosibirsko sritį. Iš tremties paleistas 1954 m. liepos mėn., grįžo į Lietuvą, Vilnių.

Ne anksčiau kaip 1950 m. balandžio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-9625, t. 2, l. 7-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Benjaminas Šlezbergas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Benjaminas Šlezbergas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1920‒1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir dalyvavo kovose už Nepriklausomą Lietuvą; 1929‒1939 m. buvo veltinių dirbtuvės bendrasavininkas ir eilę metų „išnaudojo samdomą darbo jėgą“; 1935‒1940 m. buvo „buržuazinės nacionalistinės“ ŽKS narys, nuo 1937 m. – Anykščių skyriaus pirmininkas ir aktyviai dalyvavo sąjungos veikloje. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu „už aktyvią kovą su darbininkų klase ir revoliuciniu judėjimu“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Atlikęs bausmę, iš SSRS NKVD Kraslago B. Šlezbergas paleistas ir ištremtas į Šiaurės Jeniseiską. 1955 m. išvyko pas šeimą į Altajaus kraštą, Bijską. Šlezbergų šeima 1958 m. kovo mėn. paleista iš spec. tremties.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11136, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Meilechas Šmukleris SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Meilechas Šmukleris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1925‒1940 m. buvo „kontrrevoliucinės organizacijos“ ŽKS narys. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu kaip „socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 5 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos. M. Šmukleris mirė 1942 m. gruodžio mėn. SSRS NKVD Kraslage.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12391, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) protokolo išrašas dėl Morducho Vitenbergo nuteisimo.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Morduchas Vitenbergas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Kargopolio pataisos darbų lagerį (Kargopollagą) Archangelsko srityje. Kaltintas tuo, kad užsiėmė prekyba, turėjo nuosavą parduotuvę; nuo 1934 m. buvo „kontrrevoliucinės sionistinės organizacijos“ ŽKS Žiežmarių skyriaus narys ir vadovas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. gegužės 29 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir sūnus 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, Slavgorodą. Iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kargopollago M. Vitenbergas paleistas 1949 m. ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Iš tremties paleistas 1956 m. liepos mėn.

1943 m. gegužės 29 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13257, l. 26.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) protokolo išrašas dėl Leibos Zelcerio nuteisimo.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Leiba Zelceris 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį (Sevurallagą) Sverdlovsko srityje. Kaltintas tuo, kad nuo 1933 m. buvo aktyvus „kontrrevoliucinės nacionalistinės sionistinės organizacijos“ ŽKS narys, nuo 1937 m. – Kauno skyriaus vice prezidentas; be to, stambaus prekybininko – popieriaus gamybos įmonės savininko – sūnus. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. birželio 24 d. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Sevurallago paleistas 1952 m. balandžio mėn.

1942 m. birželio 24 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12716, l. 21.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Peilitas Železnikas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerio (Kraslago) Nižniaja Poimos lageryje. Krasnojarsko kraštas, Rešiotai.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (ŽKS) narys Peilitas Železnikas 1941 m. birželio mėn. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Utenos apskrities skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslagą) Krasnojarsko krašte. Kaltintas tuo, kad 1935‒1940 m. buvo „žydų nacionalistinės kontrrevoliucinės organizacijos“ ŽKS narys, 1936‒1940 m. buvo Revizijos komisijos pirmininkas, o 1937‒1940 m. – Anykščių skyriaus Garbės teismo pirmininkas. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 30 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Žmona ir vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą. Iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kraslago P. Železnikas paleistas 1949 m. sausio mėn. ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Iš spec. tremties paleistas 1957 m. rugpjūčio mėn.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio mėn.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-6614, l. 6-1.

„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Frida Železnikienė tremtyje. Krasnojarsko kraštas, Tasejevo rajonas.

Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos nario Peilito Železniko žmona Frida Železnikienė ir jų vaikai 1941 m. birželio mėn. buvo ištremti iš Lietuvos į Altajaus kraštą, 1950 m. perkelti į Krasnojarsko kraštą, Tasejevo rajoną. Iš spec. tremties Železnikų šeimos nariai paleisti 1957‒1958 m.

Ne vėliau kaip 1952 m. gegužės 16.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 845, l. 2a.p.

Lt En