Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

LIETUVOS ŽVALGYBAI – 100: INSTITUCIJOS IR ŽMONĖS (1918–1940 M.) (LCVA)

Pratarmė

Nacionalinės žvalgybos ir saugumo institucijos yra būtina ir neatsiejama suverenios valstybės dalis. 1918 m. spalio 27 d. Krašto apsaugos komisija Joną Žilinską paskyrė karininku ypatingiems reikalams ir taip davė pradžią atkurtos Lietuvos žvalgybai.

1918–1923 m. žvalgybą vykdė Generalinio štabo Žvalgybos skyrius (iš pradžių vadinosi Žinių dalis). Pasibaigus Nepriklausomybės karams, 1923 m. rugpjūčio mėn. politinio sekimo (vidaus saugumo, civilinės žvalgybos ir kontržvalgybos) funkcijos perduotos Vidaus reikalų ministerijai. Nuo tada karinę žvalgybą organizavo Generalinio štabo III skyrius (1923 m. rugpjūtis –1924 m. sausis), Informacijų, arba I, skyrius (1924 m. sausis–1930 m. balandis), II skyrius (1930 m. balandis–1940 m. birželis).

Vidaus saugumu (žvalgyba ir kontržvalgyba) rūpinosi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kriminalinis skyrius „B“ (1923 m. rugpjūtis–gruodis); VRM Politinė policija (1924 m. sausis–1927 m. balandis); VRM Kriminalinė policija (1927 m. gegužė–1933 m. gegužė). 1933 m. birželio 1 d. įkurtas VRM Valstybės saugumo departamentas užbaigė civilinės žvalgybos formavimo etapą.

Kaip  ir dabar, o ypač tarpukario laikotarpiu, kai nebūta šiuolaikinių žvalgybinės informacijos rinkimo būdų ir priemonių, darbo sėkmę lėmė joje dirbę žmonės. Ši paroda yra skirta 1918–1940 m. Lietuvos žvalgybos ir saugumo institucijoms bei jų darbuotojams. Per juos siekiama atskleisti tarpukario specialiųjų tarnybų raidą: pristatyti tuometinių institucijų struktūrą, vadovus, svarbiausius pareigūnus. Ekspozicija atspindi ir žvalgybos darbuotojų visuomeninę veiklą, laisvalaikį, poilsį, pomėgius. Parodoje pateikiamos šeimyninio žvalgų gyvenimo akimirkos. Nepamiršti ir tarpukario Žvalgybos skyriuje bei Valstybės saugumo departamente tarnavusieji asmenys, kurie vėliau, civiliniame gyvenime, pasiekė nemažų aukštumų ir įnešė reikšmingą indėlį į krašto gerovę.

Ekspozicijoje daugiausia dėmesio skirta vieno iš jos rengėjų, Valstybės saugumo departamento, istorijai.

Nors ši paroda yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo bendras projektas, prie jo įgyvendinimo prisidėjo daug daugiau istorinę Lietuvos atmintį saugojančių institucijų ir asmenų. Ekspozicijos ikonografinė medžiaga  surinkta iš keturių šalies archyvų ir dešimties muziejų. Parodoje publikuojamos ir Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinės ir nacistinės okupacijos, artimųjų sąjungos pateiktos nuotraukos. Tarpukario Lietuvos žvalgų asmeninį gyvenimą atskleidžia vaizdai, gauti iš privačių asmenų. Parodos eksponatų aprašuose nurodyti visi mūsų pagalbininkai (institucijos ir asmenys). Visiems jiems parodos organizatoriai taria nuoširdų ačiū.

Virtualioje erdvėje demonstruojamus spaudinius nuskenavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojai, kuriems esame taip pat labai dėkingi.

Parodą parengė Severinas Vaitiekus.

 

Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. 

Lietuvos himno žodžius apipavidalino dailininkas Vilius Jomantas. 

Kareivis Lietuvos gynėjas. Lietuvos kareivio knyga, redagavo atsargos majoras J. M. Laurinaitis, Kaunas, 1926 m.                     

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

 

 

Lt En