Parodos
Albumai
„LIETUVOS ŽYDAI KARIAI SAVANORIAI“ (LCVA)

Virtuali paroda „Žydai savanoriai, dalyvavę Lietuvos nepriklausomybės kovose“

2020-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Šios temos aktualizavimas suteikia galimybę įvairiomis formomis kalbėti apie žydų veiklos reikšmę Lietuvos istorijos procesuose. Viena jų – viešai skelbiami archyvuose saugomi dokumentai, suteikiantys galimybę prisiliesti prie bendrame istoriniame kontekste svarbios temos – žydų dalyvavimo Lietuvos nepriklausomybės kovose.

Lietuvos nepriklausomybės kovos – jaunai Lietuvos valstybei 1918–1920 m. kilę išbandymai, kurių metu mobilizuoti lietuviai kariai ir kariai savanoriai kovojo su Rusijos kariais, kitaip vadinamais bolševikais, Lenkijos kariais, kitaip – želigovskininkais ir su armija, sudaryta iš rusų baltagvardiečių ir vokiečių karių, kitaip vadinamų bermontininkais.

Tema, nukelianti į Lietuvos valstybės ištakas, svarbi ir aktuali žvelgiant keliais pjūviais – nuo bandymų kovoti diplomatinėmis priemonėmis iki karinių veiksmų, nuo bendro kovose dalyvavusių karių skaičiaus iki jose dalyvavusių tautinių mažumų.

Naujai susikūrusioje Lietuvos valstybėje gyvenę daugelio tautų ir konfesijų atstovai pirmaisiais Lietuvos gyvavimo metais gynė ir jos valstybingumą. Tiek savanorių, tiek mobilizuotų karių gretose buvo lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, gudų, ukrainiečių, latvių, žydų ir kitų tautybių atstovų. Didžiausią kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę procentą sudarė lietuvių tautybės žmonės, antri buvo žydai, taip pat aktyviai gynę valstybės, kurią jidiš kalba vadino Lite, laisvę.

Virtualioje parodoje Lietuvos centrinis valstybės archyvas suteikia galimybę remiantis archyviniais dokumentais prisiliesti prie žydų karių savanorių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės kovose, temos. Šaltinių gausa leidžia į temą pažvelgti iš keleto pusių.

Parodą sudaro aštuonios dalys. Parodoje pamatysite šaltinius, suteikiančius informacijos apie karių savanorių tarnybos pradžią ir žydus karius savanorius charakterizuojančių dokumentų. Išvysite dokumentų, supažindinančių su žydų karių savanorių indėliu į konkrečias kovas, ir šaltinių, nušviečiančių tolimesnį jų likimą.

Parodoje eksponuojami Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi žydų karių savanorių tarnybą atspindintys apdovanojimai. Čia pamatysite ne tik Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patvirtintą Lietuvos kariuomenės savanorių medalio įstatymo projektą, bet ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalio liudijimų, kurie buvo įteikti Lietuvos žydams kariams savanoriams.

Skaitydami virtualius dokumentus susipažinsite ir su konkrečiomis asmenybėmis, dalyvavusiomis ar kitaip prisidėjusiomis prie nepriklausomybės kovų. Vidaus paso kortelės, gimimo pažymėjimai, asmens liudijimai, anketos, tarnybos lapai ir kiti asmenų dokumentai  suteiks informacijos apie savanorių gretose tarnavusių karių profesijų įvairovę. Taip pat parodoje susipažinsite su dviem itin įdomiomis asmenybėmis – Kariuomenės kapelionu rabinu Samueliu Sniegu ir prie kovų prisidėjusia Liba Mednikiene.

Viena ryškiausių parodos temų sietina su Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga. Sąjunga buvo įkurta 1933 m., ji subūrė žydus, tarnavusius Lietuvos kariuomenėje 1918–1923 m. bei dalyvavusius Lietuvos nepriklausomybės kovose ir Klaipėdos sukilime. Parodoje susipažinsite su organizacijos skyrių veikla, sąjungos ryšiais su kitų šalių žydų karių organizacijomis, taip pat su Lietuvoje gyvenusių žydų santykiais su Lietuvos institucijomis, kuriuos atspindi sveikinimai ir su valstybinių švenčių minėjimu susiję dokumentai.

Parodą papildo dokumentai, atspindintys žydų karių savanorių veiklos įamžinimo temą. Tarp šių šaltinių yra ir egodokumentų – atsiminimų apie pirmąsias dienas kariuomenėje, dalyvavimą mūšiuose bei žydžių moterų indėlį nepriklausomybės kovose. 

Virtualią parodą vainikuoja dokumentai, saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Jie pasakoja apie dalies Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos narių ir jų šeimų likimus Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą. Jau per pirmąją sovietų okupaciją dalis sąjungos narių buvo suimti ir ištremti ar įkalinti tolimuose, atšiauraus klimato Sovietų Sąjungos regionuose. Jų žmonos ir vaikai buvo kartu ištremti į lagerius.

­Kviečiame apžiūrėti parodą, kuri atskleidžia vienos iš Lietuvoje gyvenusių tautų – žydų –indėlį į Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą!

Lt En